Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Violetos Balčytienės (pranešėja) ir Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atstovui Česlovui Jociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Vilniaus 2-iesiems pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama LR Kalėjimų departamento atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. Č. atlieka bausmę Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose.

2007-10-10 nutarimu Nr. 28-836 A. Č. atsisakius eiti į paskirtą drausmės grupę, jis dviem mėnesiams buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP) (b. l. 23).

Kaip matyti iš 2007-10-24 Nuteistojo asmens kratos protokolo Nr. 31-675, 2007-10-24 apie 9:20 val. atlikus kratą KTP 15-oje kameroje, buvo rastas ir paimtas radijo imtuvas „POWER“, padėtas spintelėje (b. l. 115).

Patikrinimą (kratą) atlikęs Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. inspektorius S. N. 2007-10-24 tarnybiniame pranešime dėl drausmės pažeidimo Nr. 43-1406 nurodė, kad 2007-10-24 apie 9:20 val. atliekant kratą KTP 15-oje kameroje, kur nuobaudą atlieka A. Č., buvo rastas ir paimtas radijo imtuvas „POWER“. Nuteistasis A. Č. prisipažino, kad imtuvas priklauso jam (b. l. 17).

Remiantis aukščiau minėtais dokumentais, pareiškėjui Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-10-25 nutarimu Nr. 28-883 skirta nuobauda – uždrausta 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Nutarime (b. l. 14-15) pažymėta, kad A. Č. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

Kalėjimų departamentas 2007-11-09 sprendimu Nr. 2S-3885 (b. l. 9-10) patvirtino, kad padarytą drausmės pažeidimą įrodo surinkta dokumentinė medžiaga ir kad nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai.

LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 110 str. 1 d. 1 p. įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Nuteistųjų teisė naudotis radijo imtuvais numatyta LR BVK 96 straipsnyje (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija). Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (LR BVK 96 str. 1 d.).

Iš nuteistųjų, sistemingai pažeidinėjančių naudojimosi televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais tvarką, taip pat iš perkeltų į drausmės grupę nuteistųjų šie daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir saugomi pataisos įstaigoje. Paimti daiktai grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį pareiškimą arba nuteistajam, kai jis perkeliamas į paprastąją grupę arba baigė atlikti bausmę, arba yra atleistas nuo bausmės (LR BVK 96 str. 3 d.).

BVK 143 straipsnis reglamentuoja nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką, 1 d. nustatyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 2 d. skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį; 3. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. 4 d. - nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos; 5 d .- paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. 7 d. - 142 straipsnio 1 dalyje 4 p numatyta nuobauda skiriama pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. 8 d. nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. 10 d. - apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai.

LR BVK 142 straipsnis numato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) įspėjimas arba papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

LR BVK 145 str. 1 d. numatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą. 4) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu (Kodekso 86 str.).

LR Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklių) 227 p. numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems gali būti skiriamos visos įstatymo nustatytos nuobaudos, išskyrus pakartotinį perkėlimą į kamerų tipo patalpas.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007-10-25 nutarimą Nr. 28-883. Pareiškėjas pripažįsta, kad turėjo su savimi radijo imtuvėlį, tačiau nesutinka, kad tai gali būti laikoma pataisos įstaigos tvarkos pažeidimu. Taip pat prašo priteisti iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 50 000 Lt neturtinės žalos ir iš Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 10 000 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl paskirtosios nuobaudos jis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą, dvasinius sukrėtimus.

Teismo posėdyje liudytojas S. N. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t.y., kad jau minėtos kratos metu KTP 15-oje kameroje, į kurią buvo perkeltas A. Č., rado radiją-žibintuvėlį, kurio pareiškėjui nebuvo galima turėti esant drausmės grupėje.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų bei pareiškėjo parodymai patvirtina, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigos drausmės grupės laikymo sąlygomis (2007-10-10 nutarimu perkeltas į kamerų tipo patalpas (b. l. 23)) naudojosi radijo imtuvu. Be pareiškėjo prisipažinimo, tai patvirtina nuteistojo asmens kratos protokolas (b. l. 28), tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo (b. l. 27), nutarimas (b. l. 25), daiktinių įrodymų apžiūra teismo posėdžio metu (b. l. 108-112). Kaip minėta, vadovaujantis LR BVK 96 straipsniu ir Taisyklių 173 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems nėra leidžiama naudotis radijo imtuvais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 43), taigi privalėjo jų laikytis. Be to, 2007-08-24 atlikus kratą iš pareiškėjo buvo paimtas kitas radijo aparatas „SONY“, kuriuo pareiškėjas naudojosi iki jo perkėlimo į drausmės grupę (b. l. 24). Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas žinojo pataisos įstaigos taisyklių reikalavimus, susijusius su perkeltųjų į drausmės grupę nuteistųjų naudojimusi radijo imtuvais, tačiau jų nesilaikė. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas skundžiamame nutarime nenurodė, kokių taisyklių reikalavimų buvo nesilaikyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis LR BVK 110 str. 1 d. 1 p., kuris įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Nutarime aprašyta nustatyto pažeidimo esmė – t.y. tai, kad nuteistojo spintelėje tarp jo asmeninių daiktų rastas radijo imtuvas. Todėl aplinkybė, kad nutarime nėra nurodoma atitinkama Taisyklių norma, teismo manymu, nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis BVK nuobaudų skyrimo taisyklių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

LR Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, didžiulį diskomfortą, todėl prašo iš priteisti iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 50 000 Lt neturtinės žalos ir iš Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 10 000 Lt neturtinės žalos.

Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos. Kaip patvirtino šalys, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė klausytis kameroje esančio stacionaraus radijo transliacijų. Nenustačius pareiškėjo neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų PN ir Kalėjimų departamento prie LR TM (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.