- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-2012-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14447-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Kreditorius
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininko ir įkeisto turto savininko UAB „FF Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus M. M. pakartotinį pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas UAB „FF Lizingas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkas skolos negrąžino, todėl prašė priverstinai išieškoti skolą, parduodant įkeistą daiktą iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-30 nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko 50 000 Lt negrąžintą paskolą ir 139,10 Lt žyminį mokestį kreditoriui, ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – patalpas, bendro 224,23 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Skolininkas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutartį bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-11-16 įspėjimą dėl turto pardavimo iš varžytynių arba perdavimo administruoti kreditoriui per 1 mėnesį negrąžinus skolos ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad kreditorius praleido CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą pakartotiniam pareiškimui paduoti, todėl teismas turėjo panaikinti areštą, taikytą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutartimi, o kreditorius turėjo iš naujo kreiptis į teismą dėl įkeisto turto arešto. Teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-21 nutartyje pasisakė tik dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutarties, tačiau nepasisakė dėl 2011-11-16 teismo įspėjimo dėl turto pardavimo iš varžytynių arba perdavimo administruoti kreditoriui per 1 mėnesį negrąžinus skolos. Mano, kad teismas nepagrįstai gavęs pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto daikto, nusprendė daiktą parduoti iš varžytynių, o ne perduoti jį administruoti kreditoriui.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad dviejų mėnesių terminas pakartotiniam pareiškimui dėl skolos išieškojimo pareikšti praleistas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teismas, neperžengdamas faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320, 338 straipsniai), pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo (CPK 558 straipsnio 2, 3 dalys), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto neginčo tvarka esmė – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnis numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, o Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis - įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, tačiau išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, priešingu atveju - jam per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003).
Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkui ir įkeisto turto savininkui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutartis, kuria teismas areštavo įkeistą daiktą bei įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, įteikta 2011-11-28. Minėta nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-21 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-16 nutartį paliko nepakeistą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2012-03-21. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio nutartyje nustatytas terminas prievolei įvykdyti ir taip pat dviejų mėnesių terminas, numatytas CPK 558 straipsnio 3 dalyje. Kreditorius pakartotinį pareiškimą surašė 2012-05-21, bet teismui pateikė tik 2012-05-24, t. y. praleidęs CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytą dviejų mėnesių terminą. Tačiau, pažymėtina tai, kad CPK 558 straipsnio 3 dalyje nurodytas dviejų mėnesių terminas nėra naikinamasis, todėl pagal CPK 78 straipsnį gali būti atnaujintas teismo iniciatyva.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad kreditorius išsiuntė pakartotinį pareiškimą teismui patvirtino jo siekį tęsti pradėtą skolos išieškojimo procedūrą ir, kad jis nėra atsisakęs reikalavimo dėl priverstinės skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas būtų atsiskaitęs su kreditoriumi, todėl šiomis aplinkybėmis arešto panaikinimui nėra teisinio pagrindo, nes neišnyko aplinkybės dėl kurių skolininko turtas buvo areštuotas pradėjus skolos išieškojimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepanaikino įkeistų daikto arešto, kaip tai numato CPK 558 straipsnio 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad skolininko teisės nebuvo pažeistos, tačiau panaikinus įkeistų daiktų areštą, konstatuojant, jog kreditorius laiku nepadavė pakartotinio pareiškimo, būtų pažeistos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, bei būtų pažeistos CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir nebūtų pasiekti CPK 2 straipsnyje numatytus civilinio proceso tikslai.
Pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus pakartotinį pranešimą, nors ir kreditoriui nežymiai praleidus įstatyme nustatytą terminą jį priėmęs, bei atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius išreiškė savo valią, kad išieškojimo procedūrą būtų toliau tęsiama bei patvirtino, kad skolininkas skolos nesumokėjo, pagrįstai patenkino kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir priėmė nutartį išieškoti skolą, parduodant turtą iš varžytynių bei tokiu sprendimu atnaujino kreditoriaus praleistą terminą pakartotiniam pareiškimui paduoti.
Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai gavęs pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto daikto nusprendė daiktą parduoti iš varžytynių, o ne perduoti turtą administruoti kreditoriui. Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Įstatymas kreditoriui suteikė teisė pasirinkti kokiu būdu bus išieškoma skola iš jam įkeisto skolininko turto (CPK 558 straipsnio 2, 3 dalys). Kadangi kreditorius pateikdamas pakartotinį pareiškimą pasirinko, kad skola būtų išieškoma parduodant turtą iš varžytynių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, išieškoti kreditoriui skolą parduodant turtą iš varžytynių.
Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-30 nutartį palikti nepakeistą.