- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- I3-8373-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01894-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno aps. VPK) Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021-07-12 sprendimą „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) Iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-06-30 prašymą Nr. 20-PR4-4073 dėl piniginės kompensacijos skyrimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 33-35) nurodė, kad 2021-03-29 jam buvo diagnozuota SARS-COV2 liga ir laikotarpiu nuo 2021-03-29 iki 2021-04-16 jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Laikinojo nedarbingumo pažymėjime nurodyta pareiškėjo nedarbingumo priežastis – profesinė liga. Kauno aps. VPK 2021-05-11 tyrimo išvadoje Nr. 20-IL-15471 taip pat nustatyta, kad pareiškėjas šia liga užsikrėtė vykdydamas profesines funkcijas, atlikdamas tarnybines pareigas. 2021-06-30 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Kauno aps. VPK viršininką, prašydamas skirti jam piniginę kompensaciją už sveikatos sutrikdymą atliekant tarnybines pareigas dėl diagnozuotos SARS-COV2 ligos, tačiau ginčijamu 2021-07-12 sprendimu „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjo prašymas buvo netenkintas. Pažymėjo, kad atsakovo Sprendimas nepagrįstas, jame neišdėstyti argumentai, kodėl nuspręsta kompensacijos neskirti, kodėl jam diagnozuota liga nėra susijusi su padidėjusia profesine rizika. Priimant sprendimą neatsižvelgta į tai, kad tuo metu šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija ir įvestas karantinas. Pažymėjo, kad dirbdamas Kauno aps. VPK jis vykdė ikiteisminių ir administracinių tyrimų veiksmus, viešą patruliavimą, reagavimą į gyventojų pranešimus, gyventojų judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, todėl privalėjo turėti artimus kontaktus su kitais asmenimis ir tai kėlė riziką užsikrėsti pavojinga liga karantino laikotarpiu. Dalis asmenų, kurių kontrolę pareiškėjas vykdė, buvo saviizoliacijoje ar sergantys COVID-19 liga, nors šių asmenų judėjimas ir kontaktai su pareigūnais nebuvo registruojami. Be to, COVID-19 židinys buvo ir darbovietėje, tai rodo padidėjusią profesinę riziką. COVID-19 liga pareiškėjas užsikrėtė vykdydamas jam pavestas funkcijas, todėl atsakovas turėjo skirti kompensaciją dėl profesinės ligos.
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 52-55) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Vidaus tarnybos statuto nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas leidžia daryti išvadą, kad nuostatose nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: 1) ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; 2) ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis. Šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Šiuo atveju skundžiamame rašte aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo atliktos funkcijos, kurių metu jis galėjo užsikrėsti COVID-19 liga, nėra priskiriamos didesniam pavojingumui ir rizikai. Išvadoje pripažinta, kad COVID-19 liga užsikrėsta tarnybos metu, tačiau nenustatytas konkretus momentas, kurį būtų galima įvertinti, kaip susijusį su padidėjusiu pavojumi ar rizika (tokio momento nustatyti nėra galimybės), todėl negalima preziumuoti, kad užsikrėsta buvo momentu, kai iškilo didesnis pavojus pareigūno sveikatai ir gyvybei. Nors valstybėje buvo paskelbta ekstremali situacija ir įvestas karantinas, tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti, kad viso karantino laikotarpiu visų pareigūnų, turinčių kontaktą su asmenimis, darbas savaime siejamas su didesniu pavojumi, ar didesne rizika pareigūnų gyvybei ir sveikatai, kaip tai apibrėžta teisės aktuose ir susirgimas yra pagrindas skirti Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje numatytą kompensaciją. Šios aplinkybės aiškiai išdėstytos ginčijamame akte, todėl nėra pagrindo išvadai, kad į skundą nebuvo tinkamai atsakyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-07-12 sprendimo „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo“, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo 2021-06-30 prašymas skirti piniginę kompensaciją už sveikatos sutrikdymą atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021-03-29 pareiškėjui – Kauno aps. VPK 1-jo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjui M. S. buvo diagnozuota SARS-COV2 liga ir laikotarpiu nuo 2021-03-29 iki 2021-04-16 jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. 2021-04-28 pareiškėjas prašymu kreipėsi į Kauno aps. VPK viršininką, prašydamas nustatyti SARS-COV2 ligos ir laikinojo nedarbingumo ryšį su profesinės veiklos funkcijų vykdymu ar tarnybinių pareigų atlikimu (b. l. 11-12). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad COVID-19 ligai būdingus simptomus jis pajuto 2021-03-28. Panašiu metu teigiamas šios ligos testas taip pat buvo nustatytas pareigūnui, su kuriuo pareiškėjas dirbo viename kabinete. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021-03-27 nuo 10.00 val. iki 18.00 val. pareiškėjas dirbo policijos poste bei vykdė eismo kontrolę dėl asmenų migracijos tarp savivaldybių ir kitose vietose nesilankė, todėl, pareiškėjo nuomone, koronaviruso infekcija jis užsikrėtė, vykdydamas tiesiogines savo funkcijas.
Kauno aps. VPK 2021-05-11 tyrimo išvadoje Nr. 20-IL-15471 nustatė, kad pareiškėjas COVID-19 (SARS-COV 2 RNR) liga užsikrėtė vykdydamas profesines funkcijas, atlikdamas tarnybines pareigas. Išvadoje pažymėta, kad šią aplinkybę įrodo M. S. paaiškinime pateiktos aplinkybės, darbo grafikas, iš kurio matyti, jog jis skyriuje ir aptarnaujamoje teritorijoje dirbo nuo 2021-03-01 iki 2021-03-28 ir medicinos dokumentuose esantys duomenys, bei duomenys, kad tuo metu daugiau pareigūnų sirgo koronavirusu (b. l. 7-8).
2021-06-30 pareiškėjas prašymu kreipėsi į Kauno aps. VPK, prašydamas skirti jam piniginę išmoką už sveikatos sutrikdymą atliekant tarnybines pareigas (b. l. 6). Pareiškėjas prašymą grindė Kauno aps. VPK 2021-05-11 tyrimo išvada Nr. 20-IL-15471, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas COVID-19 (SARS-COV 2 RNR) liga užsikrėtė vykdydamas profesines funkcijas, atlikdamas tarnybines pareigas.
Kauno aps. VPK ginčijamu 2021-07-12 sprendimu „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 3-4) pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendime nurodė, kad Kauno aps. VPK 2021-05-11 tyrimo išvada Nr. 20-IL-15471, kurioje nurodyta, kad COVID-19 liga pareiškėjas užsikrėtė vykdydamas profesines funkcijas, atlikdamas tarnybines pareiga, neįrodo, jog atliekant tarnybines funkcijas pareiškėjui buvo padidėjusi rizika užsikrėsti užkrečiamąja liga. Konkrečių duomenų, kad pareiškėjas tiesiogiai bendravo su sergančiu asmeniu, nėra. Kauno aps. VPK 2021-05-11 tyrimo išvada tik patvirtino pareiškėjo profesinės veiklos funkcijų vykdymą ir ligos COVID-19 priežastinį ryšį tam, kad būtų galimybė pareiškėjui mokėti didesnę ligos išmoką.
Kompensacijų pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas bei su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį. Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš statutinės įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.
Vidaus tarnybos statuto (2018-06-29 įstatymo redakcija Nr. XIII-1381) 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija, atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: 1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 46,55 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 27,93 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 23,28 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pareigūno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau ne Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad pareiškėjas įgijo teisę į Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnyje įtvirtintą ligos išmoką. Nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjas, iš esmės, motyvuoja tuo, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika, nes vykdydamas savo pareigas pareiškėjas privalėjo turėti kontaktus su kitais asmenimis, tame tarpe esančiais saviizoliacijoje ar sergančiais COVID-19 liga, be to, šios ligos židinys buvo darbovietėje. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo skirti jam Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika.
Administracinių teismų praktikoje aiškinant 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos nuostatas yra konstatuota, kad Vidaus tarnybos statuto nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išsiaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (2011-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 201-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011, 2012-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2/2012, 2012-06-21 nutartis administracinė byloje Nr. A552-2000/2012 ir kt.).
Dėl antrosios sąlygos, t. y., ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai bei, kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją (2010-01-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010-08-30 sprendimas administracinėje byloje A146-1149/2010).
Lietuvos administracinių teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei; pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan.; paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis; šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalies (nagrinėjamo ginčo atveju Vidaus tarnybos statuto 59 str. 3 d.) veikimo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1346/2014).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pirmosios sąlygos kompensacijai išmokėti buvimo, t. y. kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, vykdant jam pavestas funkcijas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-03-28, t. y. iki COVID-19 ligos simptomų atsiradimo, vykdė Kauno aps. VPK 1-jo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas nustatytomis darbo valandomis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo funkcijos buvo susiję su ikiteisminių ir administracinių tyrimų veiksmais, viešu patruliavimu, reagavimu į gyventojų pranešimus, gyventojų judėjimo kontrole tarp savivaldybių, t. y. pareiškėjas vykdė funkcijas, susijusias su Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta policijos veiklos specifika. Kauno aps. VPK 2021-05-11 tyrimo išvadoje Nr. 20-IL-15471 nustatyta, kad pareiškėjas COVID-19 liga užsikrėtė vykdydamas profesines funkcijas, atlikdamas tarnybines pareigas. Ginčo dėl 2021-05-11 tyrimo išvadoje Nr. 20-IL-15471 nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas COVID-19 liga užsikrėtė vykdydamas profesines funkcijas, atlikdamas tarnybines pareigas, nėra.
Taigi, sprendžiant dėl tarnybinių pareigų atlikimo sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareiškėjo sveikatai, šiuo atveju buvo tenkinta pirmoji sąlyga, jog sveikatos sutrikdymas pareiškėjui atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas. Nustačius pirmąją sąlygą, jog sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai pareiškėjas ėjo savo tarnybines pareigas, būtina įvertinti ir tai, ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Ginčas, iš esmės, kyla dėl to, ar pareiškėjo sveikatos sutrikdymas tarnybinių pareigų atlikimo metu yra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kada konkrečiai pareiškėjas užsikrėtė COVID-19 liga. Šiuo atveju nebuvo nustatytas konkretus momentas, kurį būtų galima įvertinti, kaip susijusį su padidėjusiu pavojumi ar rizika (tokio momento nustatyti nebūtų galimybės). Nagrinėjamu atveju negalima preziumuoti, kad pareiškėjas COVID-19 liga užsikrėtė būtent tuo metu, kai iškilo didesnis pavojus pareigūno (pareiškėjo) gyvybei ir sveikatai. Nors Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti, kad karantino metu visų pareigūnų, kurie turi kontaktą su asmenims, darbas savaime siejamas su didesniu pavojumi, ar didesne rizika pareigūnų gyvybei ar sveikatai ir susirgimas COVID-19 liga savaime yra pagrindas skirti Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinių funkcijų atlikimas buvo priežastiniame ryšyje su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas turi būti priskirtas Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems atvejams.
Teismo vertinimu, Kauno aps. VPK ginčijamame Sprendime pakankamai išsamiai išdėstė nesutikimo skirti pareiškėjui Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją motyvus, savo sprendimą grindė teisės aktų nuostatomis. Rašte paaiškintos Kauno aps. VPK 2021-05-11 tyrimo išvadoje Nr. 20-IL-15471 nustatytos aplinkybės, aiškiai nurodyta, kad nebuvo nustatyta, jog atliekant pareigas pareiškėjui buvo padidėjusi rizika užsikrėsti užkrečiamąja liga, negauta duomenų, kad pareiškėjas bendravo su sergančiu pašaliniu asmeniu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-07-12 sprendimas „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo“, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas skirti jam piniginę kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021-06-30 prašymą Nr. 20-PR4-4073 dėl piniginės kompensacijos skyrimo.
Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.