Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. gynėjos Neringos Grubliauskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu G. G. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 1961 m. BK 278 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu ir 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda.

2. Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžia – 2000 m. gegužės 17 d.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistojo G. G. apeliacinis skundas buvo atmestas.

4. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartimi G. G. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK): iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 2 dalį; bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsniu, paliekant Kauno apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos; panaikinta nuosprendžiu paskirta 50 MGL dydžio (6 250 Lt) bauda; pakeistas nuosprendis dėl turto konfiskavimo, konfiskuojant turto už 2 000 Lt.

6. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkino. Įvertinęs nuteistojo G. G. asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį bei sunkumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, nenustatė pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atlikdamas bausmę 2010 m. birželio 12 d. G. G. buvo pateikęs pareiškimą dėl badavimo, tačiau 2010 m. birželio 15 d. badavimą nutraukė. Šią aplinkybę teismas įvertino kaip rodančią, jog anksčiau G. G. pasiduodavo kitų asmenų įtakai. Su tokia išvada gynėja nesutinka ir nurodo, jog vien kitų nuteistųjų palaikymas badavimu neleidžia spręsti apie kitų asmenų įtaką, juo labiau neigiamą. Teismas posėdžio metu nesiaiškino badavimo aplinkybių, todėl minėta išvada negali būti laikoma pagrįsta ir objektyvia. Nuteistasis G. G. neneigia neigiamos aplinkinių įtakos jo asmenybei ankstyvuoju jo gyvenimo laikotarpiu, tačiau būtina įvertinti, kad tai buvo labai seniai, G. G. dar būnant nepilnamečiu ir vos sulaukus pilnametystės. Per bausmės atlikimo laikotarpį G. G. stengėsi pasikeisti teigiama linkme, tam įtakos turėjo ne tik įgytas išsilavinimas, specialybės, tačiau ir branda. Bausmės atlikimo metu jis baigė vidurinę mokyklą, įgijo dvi specialybes (šaltkalvio, mūrininko-betonuotojo), jau dvejus metus dirba santechniku ir šiame darbe panaudoja abiejų įgytų specialybių žinias. G. G. ne tik dirba už atlygį, tačiau nuo 2019 m. iki 2 val. per dieną dirba nemokamus įkalinimo įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo darbus, tai rodo, kad darbą jis supranta ne tik kaip pajamų šaltinį, tačiau ir kaip socialinį veiksnį. Be to, atlikdamas bausmę G. G., siekdamas geriau suprasti save ir aplinką, aktyviai dalyvavo elgesio korekcijos programose, savarankiškai skaitė literatūrą, tai rodo, kad jo elgesio ir mąstymo pokyčiai vyksta daugiau negu 20 metų.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

11. Nuteistojo G. G. gynėjos N. Grubliauskienės skundas atmetamas ir paliekama galioti skundžiama teismo nutartis.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundą, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, daro išvadą, kad paduotame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Apygardos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad G. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme šiuo metu nėra pagrindo.

13. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

14. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme būtina įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, t. y. nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad toks asmuo, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Nuteistasis G. G. bausmę atlieka nuo 2000 m. gegužės 17 d., todėl jis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apygardos teismas, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose taip pat nurodoma, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10, 108 par.)

16. Aukštesniajam teismui pateikti bylos duomenys patvirtina nuteistojo gynėjos teiginius, jog bausmės atlikimo metu G. G. įgijo dvi specialybes, dvejus metus dirba, aktyviai dalyvauja elgesio korekcijos programose. Bylos duomenimis, nuteistasis įgijo pagrindinį išsilavinimą ir vėliau mokėsi pagal 11–12 klasių programą. Šiuo metu nuteistasis apibūdinamas kaip ramaus, nekonfliktiško būdo, pagarbiai bendraujantis tiek su įstaigos pareigūnais, tiek su kitais nuteistaisiais. Vis tik šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jas vertinti atsietai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą charakterizuojančių aplinkybių.

17. Skundžiamoje nutartyje, sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, įvertinta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pagal 2025 m. liepos 29 d. atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertimą (OASys metodika) nustatyta vidutinė nuteistojo G. G. pakartotinio nuteisimo rizika. Pirmojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2019 m. rugpjūčio 13 d. bei pakartotinių vertinimų metu 2020 m. liepos 7 d., 2022 m. spalio 24 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. pagal OASys metodiką taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi nuteistojo R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2019 m. išlieka nepakitusi – vidutinė. Pagal 2025 m. liepos 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai didelis dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, t. y. gyvenamosios vietos problemos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (turi nedidelę oficialią darbo patirtį); gyvenimo stilius ir draugai: praeityje, būdamas dar nepilnametis, užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamumą (teistas 5 kartus); nusikalsdavo su kitais asmenimis; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; emocinės gerovės problemos: elgesio problemos vaikystėje; (duomenys neskelbtini) elgesio istorija; mąstymas ir elgesys: ankstesnis agresyvus elgesys. Priešingai, nei nurodoma gynėjos skunde, nuteistasis G. G. gali įtakoti dinaminio kriminogeninio veiksnio „gyvenimo stilius ir draugai“ rizikos valdymo dinamiką. Kaip nurodyta 2025 m. liepos 29 d. socialinio tyrimo išvadoje, vertinimo metu nustatytas teigiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis šiose srityse – „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ ir „gyvenimo stilius ir draugai“. Rizikos pokytis nustatytas, nes bausmės atlikimo metu nuteistasis demonstruoja teigiamą požiūrį į darbą ir mokslą – dirba, 2024 m. įgijo antrą specialybę. Nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aktyviai ir noriai dalyvauja intervencinėse ir pozityvaus užimtumo programose. Stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos įsitraukti į resocializacijos procesą ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Papildomai gynėja pateikė duomenis apie nuteistojo G. G. asmeninėje neliečiamoje sukauptas lėšas – 1 061,23 Eur, kurias jis galėtų panaudoti perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar paleistas į laisvę galėtų panaudoti gyvenamojo būsto nuomai. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis savo elgesiu turi galimybę sumažinti nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių. Iš nustatytų kriminogeninių veiksnių vienas yra statinis (kriminalinė istorija – 5 kartus teistas, pirmą kartą nuteistas būdamas 14 m.; būdingas teisės pažeidimų modelis; smurtinis elgesys; nuosavybės naikinimas; nusikaltimai sunkėja), tai yra nekintantis, o likusieji – dinaminiai, tai yra tokie, kurių įtaka pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali būti panaikinta arba bent jau reikšmingai sumažinta, priklausomai nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį, mąstymą. Nuteistajam dedant pastangas ir atitinkamai koreguojant savo elgesį, paminėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali būti pakoreguoti ir taip iki minimumo sumažinta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi nors per paskutinius vienerius metus stebimas nežymus teigiamas nuteistojo elgesio pokytis, ši aplinkybė savaime nepaneigia būtinybės G. G. ir toliau taikyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tokia bausmė skiriama asmenims, nuteistiems už pačius sunkiausius ir pavojingiausius nusikaltimus. Asmuo, siekiantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, privalo iš esmės pakeisti savo elgesį ir asmenybės nuostatas, jog patvirtintų iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą. Įvertinusi nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, teisėjų kolegija šiuo metu negali daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vertinama BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta aplinkybė, susijusi su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Nuteistojo G. G. asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu jis buvo 5 kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rezultatus, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nuteistasis net 17 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis už įvairius įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (sulaužė praustuvo laikiklį; ardė kameros sieną; savo kameroje iš degtukų padarė sprogstamą užtaisą ir jį susprogdino; elgėsi agresyviai ir įžūliai; grasino verdančiu vandeniu apipilti maisto dalintoją, ne kartą kameroje rastas mobilusis telefonas ir kt.). Taigi nors šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, be to, kaip skunde nurodo gynėja, buvo perkeltas iš uždaro į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vis tik nurodyti daugkartiniai vidaus tvarkos pažeidimai, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad nuteistojo pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė. Nors nuteistojo gynėja skunde nurodo, jog per bausmės atlikimo laikotarpį G. G. stengėsi pasikeisti teigiama linkme, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo G. G. elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu nėra kryptingi ir neleidžia spręsti apie akivaizdžiai teigiamą elgesio pažangą.

19. Iš nuteistojo asmens byloje esančių metinių charakteristikų matyti, kad bausmės vykdymo metu G. G. elgesys dažniausiai buvo vertinamas tik patenkinamai. 2001–2003 m. charakteristikose nurodyta, kad pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo, nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, gali neigiamai įtakoti kitus nuteistuosius, linkęs vartoti alkoholį, į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai, (asmens bylos t. 1, d. 2, b. l. 55, 77, 88). 2004–2005 m. charakteristikose nurodyta, kad į auklėjamąsias priemones reaguoja nežymiai, taip pat, jog linkęs į emocinius „sprogimus“, stiprius pykčio, agresijos išsiveržimus, pastebimas silpnavališkumas (asmens bylos t. 1, d. 2, b. l. 115, 122). 2006–2010 m. charakteristikose nurodoma, jog stebima teigiamo elgesio požymių (mandagus, taktiškas, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, lanksčiai prisitaiko prie esamų sąlygų), tačiau teminiuose pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo, mokytis atsisakė nors buvo baigęs tik 7 klases (asmens bylos t. 1, d. 2, b. l. 135, 146, 158, 162, 167). 2011 m. metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nesugeba ieškoti kompromisų, stebimas silpnavališkumas, dažnai reiškia nepagrįstas pretenzijas (asmens bylos t. 1, d. 2, b. l. 174). 2018 m. charakteristikoje nurodyta, kad turi vidurinį išsilavinimą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse, tačiau nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas patenkinamai (asmens bylos t. 2, b. l. 56-57). Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 29 d. išvadoje nurodyta, kad nuteistojo įsivaizdavimas apie save neadekvatus, lūkesčiai neatitinka realybės. Rekomenduojama skirti dėmesį nuteistojo konsultavimui, siekiant didinti nuteistojo sąmoningumą, savivoką, emocijų kontrolę, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse (asmens bylos t. 2, b. l. 58). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį G. G. elgesys nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, todėl darytina išvada, kad nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu nebuvo ženkliai pakitę teigiama linkme. Be to, gynėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad 2010 m. birželio 12–15 d. G. G. buvo pateikęs pareiškimą dėl badavimo, kurį nutraukė nenorėdamas gadinti sveikatos dėl kitų asmenų, nors pati savaime nepatvirtina, jog nuteistasis buvo lengvai paveikiamas kitų nuomonės, tačiau ši aplinkybė parodo neigiamą nuteistojo požiūrį į įkalinimo įstaigos vidaus taisykles.

20. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme privaloma įvertinti duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

21. Nuteistasis G. G. atlieka jam paskirtą bausmę už dviejų asmenų nužudymą itin žiauriai, įvykdytą dėl savanaudiškų paskatų bei svetimo turto sunaikinimą. G. G. padarytas nusikaltimas itin pavojingas. Nuteistasis tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė du žmones, t. y. norėdamas įsibrauti į sodybą, sudavė smūgius lazda ir plaktuku nukentėjusiesiems A. B. ir B. Z., kuriems dėl padarytų sužalojimų netekus sąmonės, G. G. su bendrininku įsibrovę į sodybą pagrobė įvairaus turto, o po to, siekdamas imituoti nukentėjusiųjų mirtį netyčinio gaisro metu, nukentėjusiuosius padegė. Tokio pobūdžio nusikaltimas rodo itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat vertintina kitų, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės poveikį nuteistajam atskleidžiančių aplinkybių kontekste. Nusikaltimo padarymo metu G. G. buvo jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), bet jau prieš tai 1996 ir 1997 m. buvo teistas tris kartus. 2025 m. liepos 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis G. G. savo kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo pripažįsta, tačiau savo veiksmus minimizuoja, nurodo, jog neketino nužudyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo G. G. padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus vis dar rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Nuteistasis G. G. laikosi nesavikritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, jų pavojingumą. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

22. Bylos duomenys patvirtina tam tikrus teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, jis įgijo pagrindinį išsilavinimą, mokėsi pagal 11–12 klasių programą, turi dvi specialybes, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu darbinė motyvacija kito teigiama linkme, įkalinimo įstaigoje dirba, asmeninėje neliečiamoje sąskaitoje sukaupė 1 061,23 Eur. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su seserimi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio korekcijos, pozityvaus užimtumo veiklose, tinkamai bendrauja su įkalinimo įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Stebimas teigiamas požiūris į įstatymus ir auklėjamąsias priemones, nuteistasis orientuotas į darbą, pozityvų užimtumą, savirealizaciją bei žinių siekimą. Be to, kaip skunde nurodo gynėja, G. G. darbiniai įgūdžiai yra paklausūs, todėl laisvėje jis turės legalias darbines pajamas. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tokių aplinkybių nepakanka neabejotinai išvadai, kad G. G. elgesio pokyčiai yra pakankami spręsti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei.

23. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nepaisant to, jog stebimi nežymūs teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, t. y. nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, vis tik atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes – nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus ir sukeltus negatyvius padarinius (minimizuoja kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nurodo, jog nenusipelnė tokios griežtos bausmės), į už juos kylančią atsakomybę, jo nusikalstamo elgesio riziką (nustatyta vidutinė pakartotinio nuteisimo rizika), elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, todėl šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pagrindo nuteistajam G. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes pakeitus nuteistajam G. G. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme nebus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistojo gynėjos skunde nurodytais argumentais naikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. G. gynėjos Neringos Grubliauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.