- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-190-520/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Marijonas Greičius
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepareiškus ieškinio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio R. S. J., pardavimo iš varžytynių procedūras iki bus išspręstas teisme klausimas dėl uzufrukto nustatymo šiam turtui. Nurodė, kad 2007-07-19 AB banke „Hansabankas“ buvo paimtas 315 000 Lt kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti, butas nuosavybės teise priklauso jos tėvui R. S. J.. Banko pavedimą į AB DnB NORD banko sąskaitą atliko ji, tačiau bankas, negalėdamas nustatyti pavedimo paskirties, grąžino jai pinigus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-21 nutartimi pripažino, jog AB DnB NORD banko pinigų grąžinimas analogišku bankiniu pavedimu jai buvo atliktas teisėtai, paskola, kuri buvo paimta iš šio banko UAB „BUONA VITA“, buvo pripažinta negrąžinta. 2010-07-07 iš tėvo R. S. J. ji sužinojo, kad butas bus parduodamas iš varžytynių. Tačiau šiame bute gyvena ir ji su mažamečiu vaiku A. J., gimusiu 2006-01-06, jokios kitos gyvenamosios vietos kartu su vaiku neturi, yra išsiskyrusi. Nesustabdžius buto pardavimo iš varžytynių, būtų pažeisti jos ir mažamečio vaiko interesai, nes būtų parduotas vienintelis jos ir sūnaus būstas, kuriame jie abu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant apginti viešąjį interesą, kadangi vaiko teisė į būstą laikytina esmine, jos pažeidimas galėtų turėti esminės reikšmės vaiko teisėms ir interesams. Ji, kaip mažamečio vaiko motina, privalo ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, todėl kreipsis į teismą dėl teisės į gyvenamąją patalpą nustatymo, kaip vieno iš vaiko teisės į gyvenamąjį būstą gynimo būdų. Yra rengiamas ieškinys dėl teisės naudotis butu (uzufrukto) nustatymo, todėl yra būtina sustabdyti šio buto pardavimo iš varžytynių procedūrą, nes pardavus butą iš varžytynių buto savininkas pasikeis ir nenustačius uzufrukto ji su vaiku liktų be gyvenamosios vietos, prarastų vienintelę savo gyvenamąją vietą. Ieškinį surašyti užtrunka, tai yra sudėtingas darbas, reikalinga surinkti įrodymus, gauti dokumentus, juos išanalizuoti, todėl būtina iš anksto ir skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepareiškus ieškinio, taikymo tenkino, t. y. sustabdė buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. S. J., pardavimo iš varžytynių procedūras iki bus priimtas teismo sprendimas dėl uzufrukto ar kitos teisės į šį turtą nustatymo, įpareigojo R. J. per 14 dienų nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį, atitinkantį procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir CPK 135 str. nustatytus reikalavimus bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismas, atsižvelgęs į prašyme nurodytos motyvus, pateiktus įrodymus, į tai, kad bus reiškiamas ieškinys dėl uzufrukto nustatymo ar teisės į butą nustatymo kitu pagrindu, vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 9, 10, 12 p., 148 str. 2 d., sprendė, jog yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, butas, kuriame gyvena pareiškėja, gali būti parduotas iš varžytynių ir gali atsirasti neigiamos pasekmės, nes gali būti sprendžiamas mažamečio vaiko iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos klausimas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo nutarties dalį, kuria nutarta sustabdyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. S. J., pardavimo iš varžytynių procedūras, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina. Varžytynių procedūrų sustabdymas neturės įtakos būsimam teismo sprendimui, kuriuo būtų tenkintas ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, kadangi pagal CK 4.142 str. 4 d. pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas išlieka. Dėl to teismo sprendimo pagrindu atliktas įrašas viešame registre apie daiktinės uzufrukto teisės nekilnojamajam daiktui nustatymo būtų galiojantis nepriklausomai nuo to, kas yra nekilnojamojo turto savininkas. Teismas turėjo įsitikinti, jog yra ryšys tarp ateityje ieškovės tenkintino reikalavimo dėl uzufrukto ar kitos teisės į išvaržytiną ginčo butą nustatymą ir grėsmės, kad tokio patenkinto reikalavimo be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebus įmanoma įvykdyti ar jo įvykdymas pasunkės. Be to, buvo paskelbtos tik pirmosios varžytynės, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė su vaiku bus iškeldinta. Teismas, visa apimtimi sustabdydamas pardavimo iš varžytynių procedūras neribotam laikui, neatsižvelgė į tai, jog turtas yra įkeistas jam ir areštuotas, kad vykdymo proceso sustabdymas pažeidžia jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises, užkerta kelią hipotekos kreditoriui įgyvendinti savo realizuotas teises į ginčo butą. Teismas nepagrįstai uždraudė vykdymo procedūras 349 000 Lt vertės nekilnojamajam turtui, nors byloje nėra pareikšti atitinkamos vertės finansiniai reikalavimai, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių mastas neproporcingai viršija ieškovės ateityje reikštino reikalavimo vertę. Be to, uzufruktas asmens pageidavimu negali būti nustatomas bet kokiam turtui, todėl esant hipoteka įkeistam turtui visų pirma turės būti išspręstas ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko gyvenimo bankui įkeistame ir R. S. J. priklausančiame bute teisėtumo klausimas. Teismas nepagrįstai, nesant jokios grėsmės taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs apie šio klausimo nagrinėjimą, nes byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku bus iškeldinta iš ginčo buto, yra priimti atitinkami sprendimai ir kt. Be to, ieškovė dalyvavo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu pagal jo ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl jai buvo žinoma ir suprantama, jog jis (trečiasis asmuo) realizuos savo teisę išsiieškoti skolą iš jam įkeisto turto. Dėl to ieškovės kreipimasis į teismą praėjus daugiau nei metams po vykdomojo rašto išdavimo 2009-06-30, sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog ieškovė siekia išvengti vykdymo procedūrų, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir neanalizavo.
Atsiliepimas
Ieškovė R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nepranešęs apeliantui taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ji pagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nepilnamečio vaiko interesais, atitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., ginčo butas yra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas. Dėl to teismas pagrįstai nurodė, kad pardavus butą atsirastų reali galimybė pažeisti nepilnamečio vaiko interesus, kadangi būtų sprendžiamas klausimas dėl jos ir nepilnamečio vaiko iškeldinimo iš buto, pardavus butą savininkas pasikeis ir nenustačius panaudos ji ir jos mažametis vaikas liks be gyvenamosios vietos. Atmestinas atsakovo argumentas, kad nėra ryšio tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimo būsimo teismo sprendimo dėl teisės naudotis butu nustatymo, kadangi tik nustačius naudojimosi butu teisę prieš buto pardavimą tokia teisė išliktų. Ji siekia, kad būtų nustatyta teisė naudotis butu, tačiau tai nereiškia, kad bus pažeidžiama atsakovo teisė atgauti skolą. Buto vertė yra didelė, su tuo sutinka ir apeliantas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas yra preziumuojamas. Be to, šiuo atveju yra viešasis interesas, todėl teismas galėjo net ir savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovės R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos ir sustabdė buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. S. J., pardavimo iš varžytynių procedūras iki bus priimtas teismo sprendimas dėl uzufrukto ar kitos teisės į šį turtą nustatymo (CPK 144-145, 148 str.).
Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ieškovė R. J. reikalavimą dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė 2010-07-08, kai rengė ieškinį dėl teisės jai ir jos mažamečiam vaikui naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. J. J. (uzufrukto) nustatymo. Šis butas yra įkeistas, t. y. įregistruota hipoteka, įkaito turėtojas – trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas, kuris yra pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto buto. Byloje yra pateiktas antstolio I. G. pranešimas, iš kurio matyti, kad 2010-07-13 turėjo vykti pirmosios varžytynės. Įvertinus ieškovės siekiamo pareikšti ieškinio reikalavimo pobūdį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2010-07-12 nutartimi pagrįstai sustabdė buto pardavimo iš varžytynių procedūras, konstatuodamas, kad netaikius tokių laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas, vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Nagrinėjamos bylos medžiaga tvirtina, kad buvo tikslinga taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jei būtų butas parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims, nesant nustatyto ir įregistruoto uzufrukto, tai akivaizdu, kad pasunkėtų sprendimo vykdymas arba pasidarytų negalimas, nes CK 4.147 str. 2 d. numato, kad iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą Apeliantas teisingai nurodo, kad pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui uzufruktas išlieka (CK 4.142 str. 4 d.), t. y. iki savininko pasikeitimo uzufruktas turi būti nustatytas ir šiuo atveju turi būti įregistruotas tam, kad kitam savininkui jis išliktų. Be to, būtina apsaugoti ir asmenų, kurie dalyvautų varžytynėse ir nusipirktų butą be nustatyto ir įregistruoto uzufrukto, o po to jiems reikėtų bylinėtis su ieškove, teises ir teisėtus interesus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia trečiojo asmens, kaip hipotekos kreditoriaus, teisę operatyviai išsiieškoti skolą iš įkeisto turto, tačiau atsižvelgiant į ieškovės ir jos mažamečio vaiko interesus, kuriems apsaugoti ieškovė rengia ieškinį, į trečiųjų asmenų, kurie dalyvautų varžytynėse ir pirktų butą, interesus, darytina išvada, kad nėra pagrindo šiuo atveju suteikti prioritetą trečiojo asmens, kaip hipotekos kreditoriaus, interesams ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsakovas atskirąjį skundą taip pat grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškovės prašymą nepranešęs trečiajam asmeniui. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis nepanaikintina, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o pagal CPK 148 str. tokias aplinkybes nustato klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo skubiai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes ieškovė prašymą pateikė 2010-07-08 (ketvirtadienį), įstatymo nustatytas trijų dienų terminas, per kurį turėjo būti išspręstas klausimas, iš esmės sutapo su savaitgaliu, o byloje buvo pateikti duomenys apie 2010-07-13 paskelbtas varžytynes.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis nepripažintina nepagrįsta ir neteisėta dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų ir atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus trečiojo asmens atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337, 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“ įmokos kodas 5660) iš trečiojo asmens AB DnB NORD banko 12,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.