Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-260-652/2008 pagal pareiškėjo A. G. skundą suinteresuotam asmeniui Alytaus rajono I-ojo notarų biuro notarei Birutei Zabitienei dėl notarinių veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl termino priimti palikimą siejo su 2007-09-26, t.y. kai jis raštu kreipėsi į notarę. Notariato įstatymo 32 straipsnyje (2003-02-12 redakcija) nurodyta, kad notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kiti dokumentai pasirašomi notaro akivaizdoje. Jei pareiškimas buvo pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Notarė savo atsiliepime nenurodė, kad pareiškimą pareiškėjas būtų pasirašęs jos akivaizdoje arba vėliau jį asmeniškai patvirtinęs, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėjas išsiuntė notarei jos akivaizdoje pasirašytą pareiškimą. Pareiškėjo argumentas, kad notarė privalo išreikalauti dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, iš įstaigų, įmonių, organizacijų, negali būti suabsoliutinamas ir dėl to neturi būti ignoruojama pareiškėjo pareiga pateikti notarei reikiamus dokumentus (Notariato įstatymo 29 str.). Teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir notarės galimybes atlikti notarinius veiksmus, laikė pagrįstu notarės atsisakymą priimti pareiškimą, išaiškinant pareiškėjui palikimo priėmimo tvarką. CK 5.4 straipsnyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjas nepateikė notarei duomenų apie palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą ar vietą, kur palikėjas gyveno paskutinius šešis mėnesius, taip pat nepateikė duomenų apie palikėjo ekonominių ir asmeninių interesų vyraujančią vietą ar teismo sprendimą apie palikimo atsiradimo vietą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Tokio pareiškimo priėmimas sukuria teisines pasekmes, todėl jo padavimui ir priėmimui yra keliami tam tikri reikalavimai. Iš pareiškėjo atsiųstų notarei dokumentų prie pareiškimo, notarė negalėjo padaryti išvados, ar ji buvo palikimo atsiradimo vietos notarė. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnio 2 dalį notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o pagal to paties įstatymo 40 straipsnį notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Iš nustatytų byloje aplinkybių teismas darė išvadą, kad notarės atsisakymas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo buvo teisėtas, todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti notarę pradėti paveldėjimo bylą ir išreikalauti dokumentus teismas atmetė. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad jis nepraleido termino palikimui priimti, išsiųsdamas notarei pareiškimą 2007-09-26, buvo išvestinis, todėl pripažinus notarės atsisakymą priimti pareiškimą teisėtu, teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad jis nepraleido termino palikimui priimti. Teismo nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas išsiuntė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei 2007-09-26, galėtų būti motyvas termino atnaujinimui. Notarės prašymą taikyti senaties terminą teismas atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas nepraleido 30 dienų skundo padavimo termino (CPK 512 str.).

Skunde nurodyta, jog iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų, dokumentų notarinių nuorašų: A. G. gimimo pažymėjimo, išduoto 1949-01-31, AU Nr. 750135; VŠĮ KMUT filialo onkologinės ligoninės išrašo iš A. G. Ligos istorijos Nr. 2528/07 medicinos dokumentų; A. G. mirties liudijimo Nr. 410522, išduoto 2007-06-27; Alytaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2007-09-25 pažymos Nr. Gv-288; pareiškėjui išduoto archyvo 2007-10-12 pažymos Nr. P5-2343/P10-453 matyti, kad pareiškėjas yra mirusiojo A. G. brolis, įstatyminis įpėdinis, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą, kad mirusysis iki 2001-06-26 gyveno Alytaus mieste bendrabutyje Vilties g. 30-502. Neįstengęs privatizuoti šių gyvenamųjų patalpų, išvyko gyventi į sodo namelį, esantį Alytaus rajone, Pivašiūnų seniūnijoje kolektyviniame sode „Dobilas“, Vyšnių g. Nr. 638, ten gyveno iki stacionarizavimo onkologinėje ligoninėje 2007-05-14. Alytaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutarė atsisakyti tenkinti skundo reikalavimus. Tokiu būdu buvo užkirsta galimybė paveldėti mirusiojo pareiškėjo brolio A. G. turtą, paduodant pareiškimą notarų biure dėl jo palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d., 3 d.).

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Notariato įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja, kad notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl termino priimti palikimą sieja su 2007-09-26, t.y. kai jis paštu išsiuntė prašymą notarei. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas išsiuntė notarei jos akivaizdoje pasirašytą pareiškimą.

Civilinio kodekso 5.4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Iš bylos duomenų matyti, kad palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota (b.l.20). Pareiškėjas nepateikė notarei pagrįstų duomenų apie palikėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą ar vietą, kur palikėjas gyveno paskutinius šešis mėnesius, taip pat nepateikė duomenų apie palikėjo ekonominių ir asmeninių interesų vyraujančią vietą ar teismo sprendimą apie palikimo atsiradimo vietą (CK 5.4 straipsnio 2 dalis; CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Iš pareiškėjo atsiųstų notarei dokumentų, notarė negalėjo padaryti išvados, ar ji yra palikimo atsiradimo vietos notarė. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras juridiškai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o pagal to paties įstatymo 40 straipsnį notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Bylos medžiaga patvirtina, kad notarės atsisakymas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo yra teisėtas, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti notarę pradėti paveldėjimo bylą ir išreikalauti dokumentus yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad jis nepraleido termino palikimui priimti, išsiųsdamas notarei pareiškimą 2007-09-26, yra išvestinis, todėl pripažįstant notarės atsisakymą priimti pareiškimą teisėtu, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad jis nepraleido termino palikimui priimti.

Pareiškėjo nurodytas motyvas, kad teismas atsisakydamas tenkinti skundo reikalavimus, užkirto pareiškėjui galimybę paveldėti mirusiojo pareiškėjo brolio A. G. turtą, paduodant pareiškimą notarų biure dėl jo palikimo priėmimo, yra nepagrįstas. Pareiškėjas ir šiuo metu turi galimybę paveldėti mirusiojo brolio turtą, pateikiant notarei reikalingus dokumentus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2008-01-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.