- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-28
- Bylos Nr.
- e1-2496-1127/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29953-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. B., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, verčiasi individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. gegužės 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;
2) 2014 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 14 MGL dydžio bauda, kuri 2016 m. gegužės 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista areštu, šią bausmę atlikęs;
3) 2018 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui (iš viso 80 valandų);
4) 2019 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui. Subendrinus su 2018 m. spalio 15 d. paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui. 2019 m. spalio 30 d. nutartimi bausmė pakeista kita bausme - paskirta 23 MGL (1150 eurų) bauda, kurią įpareigotas sumokėti iki 2020 m. lapkričio 7 d., duomenų apie jos sumokėjimą nėra,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. 2020 m. liepos 27 d. apie 17.55 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės g. link (duomenys neskelbtini) gatvės, iki sankryžos su (duomenys neskelbtini)gatve vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Mercedes-Benz”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) patikros Nr. 1302249 jam nustatytas 3,33 promilių neblaivumas, kol atsitrenkė į kitą automobilį.
Kaltinamasis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, 2020 m. liepos 27 d. buvo svečiuose pas gerą pažįstamą J. A., gyvenančią Kaune, (duomenys neskelbtini). Ten buvo ir daugiau žmonių, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pas ją prie namų ant gatvės nuolat stovi jos automobilis „Mercedes Benz“, valstybinio numerio nežino. Kažkiek pabuvus kieme, vakarop sugalvojo nuvažiuoti prie vandens, pamatė ant stalo padėtus automobilio raktelius, niekam nematant juos pasiėmė ir išvažiavo. Pakely pasiėmė draugę L., kurios pavardės neprisimena. Žino, kad važiavo Kaune, (duomenys neskelbtini)ir prasilenkiant su kitu automobiliu kažkiek jį kliudė. Išlipo pažiūrėti, kas atsitiko, ant automobilio aiškių sugadinimo žymių nesimatė, tik buvo nubrauktos dulkės. Negali pasakyti, koks tai buvo automobilis, tačiau žino, kad automobilį vairavo mergina. Kartu išlipo ir draugė. Įvykio vietoje buvęs kažkoks vyriškis sakė, kad jis yra išgėręs ir kvies policiją, tada jis sugrįžo į automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Draugė liko įvykio vietoje. Kodėl taip pasielgė, pasakyti negali. Automobilį pastatė kažkokiame kieme ir ėjo pas įvykio vietoje likusią draugę, tuo metu sutiko važiuojančius policijos pareigūnus, jiems iš karto pasakė, kad tai jis vairavo automobilį ir nurodė, kur jį pastatė. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, pats nesupranta, kodėl taip pasielgė. Pareigūnai įvykio vietoje tikrino jo girtumą, į alkotesterį pūtė du kartus, kiek tiksliai pripūtė nežino, tačiau žino, kad gerokai virš trijų promilių. Automobilį nutransportavo į saugomą aikštelę, o jį paleido. Jis iš karto važiavo namo. Telefonu paskambino J. ir viską pranešė, jos atsiprašė, kad taip pasielgė. Teisę vairuoti buvo įgijęs, tačiau ją buvo praradęs dėl vairavimo neblaiviam, atėmimo laikas jau seniai praėjo, tačiau teisės vairuoti nesusigrąžino. Dėl įvykusio įvykio labai gailisi, jo padaryti nenorėjo, savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 96–97).
Kaltinamojo E. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. D. parodė, kad 2020 m. liepos 27 d. apie 17.55 val. vairavo tėčio V. D. vardu registruotą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Kaune, (duomenys neskelbtini)gatve link (duomenys neskelbtini)-o namo. Tuo metu priešinga kryptimi važiavo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gatvė yra labai siaura, todėl ji šiek tiek pristabdė, kad saugiau prasilenkti, o po to ir visiškai sustojo. Tuo metu pastebėjo, kaip automobilis „Mercedes Benz“ dešiniu šonu trenkiasi į dešinėje pusėje esančią medinę tvorą. Po to ištiesino vairą ir pravažiuodamas pro jos stovintį automobilį kairiu šonu braukė jos automobiliui kairį galinį šoną ir nesustodamas nuvažiavo toliau. Tai pamačiusi, ji iš karto išlipo iš automobilio ir nubėgo paskui tą automobilį, jis sustojo. Ji nuėjo link jo, tuo metu iš automobilio išlipo vairuotojas vyras ir keleivė moteris. Iš karto akivaizdžiai buvo matyti, kad jie abu yra stipriai neblaivūs. Moteris iš karto siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau ji pamačiusi, kad jie yra neblaivūs iš karto nesutiko ir pasakė, kad kviečia policiją, tada vyras sugrįžo atgal į automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo, moteris liko su ja kartu. Ji iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jie ėmėsi iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio paieškos, jį surado. Ji visą tą laiką buvo įvykio vietoje, moteris jau buvo išėjusi. Iki to laiko, kol pareigūnai su vairuotoju sugrįžo į įvykio vietą, jis buvo atėjęs pasižiūrėti, tačiau ir vėl kažkur dingo, tačiau netrukus policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu jį atvežė į įvykio vietą, aišku, ji iš karto pažino, kad tai tas pats vairuotojas, jis ir pats iš karto pripažino, kad padarė eismo įvykį ir iš jo išvažiavo. Jis tai pasakė girdint policijos pareigūnams. Pareigūnai žmogui tikrino neblaivumą du kartus, kiek tiksliai pripūtė nežino, bet žino, kad gerokai virš trijų promilių, apie keturias. Viską užfiksavus vyko į Kelių policiją kur parašė paaiškinimą. Eismo įvykio metu niekas nesusižalojo (b. l. 61- 62).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. A. parodė, kad ji turi automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį laiko prie namų kieme, Kaune, (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 27 d. apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, pas ją namuose į svečius buvo atvykęs jos pažįstamas E. B., jį pažįsta jau seniai ir į svečius atvyksta jau ne pirmą kartą. Svečiuose buvo ir daugiau žmonių, todėl kur kas išeidavo ir vėl sugrįždavo į namą ar kiemą, ji nestebėjo. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilis stovėjo ne pačiame kieme, o gatvėje. Tos pačios dienos vakare jai į mobilų telefoną paskambino pats E. B. ir pasakė, kad „prisidirbau“. Iš karto nesuprato, kodėl jis jai skambina į mobilų telefoną, kadangi jis ir taip buvo pas ją. Ji net nepastebėjo, kad jo kažkurį laiką nebuvo. Po to jis pasakė, kad išvažiavo su jos automobiliu „mane supakavo ir veža“. Ji jo klausinėjo, kas ir kaip atsitiko, tačiau jis nieko nepasakojo, kadangi kaip suprato, negalėjo kalbėti. Daugiau apie įvykį nieko ir nežino. Pasakė, kad automobilis yra uždarytas į saugomą aikštelę. Suprato, kad E. buvo sustabdytas vairavus neblaiviam, kad įvykyje dalyvauja dar kitas automobilis, nežinojo. Ji automobilio E. B. nedavė, jis jį pasiėmė jai nežinant, tačiau dėl to pretenzijų jam neturi. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį, kadangi jis jai reikalingas naudotis. Ar E. turi vairuotojo pažymėjimą nežino, bet ji jo vairuojant niekad nematė (b. l. 64-65).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta Kaune, (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. - sankryža. Kelių eismo įvykio rūšis - transporto priemonė atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir į tvorą. Sudarytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 14–17, 25–32).
Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyta, kad buvo apžiūrėti automobiliai „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinta jų būklė po eismo įvykio (b. l. 18–23).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0363, patikros sertifikato Nr. 1302249, E. B. 2020 m. liepos 27 d. 18.46 val. nustatytas 3,69 ‰ (prom.) girtumas, 2020 m. liepos 27 d. 19.03 val.– 3,33 ‰ (prom.) girtumas (b. l. 42).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. A. (b. l. 57).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz A170“, 1999 metų laidos vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 920 eurų (b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuoti duomenys ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. B. 2020 m. liepos 27 d. apie 17.55 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini)gatvės g. link (duomenys neskelbtini)gatvės, iki sankryžos su (duomenys neskelbtini)gatve. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Mercedes-Benz”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,33 promilių neblaivumas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. B. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (b. l. 98–100).
Skirdamas E. B. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teistas, bausmės neatlikęs (b. l. 85–89), baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą neblaiviam (b. l. 71–74), dirba individualiai, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale konsultuotas/gydytas 2015 m. vasario 24 d. (b. l. 78), VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio Psichikos sveikatos centro įskaitoje neužregistruotas (b. l. 81), pagal 2020 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadą E. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 84).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą – kaltinamasis transporto priemonę vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio bei neturėdamas tokios teisės, už analogišką teisės pažeidimą, t. y. už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio 2015 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį, kaltinamajam ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtos bausmės teigiamos įtakos elgesiui nepadarė, kadangi asmuo ir vėl nusikalto, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Šios nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo svarstyti nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusio BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą bei atidėti arešto bausmės vykdymą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudoti specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones (įskaitant ir draudimą tokią teisę įgyti, kadangi veikos padarymo metu kaltinamasis teisės vairuoti neturėjo), 5 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą (vairavo mieste, dienos metu), į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 3,33 promilių girtumas. Nors kaltę dėl veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai dėl tokio elgesio gailisi, nustatant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą reikšminga yra tai, kad praeityje asmuo jau baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio teisės pažeidimus.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Šiuo atveju, automobilis „Mercedes-Benz”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurį E. B. vairavo neblaivus, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui J. A., kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos automobilis bus naudojamas įstatymų uždraustai veikai daryti (b. l. 64–65). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz A170“, 1999 metų laidos vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 920 eurų (b. l. 58), todėl iš kaltinamojo išieškotina 920 eurų konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.
2020 m. liepos 30 d. nutarimu J. A. grąžintas automobilis „Mercedes-Benz”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) paliktinas J. A. nuosavybėje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. B. sulaikymo dienos.
Išaiškinti E. B., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
- konfiskuoti automobilio Mercedes-Benz”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (su PVM) – 920 Eur (devynis šimtus dvidešimt eurų).
Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.
Kardomosios priemonės neskirti.
Automobilį „Mercedes-Benz”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) palikti J. A. nuosavybėje.
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.