- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 2YT-808-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00456-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis po savo sutuoktinės J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties iš karto priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjo atstovė pagal pavedimą R. M. paaiškino, kad J. S. su savo žmona J. S. (duomenys neskelbtini) esančiame name apsigyveno dar kolūkio laikais. Gyvenamąjį namą ir apie 3 ha žemės sklypą išsipirko gyvendami santuokoje. Po J. S. mirties visas bendrai užgyventas turtas paliko mirusios sutuoktiniui J. S.. Jadvyga ir J. S. vaikų neturėjo, po J. S. mirties jokių įpėdinių neatsirado, niekas pretenzijų dėl jos palikimo nepareiškė. Po žmonos mirties J. S. liko gyventi name, kurį įsigijo santuokoje, valdo žemės sklypus. 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dar esant gyvai J. S., išnuomojo jos, t. y. R. M., šeimai, po J. S. mirties dėl nuomos mokesčio ji tariasi su J. S., šį mokestį moka J. S..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 46-47) nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie palikėjos J. S. turto priėmimą valdyti, palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl dėl pareiškėjo J. S. pareiškimo neprieštarauja.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 35-36) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos J. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes apie J. S. turto valdymą, neprieštarauja, kad pareiškėjo J. S. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 42-43) nurodė, jog paveldėjimo procedūros dėl J. S. priklausančio nekilnojamojo turto nėra pradėtos, NŽT J. S. priklausančio turto neadministruoja, neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties ir santuokos sudarymo įrašų (b. l. 4, 6) matyti, kad J. S. mirė 2007 m. rugsėjo 5 d., būdama santuokoje su J. S.. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų apylinkių seniūnijos pažymų (b. l. 5, 7) matyti, kad nuo 1987 metų abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), J. S. gyvenamoji vieta čia buvo deklaruota iki mirties, J. S. – iki šiol. Iš nekilnojamojo turto registro centinio banko išrašų (b. l. 9-15) matyti, kad gyvendami santuokoje Juozas ir J. S. įsigijo 0,66 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,22 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), 2,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įsigytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš Testamentų registro išrašo (b. l. 17) matyti, kad testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad po J. S. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei ją pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Tytuvėnų apylinkių seniūnijos rašte (b. l. 16) nurodyta, jog J. S. palikimą valdo jos sutuoktinis J. S.. Iš R. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad po J. S. mirties visą bendrai sutuoktinių užgyventą turtą valdo ir tvarko J. S., iki šiol gyvenantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausančiame name, gaunantis nuomą už išnuomotą sutuoktiniams priklausantį žemės sklypą. Duomenų apie įstatyminius įpėdinius nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. J. S. – mirusios J. S. sutuoktinis, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Duomenų, kad J. S. būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikėjos J. S. palikimą, nėra.
Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų, pareiškimo, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad J. S. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – pastatus, žemės sklypus. Palikėją pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įpėdinių neatsirado. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po J. S. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis J. S..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, tačiau pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleistas (b. l. 21-22), todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.