Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Civilinė byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdyje pareiškėja S. K. bei jos atstovas pareiškimą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškėjos S. K. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-08-28 mirė P. D.. Po jos mirties liko palikimas — butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą, P. D. oficialiuoju testamentu paliko pareiškėjai S. K.. Pareiškėja kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šis butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ne tik P. D., bet ir jos buvusiam vyrui R. D.. Buto pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė tik P. D., už šį butą privatizavimo metu, pagal 1992-04-14 sutartį 6704 rublius apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis — valstybės išduotais investiciniais čekiais, ji nuo 1980 metų pabaigos gyveno viena bute, viena mokėjo visus komunalinius mokesčius, todėl šiuo pareiškimu kreipiamės į teismą ir prašome nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklausė P. D..

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 d. 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kadangi R. D. nuo Vilniaus m. 3-io apylinkės teismo 1996 m. spalio 31 d. sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu, kitu būdu šio juridinio reikšmę turinčio fakto nustatyti nėra galimybių. Pareiškėja su sutuoktiniu oficialiai buvo išskirti tik 1996-11-22. P. D. B. įsigijo 1992-04-14, tačiau tuo metu jau negyveno kartu su R. D., kuris tuo metu jau buvo išvykęs gyventi į Lenkiją. Nutrūkus ryšiams su R. D., neturint jokių žinių apie jo buvimo vietą, o valstybės institucijoms nesuteikus jokių žinių apie jo buvimo vietą, P. D. 1996-02-06 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo nežinia kur esančiu. 1996-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2M 074/96 Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas pripažino R. D. nežinia kur esančiu.

Taigi butas iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė P. D., nes ji savo vardu pasirašė buto pirkimo - pardavimo sutartį, pasirašant šią sutartį su R. D. jau nebegyveno. Posėdžio metu apklaustas liudytojas E. G. patvirtino, kad R. D. buvo Lenkijos pilietis, į Lietuvą buvo atvykęs trumpam. Liudytojo teigimu butas, esantis Kauno g. 10-7, Vilniuje, pirktas už P. D. asmenines lėšas.

P. D. butą įsigijo 1992 m., t.y. prieš CK įsigaliojimą. Sprendžiant, ar iki civilinio kodekso įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Buto pirkimo metu galiojusio Šeimos ir santuokos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Dėl to, galima daryti išvadą, kad sudarant sandorį ir negaliojant teisės normai, reikalaujančiai aiškiai išreikšti valią, kad santuokos metu įgyjamas turtas už asmenines lėšas bus asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nagrinėjamu atveju taikytina aukščiau paminėta suformuota teismų praktika ir laikytina, kad P. D., įsigydama savo vardu butą už asmeninės lėšas, išreiškė savo valią turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, P. D. laikytina buto savininke nuo jo įgijimo praeityje 1992-04-14 ir teismo sprendimu patvirtinama, kad butas nuosavybės teise buvo valdomas visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad po santuokos nutraukimo iki šiol R. D. nereiškė pretenzijų į šį butą, kad jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, šiuos faktus galima vertinti kaip įrodymus, kad šis butas įgytas iš pareiškėjos asmeninių lėšų (CPK 185 straipsnis).

Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05- 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011, kt.). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybei. Teismo vertinimu byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus nustatyta ir įrodyta, jog ginčo butas buvo įgytas iš pareiškėjos asmeninių lėšų, o įgyjant šį turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti jį asmeninei nuosavybei (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 185 straipsnis).

Kadangi faktiniai bylos duomenys ir proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad P. D., butą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizuotą santuokos metu, įgijo iš asmeninių lėšų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. D. butą įgijo ir valdė asmenine nuosavybės teise (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šio fakto nustatymas reikalingas papildomam paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas papildomam paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.