Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

- Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 mėnesiams; šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams 15 dienų;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams,

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta, 2023 m. rugsėjo 27 d. paleistas iš pataisos įstaigos);

- 2023 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto, baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. ir turto konfiskavimas (konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo 2024 m. sausio 9 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Z. B. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis Z. B. nurodė, kad ne daug ką prisimena, prisimena šis žmogus buvo (duomenys neskelbtini), apsipirkinėjo ir jis stovėjo eilėje, šiek tiek atokiau. Negali savo kaltės pateisinti, yra kaltas. (duomenys neskelbtini) išėjo iš (duomenys neskelbtini), jis paslydo ir jis jį prilaikė. Padavė krepšį, pamatė jame piniginę, jis nuėjo į priekį, o jis paskui jį. Palydėjo iki automobilio ir iš krepšio paėmė piniginę, o kita ranka mobilų telefoną. Krepšį įdėjo į galinę sėdynę, nežino ką buvo nusipirkęs. Prižada, jog viską po truputį, po 40 Eur grąžins, kadangi yra kaltas, prašo suprasti ir atleisti. Atrodo įvykis įvyko sausio 21 d, (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo piniginę paėmė iš maišo. Nukentėjusiojo telefonas buvo kišenėje ir jis ištraukė jo telefoną ir įsidėjo sau į kišenę. Ėmė nukentėjusiojo daiktus, jog galėtų nusipirkti maisto. Piniginėje buvo 2 kupiūros po 100 Eur, daugiau į nieką nežiūrėjo. Piniginę išmetė. Telefoną pardavė sutiktam (duomenys neskelbtini), jis jam už telefoną sumokėjo 30 Eur. 2 kupiūras po 5 Eur ir 2 kupiūras po 10 Eur. Nuėjo į parduotuvę ir už tuos pinigus nusipirko maisto. Sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, tik ne iš karto, o kiekvieną mėnesį mokės. Pradės dirbti (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną mėnesį mokės. Nepiktnaudžiauja alkoholiu, žino, jog paskutinis teistumas susijęs su alkoholio vartojimu. Pragyvenimo lėšos: šiuo metu sesuo padeda ir gauna nedarbo išmoką iš Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje prie (duomenys neskelbtini) pr. Savo veiksmus vertina blogai. Yra kaltas, negali jų pateisinti ir prašo atleisti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nusikaltimų padarymo kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo Z. B. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. sausio 22 d. įtariamojo apklausos protokole Z. B. nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. sausio 21 d. apie 11.30 val. užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), norėdamas nusipirkti alaus. Jis turėjo 3,50 Eur, pamatęs kasoje stovintį nepažįstamą (duomenys neskelbtini) vyrą, kuris dėjosi produktus į plastikinį krepšelį, pastebėjo, kad vyras rankoje laiko rudos spalvos piniginę ir nusprendė ją pavogti. Jis priėjęs prie nurodyto vyro padėjo jam susidėti produktus į krepšį. Jis matė kaip vyras į krepšį įsidėjo piniginę. Tuomet jis paėmęs to vyro krepšį pasisiūlė panešti, jis ėjo tam vyrui iš paskos. Vyras ėjo link savo automobilio „Toyota“ sidabrinės spalvos, o jis eidamas jam iš paskos iš krepšio ištraukė vyro piniginę ir įsidėjo sau į dešinę striukės kišenę. Po to jis priartėjęs prie vyro iš už nugaros įkišęs ranką į jo striukės dešinę kišenę iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną " (duomenys neskelbtini)" ir įsidėjo į savo striukės kairę kišenę. Tuomet jis priėjęs prie nurodyto automobilio, atidaręs galines dureles padėjo krepšį su produktais ant galinės sėdynės ir palaukęs kol vyras išvažiuos, patikrino kas yra piniginėje, rado 200 Eur, t. y. 2 kupiūras po 100 Eur ir metalinių monetų, kiek tiksliai jų buvo neprisimena, dar matė nuolaidų kortelę „(duomenys neskelbtini)“, kas dar buvo piniginėje jis netikrino. Piniginę jis išmetė į šiukšlių konteinerį. Telefoną jis tuoj pat pardavė prie vaistinės sutiktam nepažįstamam vyrui už 30 Eur, to vyro neatpažintų, nes jo bruožų neįsidėmėjo, vyras kalbėjo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) akcentu. Po to nuėjęs į "(duomenys neskelbtini) " turgelį išleido visus vogtus pinigus. Apie 15 val. jis nuėjo į namus, o apie 22 val. į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis labai galisi dėl savo elgesio, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas pagreitinto proceso tvarka. Žada nukentėjusiajam atlyginti žalą. Įvykio metu jis buvo tais pačiais rūbais kaip ir jį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 141-143).

Papildomos apklausos metu įtariamasis Z. B. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Tik nori patikslinti, kad nukentėjusysis pats jo paprašė panešti jo krepšį iki mašinos. (b. l. 148-149).

2024 m. sausio 21 d. apklausos protokole J. A. parodė, kad 2024 m. sausio 21 d. apie 12 val. atvažiavo savo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Jis apsipirko ir atsiskaitęs už prekes, jas dėjosi į plastikinį krepšį, kai prie jo priėję nepažįstamas vyras pasisiūlė sudėti jo prekes. Vyras jam sakė: „duok aš tau greit sudėsiu viską“. Po to jis išėjo iš parduotuvės ir ėjo link savo automobilio, kai jį pasivijo tas pats vyras ir kalbindamas jį lydėjo prie automobilio. Jam vis sakė atsargiai statyti kojas, kad nepaslystų, vyras buvo arti prie jo prisiglaudęs, jis iš pradžių kalbėjo (duomenys neskelbtini), o po to lietuviškai. Vyras paėmė iš jo pirkinių krepšį ir nešė eidamas prie jo prisiglaudęs. Dar būdamas parduotuvėje jis savo piniginę įsidėjo į krepšį su pirkiniais. Vyras atėjęs prie jo automobilio atidarė galines dureles ir krepšį su pirkiniais padėjo ant galinės automobilio sėdynės. Jis prieštaravo, kad vyras neštų jo krepšį. Tik sugrįžęs į namus apsižiūrėjo, kad krepšyje nėra jo piniginės, kurioje buvo pinigai – 200 Eur, t. y. 2 kupiūros po 100 Eur ir 15 Eur monetomis, piniginė rudos spalvos, odinė, jos vertė 10 Eur. Piniginėje buvo (duomenys neskelbtini) banko kortelė, kurią jis iš karto užblokavo, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelės, vairuotojo pažymėjimas, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė, „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, automobilio registracijos liudijimas. Taip pat pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono "(duomenys neskelbtini) ", kurio vertė 600 Eur, jį laikė striukės dešinėje kišenėje. Apie vagystę jis pranešė į policiją ir nuvykę į parduotuvę kartu su apsaugos darbuotoju peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuos žiūrėdamas apsaugos darbuotojas nurodė, kad jam šis vyras matytas. Viso jam nusikaltimu padaryta 850 Eur turtinė žala. Jis nepastebėjo kada tas vyras pavogė jo piniginę ir telefoną, nes buvo slidu ir jis eidamas vis žiūrėjo sau po kojomis (b. l. 27-29).

Papildomos apklausos protokole J. A. parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad jis minėtą vyriškį iškarto atpažino, kai tik peržiūrėjo parduotuvėje vaizdo įrašą. Vėliau, policijoje sužinojo, kad tai Z. B. Nors jis nematė, kaip Z. B. pavogė jo piniginę su pinigais bei dokumentais ir jo mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM (duomenys neskelbtini) kortele, tačiau suprato, kad niekas kitas negalėjo to padaryti. Jis savo piniginę įsidėjo į maišelį, dar būdamas prie kasos ir Z. B. tai matė. Piniginė buvo maišelio viduje, virš produktų. Mobiliojo ryšio telefoną jis laikė dešinėje striukės kišenėje, kuri negili ir matosi, kad įdėtas telefonas. Dėl vagystės jis patyrė turtinę žalą. Z. B. pavogė šiuos daiktus: rudos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo 215 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ AB mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, "(duomenys neskelbtini) " nuolaidų kortelę, automobilio TOYOTA (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, automobilio TOYOTA (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną, vairuotojo pažymėjimą. Mobiliojo ryšio telefono aparato SAMSUNG (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini) vertė yra 600 Eur, (duomenys neskelbtini) SIM kortelės vertė yra 4 Eur. Dėl dokumentų atstatymo sumokėjo už banko kortelę - 5 Eur, automobilio registracijos liudijimą 10 Eur. Parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelė „(duomenys neskelbtini)“ jam yra grąžinta. Dar parodė, kad jo banko mokėjimo kortelė jau užblokuota. Jis patikrino sąskaitą ir nustatė, kad iš kortelės nieko nenuimta bei nebuvo jokio bandymo nuimti pinigus. Jo mokėjimo kortelėje 2024-01-21 buvo 388,30 Eur. Dėl vagystės jis patyrė bendrai 844 Eur turtinę žalą. Dėl šios sumos jis reiškia civilinį ieškinį. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 37-39).

2024 m. sausio 23 d. liudytojo apklausos protokole M. R. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 21 d. apie 15.40 val. gavo pranešimą, kad apie 12 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apvogtas vyriškis. Kartu su (duomenys neskelbtini) A. J. nuvykę nurodytu adresu peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota kaip Z. B. priėjo prie nukentėjusiojo, padėjo susidėti prekes ir išėjo nukentėjusiajam iš paskos į lauką. Nustatę įtariamojo gyvenamąją vietą, jį sulaikė namuose, įtariamasis buvo apsirengęs tais pačiais rūbais kaip ir įvykio metu. Jis pamatė, kaip Z. B. norėjo paslėpti po pagalve parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelę, bet jis liepė jam paimti. Įtariamasis prisipažino, kad ši kortelė priklauso nukentėjusiajam, jis nurodė, kad kitus daiktus išmetė. Z. B. buvo sulaikytas bei pristatytas į areštinę (b. l. 44-46).

2024 m. sausio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų apžiūros protokolo, 2023 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nuolaidų kortelė „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvės (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė įtariamasis Z. B. Po apžiūros kortelė grąžinta teisėtam savininkui J. A. (b. l. 52-53, 54-57, 61).

2024 m, sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ administracija:

- „Camera 7 2024-01-21 12-04-33_463.avi“, įrašo trukme 00.00.44 val., įrašo pradžia 2024 m. sausio 24 d., 12.04.33 val.. Užfiksuota, kaip 12.04.38 val. nukentėjusysis J. A. vienas išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) į lauką, pasuko į dešinę ir nuėjo toliau. Jis dešinėje rankoje turi baltos spalvos nepermatomą nedidelį maišą su maisto produktais. Taip pat matosi, kaip įtariamasis Z. B. stovi netoli nuo parduotuvės išėjimo ir įdėmiai žiūri kur nuėjo nukentėjusysis J. A.. 12.04.55 val. įtariamasis Z. B. išėjo iš parduotuvės ir nuėjo nukentėjusiajam J. A. iš paskos.

- „Camera 7 2024-01-21 12-04-05_760.avi“, įrašo trukme 00.00.42 val., įrašo pradžia 2024 m. sausio 24 d., 12.04.05 val.. Užfiksuota, kaip 12.04.14 val. įtariamasis Z. B. prie kasos parduotuvėje (duomenys neskelbtini) maisto produktus padeda surinkti nukentėjusiajam J. A. į baltos spalvos nepermatomą nedidelį maišą. Po ko nukentėjusysis J. A. laikydamas minėtą maišą su maisto produktais nuėjo lik išėjimo, o įtariamasis Z. B. liko vietoje, tačiau greitai nuėjo į tą pusę kur nuėjo nukentėjusysis J. A. (b. l. 77-78).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė namo bendrija (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atstovas:

- „kamery_K5 stojanka avto_20240121120555_20240121120629_207428.mp4.“, įrašo trukme 00.00.34 val. Įrašo pradžia 2024 m. sausio 21 d. 12.05.55 val. Užfiksuota, kaip 12.06.02 val. įtariamasis Z. B. neša kairėje rankoje baltos spalvos nepermatoma nedidelį maišą su maisto produktais, priklausanti nukentėjusiajam J. A. bei eidamas nukentėjusiajam J. A. iš už nugaros prilaikė su savo dešine ranka iš dešinės pusės J. A.. 12.06.09 val. užfiksuota kaip įtariamasis Z. B. eidamas iš paskos nukentėjusiajam J. A. ir jam nematant, slaptai, greitai įkišo savo dešinę ranką į anksčiau minėtą maišą ir kažką ištraukė.

- „kamery_K5stojanka avto_20240121120840_20240121120905_211864.mp4.“, įrašo trukme 00.00.25 val. Įrašo pradžia 2024 m. sausio 21 d. 12.08.40 val. Užfiksuota, kaip 12.08.46 val. įtariamasis Z. B. ėjo vienas atgal.

- „kamery_K3 podezd_20240121120600_20240121120648_289552.mp4.“, trukme 00.00.47 vai.. Įrašo pradžia 2024 m. sausio 21 d. 12.06.00 val. Užfiksuota, kaip 12.06.08 val. įtariamasis Z. B. neša kairėje rankoje baltos spalvos nepermatoma nedidelį maišą su maisto produktais, priklausanti nukentėjusiajam J. A. 12.06.22 val. užfiksuota kaip įtariamasis Z. B. eidamas iš paskos nukentėjusiajam J. A. ir jam nematant, slaptai su savo dešine ranką kažką paėmė iš nukentėjusiojo J. A. striukės kišenės iš dešinės pusės, po ko greitai paslėpė savo striukės kišenėje iš dešinės pusės.

- „kamery K3 podezd_20240121120835_20240121120904_296836.mp4.“ įrašo trukme 00.00.29 val. Įrašo pradžia 2024 m. sausio 21 d. 12.08.35 val. Užfiksuota, kaip 12.08.43 val. įtariamasis Z. B. ėjo vienas atgal (b. l. 84-85).

2024 m. sausio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta pagal POLIS II naršyklę ir bendrus veido bruožus pastebėtus įvykio vietoje buvusiomis vaizdo fiksavimo kameromis parduotuvėje, kad galimai kišenvagystę atliko Z. B. (b. l. 105).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 178 straipsnio 2 dalyje atsakomybė kyla tam, kas <...> viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė).

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo įprastos (slaptos) vagystės (BK 178 straipsnio 1 dalis), yra kaltininko veiksmų pobūdis. Kaltininko veiksmai pasireiškia tuo, jog svetimas turtas pagrobiamas, itin ižuliai, iš nukentėjusio asmens drabužių, rankinės, kitokio nešulio ir tai atliekama viešoje vietoje. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos atviros vagystės pripažino. Nurodė, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, būdamas parduotuvėje 2024 m. sausio 21 d, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stovėjo eilėje, šiek tiek atokiau nuo jo. (duomenys neskelbtini) išėjo iš (duomenys neskelbtini), jis paslydo ir jis jį prilaikė. Padavė krepšį, pamatė jame piniginę, jis nuėjo į priekį, o jis paskui jį. Palydėjo iki automobilio ir iš krepšio paėmė piniginę, o kita ranka mobilų telefoną. Piniginėje buvo 2 kupiūros po 100 Eur, daugiau į nieką nežiūrėjo tiesiog išmetė piniginę. Telefoną pardavė sutiktam (duomenys neskelbtini), jis jam už telefoną sumokėjo 30 Eur. Nuėjo į parduotuvę ir už tuos pinigus nusipirko maisto. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, tačiau papildomai nurodė, jog būdamas parduotuvėje pastebėjo, kad vyras rankoje laiko rudos spalvos piniginę ir nusprendė ją pavogti. Jis priėjęs prie nurodyto vyro padėjo jam susidėti produktus į krepšį. Jis matė kaip vyras į krepšį įsidėjo piniginę. Tuomet jis paėmęs to vyro krepšį pasisiūlė panešti, jis ėjo tam vyrui iš paskos. Vyras ėjo link savo automobilio „Toyota“ sidabrinės spalvos, o jis eidamas jam iš paskos iš krepšio ištraukė vyro piniginę ir įsidėjo sau į dešinę striukės kišenę. Po to jis priartėjęs prie vyro iš už nugaros įkišęs ranką į jo striukės dešinę kišenę iš jos pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir įsidėjo į savo striukės kairę kišenę. Tuomet jis priėjęs prie nurodyto automobilio, atidaręs galines dureles padėjo krepšį su produktais ant galinės sėdynės ir palaukęs kol vyras išvažiuos, patikrino kas yra piniginėje, rado 200 Eur, t. y. 2 kupiūras po 100 Eur ir metalinių monetų, kiek tiksliai jų buvo neprisimena, dar matė nuolaidų kortelę „(duomenys neskelbtini)“, kas dar buvo piniginėje jis netikrino. Piniginę jis išmetė į šiukšlių konteinerį. Telefoną jis tuoj pat pardavė prie vaistinės sutiktam nepažįstamam vyrui už 30 Eur, nuėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ turgelį išleido visus vogtus pinigus.

Kaltinamojo kaltę pagrindžia ne tik pačio Z. B. prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo J. A. parodymai, kuriose jis nurodė, kad apsipirkęs prekes dėjosi į plastikinį krepšį, prie jo priėjo nepažįstamas vyras pasisiūlė sudėti jo prekes. Po to jis išėjo iš parduotuvės ir ėjo link savo automobilio, kai jį pasivijo tas pats vyras ir kalbindamas jį lydėjo prie automobilio. Jam vis sakė atsargiai statyti kojas, kad nepaslystų, vyras buvo arti prie jo prisiglaudęs. Vyras paėmė iš jo pirkinių krepšį ir nešė eidamas prie jo prisiglaudęs. Dar būdamas parduotuvėje jis savo piniginę įsidėjo į krepšį su pirkiniais. Vyras atėjęs prie jo automobilio atidarė galines dureles ir krepšį su pirkiniais padėjo ant galinės automobilio sėdynės. Jis prieštaravo, kad vyras neštų jo krepšį. Tik sugrįžęs į namus apsižiūrėjo, kad krepšyje nėra jo piniginės, kurioje buvo pinigai – 200 Eur kupiūromis ir 15 Eur monetomis, piniginė rudos spalvos, odinė, jos vertė 10 Eur. Taip pat pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, kurio vertė 600 Eur, jį laikė striukės dešinėje kišenėje. Papildomos apklausos protokole J. A. peržiūrėjęs vaizdo įrašus atpažino Z. B., kaip asmenį padėjusi jam nešti prekes iki automobilio. Nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina ir liudytojo M. R. apklausos protokolas, 2024 m. sausio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų apžiūros protokolas, 2023 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2024 m. sausio 21 d. tarnybinis pranešimas. 2024 m, sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kaip kaltinamasis būdamas stebėjo J. A. ir jam išėjus iš parduotuvės kaltinamasis greitai nuėjo į tą pusę, kur nuėjo nukentėjusysis. Vaizdo įraše pavadinimu „kamery_K5 stojanka avto_20240121120555_20240121120629_207428.mp4.“12.06.09 val. užfiksuota kaip Z. B. eidamas iš paskos nukentėjusiajam J. A. ir jam nematant, slaptai, greitai įkišo savo dešinę ranką į anksčiau minėtą maišą ir kažką ištraukė, vaizdo įraše pavadinimu „kamery_K3 podezd_20240121120600_20240121120648_289552.mp4.“ 12.06.22 val. užfiksuota kaip Z. B. eidamas iš paskos nukentėjusiajam J. A. ir jam nematant, dešine ranką kažką paėmė iš nukentėjusiojo J. A. striukės kišenės iš dešinės pusės, po ko greitai paslėpė savo striukės kišenėje iš dešinės pusės.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė kvalifikuotąją vagystę, o būtent – svetimą turtą pagrobė iš J. A. nešulio ir drabužių ir tai padarė viešoje vietoje. Tokias aplinkybes patvirtina J. A. parodymai, bei vaizdo įrašai. Veika padaryta prie prekybos centro, automobilių stovėjimo aikštelėje, o tai atitinka viešos vietos sampratą. Iš aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atitinkamus veiksmus Z. B. padarė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jais sukeliamas pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu) jis norėjo. Darytina išvada, kad Z. B. veiksmuose yra visi būtini vagystės viešoje vietoje iš asmens drabužių ar kitokio nešulio (kišenvagystės) nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo padaryta neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Z. B., 2024 m. sausio 21 d., 12.04.14 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pamatęs, kaip J. A. įsidėjo piniginę į plastikinį pirkinių krepšelį, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą pasisiūlė J. A. panešti jo plastikinį krepšelį su pirkiniais iki jo automobilio TOYOTA (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eidamas nukentėjusiajam iš paskos 12.06.09 val., netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kieme iš minėto pirkinių krepšelio pagrobė piniginę 10 Eur vertės su pinigais, viso 215 Eur (2 kupiūras po 100 Eur ir metalines monetas po 2 ir 1 Eur), banko „(duomenys neskelbtini)“ AB mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. A. vardu, automobilio TOYOTA (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, automobilio TOYOTA (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninis apžiūros pasu, vairuotojo pažymėjimu išduotu J. A. vardu, degalinės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortele, parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortele, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortele, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 12.06.22 val. iš J. A. striukės dešinės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG (duomenys neskelbtini) IMEI (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės su (duomenys neskelbtini) SIM kortelės 4 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam J. A. priklausantį 829 Eur vertės turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę Z. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – Z. B. padarė vieną tyčinį, baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Z. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo Z. B. atsakomybę sunkina tai, kad jis naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis nusikalto tuomet, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir padarė naują tyčinį nusikaltimą.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Z. B. (duomenys neskelbtini), nedirbantis (b. l. 156), nuo 2023 m. gruodžio 20 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 157). Teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kitoms turtinėms teisės ir interesams, paskutinį kartą už vairavimą esant neblaiviam. Per paskutinius 3 metus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, baudos nesumokėtos (b. l. 158-160). Duomenų apie Z. B. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje Z. B. paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimumui. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės atėmimas bausmėmis, nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą Z. B. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamą veiką įvykdė dėl sunkios finansinės padėties, todėl baudos sumokėjimas nebūtų įmanomas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo ar arešto bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Z. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų nustatyta, kad Z. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2023 m. rugsėjo 27 d. paleistas iš pataisos įstaigos. 2023 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto, nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. sausio 9 d., bausmė dar nėra atlikta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis prie griežtesnės bausmės skiriamos Z. B. šiuo nuosprendžiu iš dalies pridedama švelnesnė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausmės dalis (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį) ir Z. B. skirtina galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę Z. B. įskaitytinas šioje byloje jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2024 m. sausio 21 d. 22.00 val. iki 2024 m. sausio 22 d. 17.49 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą teismas gali skirti asmeniui įvairias baudžiamojo poveikio priemones ar įpareigojimus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo Z. B. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kaltinamajam ankstesniais teismų sprendimais nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis 2022 m. birželio 28 d. buvo paleistas lygtinai, tačiau 2022 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Atlikęs paskutinę laisvės atėmimo bausmę 2023 m. rugsėjo 27 d., Z. B. 2023 m. gruodžio 2 d. ir vėl nusikalto vairuodamas neblaivus transporto priemonę. Be to, teismo turimais duomenimis Z. B. yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pagal naują ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių Z. B. asmenybę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Z. B. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Z. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinas. Dokumento leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) d., Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) paėmimas –paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus šie dokumentai grąžintini Z. B.

J. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 844 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 40).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas iš dalies. J. A. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma civilinio ieškinio suma (844 Eur) yra didesnė nei iš byloje surinktų duomenų nustatyta ir paties nukentėjusiojo parodymuose prašoma atlyginti padaryta turtinė žala. Teismui pateiktoje rašytinėje medžiagoje yra pateiktas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašas, kuriame nurodytos vykdytos operacijos grynųjų pinigų išėmimo (b. l. 49) bei (duomenys neskelbtini) Samsung (duomenys neskelbtini) garantinė pažyma (b. l. 50). Kaltinime yra nurodyta, jog pavogtos piniginės nustatyta vertė yra – 10 Eur, piniginėje buvo 215 Eur (2 kupiūras po 100 Eur ir metalines monetas po 2 ir 1 Eur), telefonas Samsung, kurio vertė yra – 600 Eur, bei telefone buvusi (duomenys neskelbtini) SIM kortelė 4 Eur, t. y. pavogtas 829 Eur vertės turtas. Savo paaiškinimuose J. A. nurodė, kad dėl dokumentų atstatymo sumokėjo už banko kortelę – 5 Eur. Nors piniginės, telefono su SIM kortele vertė ir banko kortelės atstatymo išlaidos nėra patvirtintos rašytiniais dokumentais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad daiktai nukentėjusiajam nebuvo grąžinti, taigi patirta turtinė žala dėl minėtų daiktų yra tikėtina ir nėra pernelyg didelė ir neproporcinga, todėl atlygintina. Teismas minėtų aplinkybių kontekste konstatuoja, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiojo J. A. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jam iš kaltinamojo Z. B. priteisiama 834 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vaizdo įrašai voke pridėtame prie bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsniu 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304 – 308 straipsniais, 313 straipsniu, 432

nusprendžia:

Z. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. B. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmę paskirtą šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 40 parų arešto bausmės ir subendrinta bausme Z. B. paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę Z. B. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2024 m. sausio 21 d. 22.00 val. iki 2024 m. sausio 22 d. 17.49 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. A. civilinis ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamojo Z. B. priteisti 834 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Z. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Z. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus Z. B. išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) d., Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), grąžinti Z. B.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vaizdo įrašus pridėtus voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.