Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-16 · Civilinė byla Nr. 2S-372-259/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-16
Bylos Nr.
2S-372-259/2010
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-01743-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
L. B.
Advokatai
Telesforas Urbaitis
Civilinė byla Nr.2S-372-259/2010(Proceso Nr. 2-21-3-01743-2009-4)
Pirmos instancijos teismo teisėja Larisa Tamulionienė(S)Procesinio dokumento kategorija 104.8, 104.9, 121.14, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2789-660/2009, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-09-25 Kauno rajono apylinkės teisme priimtas ieškovo R. B. ieškinys atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo (b.l.1-3). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei ieškovo nurodytu adresu, teismas 2009-10-06 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti –nurodyti atsakovės gyvenamąją vietą, o paaiškėjus, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma – pasirinkti kitą, LR CPK numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą (b.l.34).

2009-10-15 Kauno rajono apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas leisti įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo spaudoje būdu (b.l.36). Kauno rajono apylinkės teismas 2009-10-22 nutartimi šį ieškovo prašymą atmetė ir pakartotinai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą. Ta pačia nutartimi teismas išaiškino ieškovui, jog įteikimas viešo paskelbimo būdu gali būti taikomas tik kraštutiniu atveju, kai procesinių dokumentų nėra galimybės įteikti per antstolius ar skiriant kuratorių. 2009-11-17 Kauno rajono apylinkės teisme gautas ieškovo atsisakymas vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-22 nutartį (b.l.44).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009-11-23 nutartimi (b.l.49-50) ieškovo R. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, jog nagrinėjant šeimos bylas, teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str.). Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas turi imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CPK 384 str. 3 d.), siekia atskleisti bylos esmę ir priima sprendimą santuoką nutraukti tik tuomet, kai įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str.). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu tam tikrais atvejais (išvykęs į užsienį, neturi galimybės susipažinti su spaudos leidiniais ir kt.) atsakovas gali neturėti galimybės pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį ir pasinaudoti savo teisėmis, įtvirtintomis CPK 41 str. ir 42 str. Šios įstatymo nuostatos rodo, kad asmenys, su kurių teisėmis yra susijęs pareikštas ieškinys, turi žinoti apie pradėtą bylą, turi dalyvauti bylos nagrinėjime, nes abi šalys turi būti išklausomos dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir tik išklausęs abi šalis, teismas gali spręsti, dėl kieno kaltės iširo santuoka. Teismas, atsižvelgdamas į pamatinius civilinio proceso principus, turi imtis įstatymo numatytų priemonių, kad būtų užtikrinti asmenų lygybės principai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Atskiruoju skundu (b.l.53-56) ieškovo R. B. atstovas advokatas Telesforas Urbaitis su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, dėl šių motyvų:

1) teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 129 str. 1 d. ir 2 d. bei 130 str. 1 d. Ši byla priskirtina šeimos bylų kategorijai. Nors CPK IV dalies XIX skyrius numato šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, tačiau procesinių dokumentų įteikimas byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu šios kategorijos bylose yra galimas. Teismas nepagrįstai nenustatinėjo privalomos CPK 130 str. 1 d. sąlygos - negalimumo paskirti kuratorių. LAT, formuodamas vieningą teismų praktiką dėl kuratoriaus paskyrimo, yra pažymėjęs, kad CPK 130 str. 1 d. įsakmiai nurodo sąlygą, kad įteikimas viešo paskelbimo būdu yra galimas tik tuo atveju, kai nėra galima paskirti kuratoriaus. Kuratorių teismas skiria, kai yra dvi būtinos procesinės sąlygos: 1) suinteresuoto asmens prašymas ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 2) kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas (CPK 39 str. 1 d. ir 3 d.). Jei nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų, laikoma, jog kuratoriaus paskyrimas nėra galimas. Taigi, teismo pasiūlymas šaliai prašyti kuratoriaus paskyrimo ir šalies, suinteresuotos kuratoriaus paskyrimu, nepasinaudojimas šiuo pasiūlymu, taip pat teismo atsisakymas paskirti suinteresuoto asmens prašymu konkretų asmenį kuratoriumi ir teismui neturint galimybės kuratoriumi paskirti kitą asmenį, reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą (LAT 2003-04-02 konsultacija Nr. A3-81). Ieškovas byloje nepateikė teismui jokio prašymo skirti kuratorių atsakovei (ir dėl to iš anksto nesumokėjo už kuratoriaus atstovavimą), taip pat nėra jokio kuratoriumi skirtino asmens sutikimo. Vadinasi, nėra nei vienos būtinos sąlygos kuratoriui skirti. Atkreiptinas dėmesys, jog kuratoriaus institutas nėra privalomas procese, o yra tik viena iš CPK numatytų procesinių dokumentų įteikimo galimybių. Įteikti procesinius dokumentus atsakovei per antstolius taip pat nėra galimybės, kadangi ieškovo nurodytu adresu atsakovės jie neras. Todėl nesat galimybės įteikto dokumentus per antstolį ar skirtį kuratorių, teismas privalėjo leisti ieškovui įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, juo labiau, kad pats teismas 2009-10-22 nutartimi (aprašomosios dalies penktos pastraipos paskutinis sakinys) konstatuoja ieškovo teisę pasinaudoti procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.);

2) priimdamas skundžiamą nutartį, teismas išėjo iš savo įgalinimų (kompetencijos) ribų, kadangi įstatymas nenumato galimybės teismui savo iniciatyva paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui (šiuo atveju atsakovei) kuratorių ir atlikti su tuo susijusių veiksmų;

3) pagal LR Konstitucijos 5 str. 1 d. valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis - įgyvendinti teisingumą. Vykdydamas teisingumą, teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktą, remdamasis specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena jų yra - vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Šis principas nustatytas 1948-12-10 JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., 1950-11-04 Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 30 str. 1 d. ir reiškia teisę kreiptis į teismą, t. y. teisę į ieškinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį (CPK 5 str.). Tam, kad būtų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t. y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.). Vadinasi teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, grubiai pažeidė CPK įtvirtintus fundamentalius greito ir koncentruoto bylos išnagrinėjimo principus, taip pat teisingumo, protingumo, proceso koncentruotumo principus (CPK 3 str. 7 d., 7 str., 8 str., 12 str.);

4) nagrinėdamas šeimos santykių bylas, teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti gretą bei teisingą ginčų sprendimą (CPK 376 str.). Akivaizdu, kad ieškovas pasirinko tinkamą procesinių dokumentų įteikimo būdą ir apie savo pasirinkimą laiku informavo teismą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė L. B. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2009-09-25 Kauno rajono apylinkės teisme priimtas ieškovo R. B. ieškinys atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo (b.l.1-3, 25). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei ieškovo nurodytu adresu (b.l. 31), teismas 2009-10-06 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti –nurodyti atsakovės gyvenamąją vietą, o paaiškėjus, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma – pasirinkti kitą, LR CPK numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą (b.l.34). 2009-10-15 Kauno rajono apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas leisti įteikti procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo spaudoje būdu (b.l.36). Kauno rajono apylinkės teismas 2009-10-22 nutartimi šį ieškovo prašymą atmetė ir pakartotinai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą (b.l. 37, 38). Ieškovas 2009 10 30 pakartotinai kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su prašymu procesinius dokumentus įteikti bei teismo pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešti atsakovei viešo paskelbimo būdu (b.l. 40). Kauno rajono apylinkės teismas 2009 11 23 nutartimi (b.l.49-50) ieškovo R. B. ieškinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo paliko nenagrinėtą.

Teismas skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvuose nurodė, jog nagrinėjant šeimos bylas, teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str.). Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas turi imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CPK 384 str. 3 d.), siekia atskleisti bylos esmę ir priima sprendimą santuoką nutraukti tik tuomet, kai įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Teismas pažymėjo, kad šios įstatymo nuostatos rodo, kad asmenys, su kurių teisėmis yra susijęs pareikštas ieškinys, turi žinoti apie pradėtą bylą, turi dalyvauti bylos nagrinėjime, nes abi šalys turi būti išklausomos dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Teismas nurodė, kad įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tam tikrais atvejais (išvykęs į užsienį, neturi galimybės susipažinti su spaudos leidiniais ir kt.) atsakovas gali neturėti galimybės pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį ir pasinaudoti savo teisėmis, įtvirtintomis CPK 41 str. ir 42 str. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, todėl jis paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Esminiai atskirojo skundo motyvai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 129 str. 1 d. ir 2 d. bei 130 str. 1 d. nuostatas, nepagrįstai nenustatinėjo privalomos CPK 130 str. 1 d. sąlygos - negalimumo paskirti kuratorių, teismas grubiai pažeidė CPK įtvirtintus fundamentalius greito ir koncentruoto bylos išnagrinėjimo principus, taip pat teisingumo, protingumo, proceso koncentruotumo principus (CPK 3 str. 7 d., 7 str., 8 str., 12 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo, teismo šaukimo ir pranešimo kitai šaliai įteikimo nuostatas ir tvarką, todėl skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog jei adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jei LR CK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu (LR CPK 130 str. 1 d.). Sistemiškai ir leksiškai aiškinant šią teisės normą, laikytina, kad teismas gali, tačiau neprivalo šalies prašymu leisti įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu, jei nėra išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus kitu įstatymo leidėjo nustatytu būdu-per antstolius, namo bendrijos administratoriui, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai (LR CPK 117 str. 2 d., 123 str. 3 d.). Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo iš savo kompetencijos ribų, nenustatinėjo privalomos CPK 130 str. 1 d. sąlygos - negalimumo paskirti kuratorių, dėl to nepagrįstai neįteikė procesinių dokumentų ir nepranešė atsakovei apie bylą viešo paskelbimo būdu.

Teisėjų kolegija laiko, kad Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje pagrįstai sprendė, jog nagrinėjant šeimos bylas, teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str.), todėl nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylas, teismas turi imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CPK 384 str. 3 d.), siekia atskleisti bylos esmę ir priima sprendimą santuoką nutraukti tik tuomet, kai įsitikina, kad santuoka faktiškai jau iširo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia santuoką nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str.). Esant tokim byloje pareikštam reikalavimui, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, kuriai pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų ir pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kitos šalies kaltės. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, jog šios kategorijos byloje nėra teisinių prielaidų įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nes tai gali pažeisti įstatymo leidėjo įtvirtintas teises kitai šaliai aktyviai dalyvauti bylos procese (LR CPK 41, 42 str.), kadangi santuoką nutraukus dėl atsakovės kaltės, jai atsirastų svarbios asmeninės turtinės ir teisinės pasekmės (LR CK 3. 70 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo atsisakymas pasinaudoti galimybe įteikti procesinius dokumentus kuratoriui, nėra pagrindas daryti išvadą, jog nėra kitos galimybės byloje įteikti procesinius dokumentus atsakovei, apart viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikšto ieškinio faktinį ieškinio turinį ir ieškinio dalyką (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.) pagrįstai ir teisėtai siūlė ieškovui pasirinkti kitą procesinių dokumentų, taip siekdamas užtikrinti šalių lygybės principus byloje (LR CPK 6 str.).

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 11 23 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusVirginija Gudynienė