Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo G. M. buvo pripa­žin­tas neveiksniu, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys G. M. ir A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Neveiksniu pripažinto G. M. sveikata nepagerėjo, jis yra neįgalus nuo vaikystės, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 20 procentų darbingumas, jis nesavarankiškas visose srityse, nes nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. M. nekalba, skaityti ir rašyti nemoka, pats nepavalgo, nevaikšto, savo higiena nesirūpina ir nesuvokia tokio poreikio, nesuvokia pinigų vertės ir jais disponuoti negali, nesiorientuoja aplinkoje, nesuvokia savo sveikatos būklės, nesuvokia informacijos, negali įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimų. Jam būtina pagalba visose srityse.

Suinteresuotas asmuo A. M. su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos sūnaus G. M. sveikatos būklė po jo pripažinimo neveiksniu nepagerėjo ir niekas nepasikeitė. Sūnus pats savarankiškai jokioje srityje negalėtų priimti sprendimų ir patenkinti savo poreikių, nes jis nevaikšto, nevaldo rankų, nekalba, pats nekramto ir nepavalgo. Sūnus guli lovoje ir visiškai priklauso nuo kitų. Sūnus nepažįsta žmonių, negali pasakyti savo sveiktos sutrikimų. Apie jo sveikatos būklę artimieji sprendžia tik iš jos elgesio. Sūnus neįgalus nuo vaikystės ir jokie įgūdžiai jam neišsivystė.

Suinteresuotas asmuo G. M. teismo posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos būklės ir nebuvo išklaustas, nes ne tik nesuvokia savo veiksmų esmės, bet ir nekalba, o teismo psichiatrijos ekspertai yra konstatavę, kad teismo posėdyje dėl tokios būklės jis dalyvauti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-341-393/2009 G. M. pripažintas neveiksniu. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą jam buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būklei nustatyti. Iš civilinėje byloje Nr. 2-341-393/2009 esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad G. M. konstatuotas labai sunkus protinis atsilikimas ir jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinis G. M. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose G. M. yra neveiksnus.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad G. M. aplinka nesidomi, nevaikšto, galūnės atrofiškos, kontakto nėra, emocijos skurdžios, savęs neapsitarnauja, jo psichomotorinis vystymasis sutriko po gimimo, jam konstatuojamas labai sunkus protinis atsilikimas. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog G. M. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Jo globėjas patvirtino, kad G. M. sveikatos būklė negerėja ir jis nieko apie save ir savo poreikius nesuvokia. Byloje pateiktas 2017-07-13 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad G. M. neįgalus nuo vaikystės, jam nustatyta diagnozė - sunkus protinis atsilikimas, spazminis cerebrinis paralyžius, epilepsija, prasmingam kontaktui jis neprieinamas, turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis negali.

Nesant jokių duomenų apie neveiksniu pripažinto G. M. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-341-393/2009 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir darbingumo lygio pažymos nustatyta, kad G. M. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 20 procentų darbingumas. Į bylą pateikta 2017-09-27 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-34 dėl G. M. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad jis visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nes jis nekalba, nepavalgo, nevaikšto, skaityti ir rašyti negali, jo aplinka ir higiena rūpinasi tik artimieji, jis nesuvokia savo negalios, savarankiškai lankytis gydymo įstaigose nesugeba, nesuvokia informacijos, negali įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimų.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto G. M. sveiktos būklė nepagerėjo, todėl pripažinti jį nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiškai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau priimdamas neadekvačius sprendimus. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, G. M. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti G. M. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad G. M. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jo sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jo darbingumas yra tik 20 procentų ir jis net negali savarankiškai judėti, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl konstatuoto nedarbingumo ir sunkios fizinės sveikatos būklės. Todėl pripažinti jį neveiksniu šioje srityje, kuri jam nėra aktuali ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra būtinybės. Tuo tarpu riboti G. M. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti G. M. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje G. M. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad G. M. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Kadangi G. M. visiškai nejuda, nekalba, savarankiškai neatlieka ir negali atlikti jokių veiksmų, tai jam neaktualios ir tokios turtinių santykių sritys kaip: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. G. M. dėl savo sunkios sveikatos būklės objektyviai negali dalyvauti jokioje veikloje ir sudarinėti jokių sandorių nepriklausomai nuo to, ar jis bus pripažintas neveiksniu šiose srityse, ar ne. Todėl šiose srityse riboti jo veiksnumą nėra tikslinga, nes jis nedalyvauja ir negali dalyvauti tokioje veikloje ir su ja nesusiduria.

Veiksnumo apribojimas šiuo atveju tikslingas tik tose srityse, kuriose G. M. reikia gauti tam tikras paslaugas arba kasdien patenkinti jo poreikius, dėl ko gali kilti būtinumas atstovauti jo interesus, nes nesuvokdamas savo poreikių jis pats to padaryti negali. Nors G. M. neturi nekilnojamojo turto, tačiau jis galėtų jo įgyti dovanojimo, paveldėjimo ar kitu būdu, jeigu artimieji ar kiti asmenys norėtų perleisti jam savo turtą. Todėl nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje bei paveldėjimo teisinių santykių srityje jis pripažintinas neveiksniu, kad esant reikalui jo interesais globėjas galėtų įgyvendinti jo teises šiose srityse.

G. M. reikalingas atstovavimas ir tokiose asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis, nes kasdieniniame gyvenime jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių, įgyvendinti savo teisų šiose srityse be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jam pačiam. Todėl šiose srityse jis pripažintinas neveiksniu tam, kad jo interesus ir teises užtikrintų globėjas.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti G. M. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėjas turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-341-393/2009, kuriuo G. M. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 2) paveldėjimo teisiniai santykiai;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.