Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1698-163/2015

2015 m. lapkričio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Mildos M. R. ir E. R. S. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Mildos M. R. ir E. R. S. skundą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo interesų skyriaus nutarimų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų prašymus panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo interesų skyriaus nutarimus. Pareiškėjos pateikė atskirąjį skundą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjos 2014-10-10 padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašydamos panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimą Nr. T2-173, kuriuo patvirtintas teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, detalusis planas, UAB ,,KSP“ naudojamiems statiniams eksploatuoti suformuota žemės sklypo dalis – 0,2178 ha. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-01-15 nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti teismui skundą bei gražino skundą. Teismas įvertinęs pareiškėjų prašyme pateiktus argumentus konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjoms laiku ir tinkami realizuoti savo teisę apskųsti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimą Nr. T2-173N dėl detaliojo plano patvirtinimo. Pareiškėjos neveikė operatyviai, nebuvo pakankami aktyvios, rūpestingos gindamos savo galbūt pažeistas teises, nors joms atstovavo advokatė, galinti suteikti tinkamą teisinę pagalbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-18 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-15 nutartis palikta nepakeista. Vėliau pareiškėjos kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013-06-06 sprendimu Nr. T2-173 patvirtintą privačiai bendrovei ,,KSP“ suformuotos teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, detalųjį planą. Detalusis planas parengtas ir patvirtintas galiojant įsiteisėjusiam 2007-03-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, nusakančiam šią teritoriją, kaip grąžinamą natūra pretendentams, kuriuo atiduotas 0,2178 ha žemės sklypas privačiai bendrovei ,,KSP“. Pareiškėjos nurodė, jog sprendimas patvirtinti detalųjį planą yra neteisėtas, nes jis buvo rengiamas ir patvirtintas esant anksčiau minėtam teismo sprendimui, be to, pareiškėjos būdamos gretimybės savininkėmis nebuvo tinkamai informuotos apie šį detalųjį planą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė K. Rušinaitė 2015-05-21 nutarimu Nr. 4-CB2-24 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes, įvertinusi tyrimo metu surinktą įrodymų visumą, teisinį reglamentavimą, nutarė, jog nebuvo nustatyti teisės aktų reikalavimų ir viešojo intereso pažeidimai, todėl prokurorui kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones nėra teisinio pagrindo. Vertinant konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes pažymėta, kad šiuo atveju pareiškėjos, prašydamos prokuroro ginti viešąjį interesą, prašė teisinio įvertinimo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, t. y. teismo sprendimo nevykdymo bei administracijos sprendimo patvirtinti detalųjį planą, galiojant 2007-03-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, apie jo rengimą ir patvirtinimą tinkamai neinformavus pareiškėjų bei plane numačius kelią, pažeidžiant pareiškėjų teises. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė K. Rušinaitė 2015-05-21 nutarimu Nr. 4-CB2-24 taip pat atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Pagal LR CPK 49 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuroras, spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą viešajam interesui ginti, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą nei galimo pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokie bus tikrieji ieškinio tenkinimo padariniai ir pan.). Galiausiai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas, nustato teismas, nagrinėjantis bylą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-06-06 sprendimą Nr. T2-173, kuriuo patvirtintas teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, detalusis planas, UAB ,,KSP“ naudojamiems statiniams eksploatuoti suformuota žemės sklypo dalis – 0,2178 ha. Pareiškėjos teigia, kad šis sprendimas priimtas galiojant 2007-03-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, kuris pripažino M. K. turėtą nuosavybę posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini)kaip gražinamą išlikusį laisvą (neužimtą) 2,5246 ha žemės sklypą bei įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti atitinkamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos, prašydamos prokuroro ginti viešąjį interesą, prašė teisinio įvertinimo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, t. y. teismo sprendimo nevykdymo bei administracijos sprendimo patvirtinti detalųjį planą, galiojant 2007-03-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, apie jo rengimą ir patvirtinimą tinkamai neinformavus pareiškėjų bei plane numačius kelią, pažeidžiant pareiškėjų teises, reiškia, kad pareiškėjos siekdamos panaikinti minėtą Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą siekia apginti savo privačius interesus, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėjos kreipiasi su prašymu į prokuratūrą apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra atidžiai išnagrinėjo prašymo nagrinėjimą užvestoje byloje Nr. 3.16-400-99/15. Įvertino visas aplinkybes, susiklosčiusias byloje, ir priėmė pagrįstą nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjos kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą Nr. T2-173 po to, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė tapatų pareiškėjų prašymą pateiktą teismui, darytina išvada, kad pareiškėjos viešojo intereso gynimo institutą civiliniame procese naudoja kaip privačių interesų gynimo būdą.

Taip pat pažymėtina, kad tiek iš byloje, tiek ir iš teismų elektroninėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad jau 2012-11-28 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. I-166-513/2007. 2013-10-01 Klaipėdos apygardos administracinis teismas pakeitė 2007-03-08 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir juo panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-03-08 sprendimo dalį, kuria Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, kuris kartografinėje medžiagoje posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas kaip laisva (neužstatyta) žemė, žemės sklypus (sklypą), posesijos dalyje, užimtoje viešajame registre įregistruotais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančiais UAB ,,Kauno liftai“, ir statiniais, esančiais Kopų g. 20A, Palangoje, nuosavybės teise priklausančiais UAB ,,KSP“, ir jų eksploatavimui bei privažiavimo kelių įrengimui reikalingu žemės plotu. Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-10-01 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko galioti.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliančių nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą.