Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai V. R., jos atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Lietuvos probacijos tarnybai (buvusi Vilniaus apygardos probacijos tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–12) prašydama: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tarnybinių ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2018-05-30 sprendimą Nr. LV-1844 „Dėl V. R. 2018-04-27 prašymo“; 2) panaikinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2018-06-22 įsakymą Nr. P -132 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų patvirtinimo“; 3) panaikinti 2018-01-31 Pataisos pareigūno, specialistės V. R., tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. V6-165.

Paaiškina, kad eina Vilniaus apygardos probacijos tarnybos (toliau – Probacijos tarnyba) Vilniaus probacijos skyriaus specialistės pareigas. Tiesioginė vadovė 2018-01-31 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. V6-165 jos veiklą įvertino patenkinamai ir suformulavo siūlymą tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją. 2018-02-22 buvo vykdomas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas Probacijos tarnybos tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau - Vertinimo komisija). Vertinimo komisija 2018-02-22 išvadoje Nr. 12-64 jos tarnybinę veiklą įvertino „patenkinamai“, pasiūlė „tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją“. Nesutikdama su vertinimu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri jos prašymą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorės M. G. 2018-02-23 sprendimą pritarti Vertinimo komisijos siūlymui, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnio 21 dalyje bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, ir įpareigojo Probacijos tarnybos vadovę M. G. priimti naują sprendimą. Probacijos tarnybos direktorė 2018-06-22 įsakymą Nr. P-132 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų patvirtinimo“ patvirtino Vertinimo komisijos 2018-02-22 išvadą Nr. 12-64 dėl jos 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo patenkinamai bei nurodė 1. e. Vilniaus probacijos skyriaus viršininko pareigas O. S. ir Probacijos tarnybos Administracijos reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei D. D. užtikrinti jos kvalifikacijos tobulinimą, o jai - tobulinti kvalifikaciją.

Mano, kad Ginčų komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo būti aiškiai nurodyta, jog Probacijos tarnybos direktorės M. G. 2018-02-23 sprendimas pritarti Vertinimo komisijos siūlymui turėjo būti panaikintas, nes jos tarnybinės veiklos vertinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o todėl Vertinimo komisijos išvada ir siūlymas yra neteisėti. Tokiu atveju nebūtų susidariusi situacija, kada Probacijos tarnyba įgyvendino sprendimą, ir, nors jos prašymas buvo patenkintas iš dalies, teisinė padėtis niekaip nepasikeitė. Įstaigos vadovė tiesiog kita forma išdėstė tą patį savo sprendimą pritarti Vertinimo komisijos išvadai jos tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai.

Tiek tiesioginė vadovė Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, tiek ir vėliau Vertinimo komisija posėdžio metu neatsižvelgė į jos dėstomus argumentus objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių nepavyko maksimaliai įgyvendinti 2017 metams suplanuotų tarnybos užduočių. Atkreipia dėmesį, jog į tai atsižvelgė vienas iš Vertinimo komisijos narių - M. P., išvadoje pateikęs atskirąją nuomonę: „siūlau nevertinti patenkinamai, atsižvelgiant į posėdžio metu pateiktas aplinkybes dėl neįvykdytų užduočių“.

Pripažįsta, kad 2017 metams suformuluotos užduotys nebuvo įgyvendintos maksimaliai, tačiau nepilnas užduočių įgyvendinimas nerodo veiklos trūkumų arba kompetencijų trūkumo, kadangi yra numatomos ir jos atveju buvo nurodytos rizikos, kurioms esant, nustatytos užduotys buvo neįgyvendintos. Ir kiti pareigūnai ne visuomet dėl iškylančių rizikų įgyvendina užduotis, tačiau tai nebūna vertinama tik kaip patenkinama tarnybinė veikla.

Beje, Ginčų komisija sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat pastebėjo, kad Vertinimo komisija tinkamai nevertino jos suplanuotų, tačiau neįvykdytų metinių užduočių, neanalizavo rizikos faktorių, kurie buvo nurodyti Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir apie kuriuos Vertinimo komisijos posėdyje ji kalbėjo. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nepateiktas nei vienos užduoties įvykdymo/neįvykdymo apibendrintas įvertinimas. Ginčų komisija, remdamasi jos Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktais duomenimis, taip pat matematiškai suskaičiavo santykį tarp įvykdytų ir neįvykdytų rodiklių. Nustatė, kad iš 18 suformuluotų rodiklių, 11 pripažinti įvykdytais. Duomenų, paneigiančių jos nurodytas priežastis, dėl kurių objektyviai negalėjo pasiekti likusių 7 rodiklių, pilna apimtimi Ginčų komisijai nebuvo pateikta, kaip jų nebuvo pateikta ir Vertinimo komisijai. Be to, Ginčų komisija kritiškai įvertino ir formuluotes, kuriomis buvo apibūdinamas rodiklio įvykdymo laipsnis. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje kaip pavyzdys aptartas jai suformuluotas 1 užduoties 1.1 rodiklis, kurio įvertinimą tiesioginė vadovė nurodė „neįvykdyta“, nors faktiniai duomenys rodo, kad didžioji dalis šio rodiklio buvo įvykdyta. Ginčų komisija pažymėjo, jog tiesioginė vadovė nei Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, nei Vertinimo komisijos posėdyje nepateikė įrodymų, kad patikrino nurodytą rizikos faktorių dėl 1 užduoties 1.1 rodiklio nevisiško įvykdymo. Savo ruožtu Vertinimo komisija minėto rodiklio įvykdymo išvados taip pat nepatikrino, o tiesiog pritarė tiesioginei vadovei.

Tiesioginės vadovės komentaras apie jos bendrus įgūdžius gebėti atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas tik patenkinamai taip pat yra nepagrįstas. Čia nėra pateikta konkrečių pažeidimų, faktų, datų. Pavyzdžiui, nebuvo nurodyta kokius uždavinius ar pavedimus vėluoja įgyvendinti; dėl šito 2017 m. nebuvo pradėta jokių tarnybinių patikrinimų jos atžvilgiu. Vienas konkretesnis atvejis, kurį tiesioginė vadovė mini, - kad pagal pavestą užduotį netinkamai atlikta automobilio priežiūra (neatlikta techninė apžiūra, viršyti limitai). Tačiau dar 2017-08-04 direktorei M. G. buvo pateiktas išsamus paaiškinimas dėl tarnybinio automobilio techninės apžiūros.

Kaip neigiamą aspektą tiesioginė vadovė gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas komentaruose nurodė tai, kad neįgyvendintas užduotis yra linkusi motyvuoti išorinėmis priežastimis. Tačiau nesuprantama, kodėl šis faktas yra vertinamas neigiamai, jeigu, iš tiesų, daugelio jai 2017 metams nustatytų užduočių įgyvendinimas nepriklausė tik nuo jos - buvo svarbūs ir išoriniai veiksniai. Šiems susiklosčius nepalankiai, kai kurių užduočių įgyvendinti nepavyko.

Tiesioginės vadovės komentaras dėl problemų sprendimo įgūdžių stokos yra nepagrįstas jokiais faktais, kadangi jai nebuvo pateiktas nei vienas tarnybinis pranešimas apie negalėjimą įvykdyti ar neįvykdytą pavedimą ir pan. Dėl negebėjimo konstruktyviai reaguoti į pastabas nebuvo pateikta jokių patvirtinimų konkrečiais faktais, aplinkybėmis.

Tiesioginė vadovė teigia, kad jos turimos nepakankamos kompetencijos kelia rizikas netinkamam nuosprendžių įgyvendinimui. Pabrėžia, jog pati O. S. nei per vertintus 2017 metus, nei Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nenurodo, kokių kompetencijų trūksta. Nei vienas teismo nuosprendis nebuvo neįgyvendintas, nebuvo gavusi nei vienos pastabos, o tuo labiau nebuvo įtariama įstatymų nustatyta tvarka neįvykdžiusi ar netinkamai vykdanti teismo sprendimus. Jos vykdomos asmens bylos buvo tikrinamos, matomos ir pan. Nekilo abejonių dėl jos netinkamo funkcijų vykdymo. Be to, konkrečių kompetencijų kėlimas konkretaus pareigūno atžvilgiu yra tiesioginė vadovo pareiga siekiant tinkamai užtikrinti asmens bylų įvykdymo kontrolę, o per visus 2017 metus ji nebuvo papildomai siunčiama kelti kompetencijas, kurių, pasak 1, e. viršininko pareigas O. S., trūksta. Įstaigoje dirba beveik 13 metų ir per šiuos tarnybos metus nebuvo gavusi nei vienos tarnybinės nuobaudos, yra skatinta, buvo vertinama gerai ir labai gerai, nuolat kelia kompetencijas ir kvalifikaciją, kaip ir visi kiti pareigūnai, tik privaloma tvarka, todėl teiginys, kad jai trūksta kompetencijų, nenurodant, kokių konkrečiai, yra nepagrįstas.

Tiesioginės vadovės pastebėjimas, kad kartais ji yra pastebima ne savo darbo vietoje, spendžiant ne su veikla susijusius klausimus bei tai, kad ji organizavo darbuotojų pasitarimą ne su funkcijų atlikimu susijusiems klausimams spręsti, visiškai nesuprantamas, nes nėra gavusi pastabų, teikusi pasiaiškinimų, kad nebuvo darbo vietoje, ir pan. Vertinime nenurodoma, kada, kiek laiko nebuvo darbo vietoje, kokių veiksmų imtasi dėl jos galimo nebuvimo darbo vietoje. Taip pat nepaaiškinta, kokius konkrečius klausimus, nesusijusius su tarnyba, kada ir kur sprendė. Nei viename darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra jai pažymėta pravaikšta bei neteikė jokių pasiaiškinimų dėl neatvykimo į darbą ar buvimo ne darbo vietoje. Joks darbuotojas - tariamo pasitarimo dalyvis nėra gavęs pastabų, kad darbo metu buvo neužtikrinta darbo veikla arba neleistinais tikslais naudojamasi įstaigos patalpomis. Atsižvelgiant į Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nepagrįstus teiginius, subjektyvų faktais nepagrįstą vertinimą, daro prielaidą, kad tiesioginės vadovės vertinimas jos atžvilgiu nuo praėjusių vertinimų visiškai pasikeitė, nes būtent 2017 m. pradėjo dalyvauti Profesinės sąjungos veikloje, tapo Profesinės sąjungos atstove, įstaigoje kelia aktualius klausimus, rūpimus pareigūnams. Pažymi, kad pokalbio su tiesiogine vadove metu, kai buvo aptariama jos 2017 metų veikla, vadovė nuolat akcentavo ir analizavo jos veiklą Profesinėje sąjungoje, reiškė nepasitenkinimą dėl Profesinės sąjungos kreipimosi į Kalėjimų departamentą bei į Teisingumo ministeriją, kur buvo išketi aktualūs klausimai, rūpimi Profesinės sąjungos nariams. Taip pat ir Vertinimo komisijos posėdžio metu buvo akcentuojama bei analizuojama jos veikla Profesinėje sąjungoje, kas yra nepriimtina, nes tai neparodo jos tarnybinės veiklos kokybės.

Tai, jog remiantis teismų praktika, suformuota nagrinėjant ginčus dėl valstybės tarnautojų ir jų veikios vertinimo, valstybės tarnautojo tarnybinės veikos vertinimas negali būti grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, nes toks vertinimas nelaikytinas objektyviu, pabrėžė ir Ginčų komisija sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nebuvo ir Vertinimo komisijos posėdžio metu negalėjo būti vertinamas jos dalyvavimas Profesinėje sąjungoje, kurios nare ji yra, o kolegos įstaigoje išrinko ją savo atstovu sprendžiant kolektyvinius klausimus. Tačiau Vertinimo komisija posėdyje didelę laiko dalį skyrė mano veiksmams, susijusiems su dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Remdamasi šia aplinkybe Ginčų komisija teigia, kad nebuvo tinkamai laikomasi tarnybinės veikos vertinimo objektyvumo ir nešališkumo principų.

Be užduočių įvykdymo rezultatų, gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinimo, tiesioginė vadovė turėjo įvertinti jos pateiktą tarnybinės veiklos vertinimo anketą. Mano, kad tarnybinės veiklos vertinimo anketoje surašyti tiesioginės vadovės komentarai, jai nesutinkant su mano pačios pažymėtais balais prie vertinimo kriterijų, nėra objektyviai pagrįsti tokia apimtimi, kad vertinimo anketos rezultatas pagrįstai būtų vertinamas patenkinamai. Ginčų komisija sprendimo motyvuojamojoje dalyje teisingai pastebėjo, kad Vertinimo komisija turėjo įvertinti, ar tiesioginė vadovė teisingai pagrindė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, tačiau to nepadarė, o tiesiog, kaip yra girdima iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo, pasakė „turime pasitikėti vadovu“.

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 41–44) vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencija, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme ir prašo Kalėjimų departamento Ginčų komisiją pašalinti iš atsakovų. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė neprieštaravo Kalėjimų departamento Ginčų komisijos prašymui, todėl teismo posėdyje Kalėjimų departamento Ginčų komisija pašalinta iš atsakovų.

Atsakovas Probacijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 123–128) su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą buvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nei Statutas, nei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59 (toliau -Taisyklės) nenumato, kokiuose šaltiniuose užfiksuota informacija remdamasis tiesioginis pataisos pareigūno vadovas gali įvertinti jam pavaldaus asmens tarnybinę veiklą. Tiesioginis pataisos pareigūno vadovas surengė pokalbį su pareiškėja, kurio metu aptarė ir aiškinosi tuos jam pavaldaus asmens tarnybinės veiklos aspektus, kurie buvo svarbūs ir įtakojo po pokalbio surašomos tarnybinės veiklos vertinimo išvados turinį. Pažymi, kad atliekant pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą nebuvo pažeisti procedūriniai vertinimo tvarkos atlikimo reikalavimai, kurie yra nustatyti tiek Statute, tiek Taisyklėse.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Jos nuomone, vertinimas vyko neobjektyviai, pažeidžiant nešališkumo principą, kad vertinimo komisija tinkamai neatliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkcijos“, tačiau savo pareiškimą pagrindžia tik savo nuomone, jokių patvirtinančių faktų ar aplinkybių nepateikia.

Pažymi, kad Vertinimo komisija, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą, ne tik laikėsi teisės aktais nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, tačiau taip pat tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Atsižvelgiant į įstaigos struktūrą, daugumos dirbančiųjų funkcijos yra tapačios, todėl visa situacija įstaigoje buvo žinoma. Vertinimo komisija, vertinusi pareiškėjos tarnybinę veiklą, buvo susipažinusi tiek su išvada, tiek su pateiktais faktais, dėl kurių vertinimo metu komisijai nekilo abejonių. Pareiškėjai, vertinant veiklą vertinimo komisijoje, buvo sudaryta galimybė pateikti savo argumentus, išsakyti savo poziciją dėl tiesioginio vadovo pateiktų motyvų bei išsakytų pastabų, tačiau pareiškėja į pokalbį atėjo neišanalizavusi savo tarnybinės veiklos ir pasiektų rezultatų, į daugelį klausimų negalėjo pagrįstai atsakyti, objektyvių argumentų ir paaiškinimų dėl tiesioginio vadovo pateiktų pastabų nepateikė. Priešingai, Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjos tiesioginis vadovas, pristatydamas pareiškėjo tarnybinę veiklą ir surašydamas tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, nurodė motyvus bei faktus, pagrindžiamas pateiktą išvadą.

Vertinant Probacijos tarnybos darbuotojų, tame tarpe ir pareiškėjos veiklą, buvo vadovaujamasi tiek objektyvumo, tiek teisingumo principais. Pareigūnės pareiškimas dėl „išreiškiamos subjektyvios vertintojų nuomonės, paremtos simpatijos ar antipatijos vertinamam valstybės tarnautojui“ nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Vertinant Vilniaus probacijos skyriaus specialistės V. R. tarnybinę veiklą buvo atsižvelgta į pareiškėjai suformuluotų užduočių įgyvendinimą, į Probacijos tarnybos rodiklių pasiekimo kriterijų, į užduočių įgyvendinimo kokybės kriterijų.

Lyginat pareiškėjos pasiekimo kriterijų Probacijos tarnybos mastu, pažymėtina, kad tos užduotys ir tie rodikliai, kurių nepasiekė pareiškėja, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos mastu buvo pasiekti. Atkreipia dėmesį į tai, kad Probacijos tarnybos darbas planuojamas komandiniu principu, užduotys tolygiai paskirstytos visiems pareigūnams, todėl V. R. neįvykdžius nustatytų užduočių, papildoma našta teko kitiems tame pačiame skyriuje ir įstaigoje dirbantiems darbuotojams.

Vertinant bendrą įstaigos, tame tarpe ir Vilniaus probacijos skyriaus pareigūnų veiklą, buvo siekiama objektyviai įvertinti nustatytus kriterijus. Elektroninio stebėjimo taikymas priežiūroje esantiems asmenims įstaigos mastu buvo taikomas 100 proc., pareiškėja tame tarpe nesumotyvavo nei vieno priežiūroje esančio asmens, nors kaip jau buvo nurodyta vertinimo išvadoje įpareigojimo būti namuose kontrolę buvo numatyta taikyti tiek probuojamiesiems, tiek laisvės apribojimo bausme nuteistiems asmenims, kurių V. R. 2017-06-30 duomenimis priežiūroje turėjo 21, 2017- 09-30 - 18, 2017-12-31 - 15. Nukreiptų mediacijai asmenų skaičiaus vidurkis Vilniaus probacijos skyriuje siekė 10,6, pareigūnė per 2017 m. į mediaciją nukreipė tik 6 asmenis. Nurodyta priežastis, kad nuo 2017 m. lapkričio mėn. mediatorė išėjo iš darbo, laikytina nepagrįsta, kadangi per ataskaitinį laikotarpį galėjo būti nukreipti mažiausiai 10 asmenų (2017 metų apyvartinis pareigūnės prižiūrimų asmenų skaičius 140), kas taip pat parodo pareigūnės negebėjimą tinkamai planuoti veiklą. Nukreiptų dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenų skaičiaus vidurkis Vilniaus probacijos skyriuje – 8, V. R. - tik 4. Pažymi, kad pareigūnei buvo suformuluota aiški priemonė - organizuoti kuruojamiems inspektoriams ne konsultacijas, o atvejų aptarimus dėl nustatytoje veiklos teritorijoje kilusių klausimų (klientų priežiūros vykdymo, bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, taip pat organizacinių ir kitų) sprendimo, ne mažiau kaip 4, o pažymų apie numatytų priemonių įgyvendinimą surašymą Probacijos tarnyboje reglamentuoja Vilniaus apygardos probacijos tarnybos darbo reglamentas, patvirtintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktoriaus 2013-03-28 įsakymu Nr. TO-48. Pareiškėja skunde pažymi, kad neįvykdytų užduočių vykdymas buvo tęsiamas 2018 metais, tačiau buvo vertinama 2017 m. veikla ir per 2017 m. pasiekti rezultatai.

Taisyklėse nėra numatytas joks matematinis skaičiavimas, o aiškiai nurodytas užduočių vertinimas, t. y. 4 balais įvertinamas toks rezultatas, kai pataisos pareigūnas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius, 3 balais - pataisos pareigūnas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, 2 balais - pataisos pareigūnas įvykdė kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, 1 balu - pataisos pareigūnas neįvykdė užduočių pagal sutartus rodiklius. Taigi apibendrinant pasiektus rezultatus vykdant užduotis ir atsižvelgiant į Taisyklėse numatytą vertinimą, laikytina, kad įvertinimas 2 balais (pataisos pareigūnas įvykdė kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius) yra pagrįstas.

2017 m. buvo atliktas pareigūnės turimų asmens bylų patikrinimas, nustatyti trūkumai, taip pat 2017 m. pastebėtas kai kurių uždavinių bei pavedimų neįgyvendinimas arba vėlavimas. Pareigūnei būdinga planavimo, konstruktyvių ir alternatyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, į išsakytas pastabas ne visuomet pavyksta reaguoti konstruktyviu būdu. Pareigūnė nepripažįsta savo kaltės, tačiau dėl neįvykdytų užduočių ar pavedimų linkusi kaltinti aplinkybes, kitus asmenis, apie esamus sunkumus atvirai nekalba, metų eigoje kilus problemoms dėl uždavinių įgyvendinimo į vadovus nesikreipė, vengė bendradarbiavimo ir neieškojo sprendimų situacijai sureguliuoti.

Pažymi, kad žodinės pastabos dėl veiklos nustačius trūkumus pareigūnams yra teikiamos, tačiau tarnybiniai patikrinimai nėra praktikuojami (priežasčių dėl kurių būtina pradėti tarnybinį patikrinimą Probacijos tarnyboje praktiškai nenustatoma, o dėl kiekvieno nustatyto trūkumo nėra pradedamas tarnybinis patikrinimas, kadangi tai gali tik pabloginti įstaigos mikroklimatą).

Pažymi, kad vertinimo metu nebuvo vertinamas pareigūnės dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje, tuo labiau nebuvo analizuota profesinės sąjungos veikla ir reikštas nepasitenkinimas. Vertinant veiklą buvo nustatyti trūkumai, kurie buvo susiję su veikla profesinėje sąjungoje (pareigūnė darbo metu organizavo pasitarimą profesinės sąjungos nariams, apie kurį nebuvo informuoti vadovai. Atsižvelgiant į gautą informaciją, profesinei sąjungai buvo išsiųstas pranešimas ir priminta, kad visi darbo metu organizuojami pasitarimai turi būti iš anksto derinami), todėl neišvengiamai vertinimo metu apie tai buvo kalbama. Pažymi, kad pareiškėja nuolat akcentuoja savo dalyvavimą profesinėje sąjungoje ir skatina apie tai kalbėti kitus, tačiau vien ta aplinkybė, kad buvo kalbama apie profesinę sąjungą, neleidžia teigti, kad buvo vertinama veikla profesinėje sąjungoje ir nebuvo tinkamai laikomasi tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir nešališkumo principų. Pareiškėja nepateikia jokių faktų, o savo informaciją pagrindžia tik savo nuomone.

Pažymi, kad pareiškėjos padėtis po Tarnybinės veiklos įvertinimo „patenkinamai“ nei teisine, nei finansine prasme nepablogėjo. Pareiškėjai sudarytos galimybės tobulinti kvalifikaciją.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti. Lietuvos probacijos tarnyba prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 40 straipsniuose bei Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59 (toliau -Taisyklės) XI skyriuje „Tarnybinės veiklos vertinimas“ įtvirtintos nuostatos.

Statuto 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūno dalykines savybes, profesinius įgūdžius, fizinį ir specialųjį pasirengimą, administracinius gebėjimus.

Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai, nepatenkinamai (Statuto 40 str. 4 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 13 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą atitinkamai su vienu iš šio straipsnio 13 dalies 1 arba 3 punkte arba šio straipsnio 16 dalies 1, 2 arba 4 punkte nurodytų siūlymų (Statuto 40 str. 5 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui gali siūlyti skirti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytą skatinimo priemonę. Teisingumo ministras, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gerai, gali priimti sprendimą dėl šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1 arba 5 punkte nurodytos skatinimo priemonės skyrimo. (Statuto 40 str. 6 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų (Statuto 40 str. 5 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, tarnybinės veiklos vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 16 dalyje nurodytų siūlymų. (Statuto 40 str. 5 d.). Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymus, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui. (Statuto 40 str. 22 d.). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 40 str. 23 d.).

Pataisos pareigūnų vertinimo tvarką detalizuoja Taisyklių XI skyrius - tarnybinės veiklos vertinimas. Taisyklių 110⁶ nustatyta, kad pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą komisijoje apima: pataisos pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas; pataisos pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas; sprendimo dėl komisijos siūlymo priėmimas; komisijos išvados surašymas. Taisyklių 110⁷ punkte aiškiai nurodyta, kad vertinimo komisijoje pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš dviejų dalių: pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pagal Taisyklių 110⁸ punkte įtvirtintas nuostatas, vertinimo komisija turi teisę kviesti į komisijos posėdį pataisos pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą. Pakviestam į vertinimo komisijos posėdį pataisos pareigūno tiesioginiam vadovui komisijos nariai pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus pataisos pareigūno gebėjimus, būtinus atlikti pataisos pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat gali pateikti jam kitų klausimų apie pataisos pareigūno, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos rezultatus.

Teismo vertinimu, iš esmės analogiškos nuostatos, kurių privalo laikytis vertinimo komisijos, vykdančios valstybės tarnautojų vertinimą, įtvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – Vertinimo taisyklės) 20-23 punktuose. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Probacijos tarnybos Vertinimo komisijos veiklos, atsižvelgiama į LVAT praktiką, suformuotą aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių taikymą, LVAT yra suformulavęs aiškinimą, pagal kurį, teismine tvarka yra tikrinama, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros; ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.); vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., LVAT 2009-05-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008-10-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2018-01-31 tiesioginis pareiškėjos V. R. vadovas, po tiesioginio pokalbio, surašė pataisos pareigūno, specialistės V. R. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje aptarė praėjusių metų pareigūnės veiklos rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir juos įvertino 2 balais, bendras vertinimas išvadoje „patenkinamai“, tiesioginio pareiškėjos vadovo siūlymas išvadoje – įsiūlyti pareigūnei tobulinti kvalifikaciją (b. l. 70-75). Probacijos tarnybos tarnybinės veiklos vertinimo komisija, sudaryta Probacijos tarnybos direktoriaus 2018-02-07 įsakymu Nr. TO-22, 2018-02-22 posėdyje, atlikusi pataisos pareigūnų eilinį tarnybinės veiklos vertinimą, surašė 2018-02-22 išvadą Nr. 12-64, kurioje pataisos pareigūnės V. R. tarnybinę veiklą įvertino ,,patenkinamai“ ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją (b. l. 91, 96). Tiesioginis vadovas Vertinimo komisijos išvadą patvirtino 2018-06-22 įsakymu Nr. P-132 (b. l. 21) . V. R., nesutikdama su tiesioginio vadovo įsakymu, kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Panaikino Probacijos tarnybos direktorės 2018-06-22 įsakymą Nr. P-132, kaip neatitinkanti Statuto 40 straipsnio 21 dalies ir VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų. Įpareigojo Probacijos tarnybos vadovę priimti naują sprendimą (b. l. 45-53, 100-105).

Pareiškėja, keldama tarnybinį ginčą dėl jos tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo, nesutinka su tuo, kaip jos tiesioginis vadovas ir Vertinimo komisija įvertino vertintinus tarnybinės veiklos aspektus – pasiektus rezultatus, vykdant jai suformuluotas užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikaciją.

Teisminėje praktikoje dėl Valstybės tarnybos įstatymo bei Vertinimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių Vertinimo komisijos funkcijas, suformuotas aiškinimas, kad šios komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Vertinimo taisyklėse pateiktų rekomendacijų (LVAT 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013).

Vertinimo taisyklių 9 punkte yra nustatyta, kad tiesioginis vadovas kasmet, pokalbio su valstybės tarnautoju metu, aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus ir valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Taisyklių 10 punkte nurodyta, kad po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvados formą (Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą apibūdina pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų, įrašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą ir rekomendaciją, kaip tobulinti jo kvalifikaciją. Su išvada tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją supažindina pasirašytinai (Taisyklių 11 p.).

Iš pareikšto skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su pasiektų rezultatų vykdant užduotis įvertinimu 2 balais. Tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo 2018-01-31 išvadoje nurodė, kad pareiškėja tik dalinai įvykdė suformuluotas užduotis padidinti asmenų esančių Probacijos tarnybos priežiūroje resocializacijos veiksmingumą, prisidėti prie įstaigos išteklių (finansinių, materialinių, žmogiškųjų), prisidėti prie įstaigos vidinės ir išorinės komunikacijos pagerinimo, kadangi dalį užduočių pareiškėja vykdė darbo laiką paskirstydama neefektyviai, dalis užduočių liko neįvykdytos. Tiesioginis vadovas nustatė, kad iš 18 užduočių punktų buvo įvykdyta 11.

Teismas pažymi, kad šis tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjos tiesioginis vadovas Vertinimo komisijai pateikė detalų 2017 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimą (b. l. 70-77), kad dalį užduočių pareiškėja neįvykdė. 2017 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimo išvadoje nurodyti pareiškėjos tam tikrų užduočių neįvykdymo motyvai, taip pat tiesioginio vadovo argumentai ir išvados. Teismas, vertindamas konkrečius tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus, pritaria išvadai, kad dalis užduočių buvo neįvykdytos.

Teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes, prieina prie išvados, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjos pasiekti rezultatai, vykdant užduotis, pagrįstai įvertinti 2 balais, reiškiančiais, kad pareiškėja įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus. Pripažintina, kad pareiškėja 2017 m. iš esmės nei vienos iš trijų suformuluotų užduočių neįvykdė, t. y. pirmos užduoties iš septynių punktų neįvykdė trijų punktų, atros užduoties neįvykdė, trečios užduoties iš septynių punktų neįvykdė vieno. Kaip aptarta aukščiau, pareiškėja reikšmingą dalį užduočių neįvykdė, pareiškėjos darbas buvo orientuotas ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, dėl pareiškėjos netinkamai atliekamų užduočių kilo rizika netinkamam nuosprendžių įgyvendinimui. Taigi, tiesioginiam vadovui ir vertinimo komisijai pagrindo vertinti pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis 3 balais, reiškiančiais, kad tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, nebuvo.

Pagal Vertinimo kriterijus gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertinimo kriterijus – gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, pareiškėjos tiesioginis vadovas 2017 m. tarnybinio vertinimo išvadoje gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas vertino 2 balais, t. y. tiesioginis vadovas nurodė, kad ,,Pareigūnė stengiasi turimas žinias ir įgūdžius panaudoti siekiant tarnybos rezultatų, kompetencijos ribose pavestas užduotis stengiasi atlikti gerai, tačiau veikloje pasitaiko trūkumų. Stokoja planavimo įgūdžių, dėl ko 2017 m. pastebėtas kai kurių uždavinių bei pavedimų neįgyvendinimas arba vėlavimas (pažymų apie įgyvendintas priemones nepateikimas laiku, priemonių plane numatytų priemonių neįgyvendinimas laiku, pagal pavestą užduotį netinkamai atlikta automobilio priežiūra (neatlikta tech. apžiūra, viršyti limitai). Iki 2017 m. rugsėjo 30 d., vykdydama vyresniojo inspektoriaus pareigas, skyrė per mažai dėmesio pareigūnų kuravimui, jų veiklos analizei, rezultatų apibendrinimui, todėl ne visada tinkamai atlikdavo kuravimo funkciją. Neįgyvendintas užduotis linkusi motyvuoti išorinėmis priežastimis. Stokoja konstruktyvių ir alternatyvių problemų sprendimo įgūdžių, į išsakytas pastabas ne visuomet pavyksta reaguoti konstruktyviu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepakankamos turimos kompetencijos kelia rizikas netinkamam nuosprendžių įgyvendinimui. Pareigūnė punktuali, stengiasi laikytis tarnybinės drausmės, tačiau kartais darbo metu pastebėta ne savo darbo vietoje, sprendžiant ne su veikla susijusius klausimus, taip pat 2017 m. darbo metu organizavo darbuotojų pasitarimą ne su funkcijų atlikimu susijusiems klausimams spręsti. Tarnybinių nuobaudų neturi“.

Pareiškėja, keldama tarnybinį ginčą, argumentų, paneigiančių tokį tiesioginio vadovo vertinimą, nepateikia. Teismas pažymi, kad tiesioginio vadovo vertinimą atspindi jau aptarti pareiškėjos pasiekti rezultatai vykdant suformuluotas užduotis, iš kurių matyti, kad pareiškėja tik iš dalies įvykdė užduotis tinkamai. Be to, iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys į konkrečius pavyzdžius, rodančius apie ne visada pasirenkamą racionalų būdą priskirtoms funkcijoms atlikti. Taigi, tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos atliktas pareiškėjos gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas įvertinimas pripažintinas iš esmės pagrįstu ir atitinkančiu pareiškėjos veiklos 2017 m. faktines aplinkybes.

Pagal Vertinimo kriterijus kvalifikacijos vertinimo kriterijai: lyderystė (2 balai, neremia ir nepalaiko naujai priimtų darbuotojų profesinio tobulėjimo siekiant, ne visuomet numato bendravimo su kolegomis perspektyvas, siekiant prisidėti prie įstaigos strateginių planų įgyvendinimo. Kartais pastebimas nepagarbus bendravimas su vadovybe ir kolegomis. Aukštas savęs vertinimas nepagrįstas turimomis kompetencijomis); supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą (2 balai, nuolat kelia neesmines problemas, dirbtinai kuria nesamą konfliktą. Esamus sunkumus (problemas) atvirai neišsako, nesiekia jų aptarimo. Nėra gerai įsisavinusi problemų sprendimų eigos ir etapų, vengia bendradarbiavimo. Pastebėtus trūkumus linkusi neigti, motyvuoja išorinėmis priežastimis); finansų valdymas (3 balai), analizė ir pagrindimas (2 balai, ne visuomet sugeba nustatyti pagrindines problemas, kartais iškyla sunkumų pagrindžiant priimtus sprendimus, patiria sunkumų analizuojant informaciją); fizinis ir specialusis pasirengimas (3 balai).

Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja savo užpildytoje vertinimo anketoje kvalifikaciją pagal visus kriterijus įvertino 3 balais, tačiau tiesioginis vadovas nesutiko su tokiu vertinimu ir pareiškėjos bendrą kvalifikaciją įvertino 2 balais, pateikdamas vertinimo išvadoje jau minėtus komentarus.

Pažymėtina, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas nurodė išsamius argumentus, kodėl pagal nustatytus vertinimo kriterijus pareiškėjos kvalifikaciją vertina 2 balais. Matyti, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareiškėjos veiklą, nurodė, kad pareiškėjos bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai silpni, darbo funkcijas atlieka formaliai, nepasižymi pakankamu atsakingumu. Atitinkamai suformulavo siūlymą pareiškėjai kelti kvalifikaciją.

Teismo vertinimu, iš pareiškėjos paaiškinimų, išdėstytų Vertinimo komisijos posėdyje, matyti, kad pareiškėja nenurodė konkrečių faktų, patvirtinančių, kad savo darbą atliko gerai, įvykdė visus suplanuotus uždavinius, dėstė daugiau bendro pobūdžio teiginius, neįgyvendintas užduotis motyvavo išorinėmis priežastimis ir rizika. Pareiškėja skunde pripažino, kad 2017 metams suformuluotos užduotys nebuvo įgyvendintos maksimaliai, tačiau pareiškėjos teigimu nepilnas užduočių įgyvendinimas nerodo veiklos trūkumų arba kompetencijų trūkumo, kadangi yra numatomos ir jos atveju buvo nurodytos rizikos, kurioms esant, nustatytos užduotys buvo neįgyvendintos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir garso įrašo duomenis, nesutinka su pareiškėja, kad užduotis įvykdyti sutrukdė numatomos ir jos atveju nurodytos rizikos. Pareiškėja nepagrindė savo teiginių. Iš garso įrašo matyti, kad Vertinimo komisijos narių vertinimą lėmė tai, kad jiems pritrūko pagrindimo vertinti pareiškėjos veiklą ,,gerai“. Byloje nenustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę pareiškėjos atžvilgiu, kas galėjo nulemti ginčijamą vertinimo rezultatą.

Pareiškėjos argumentas, kad tiesioginio vadovo vertinimą lėmė jos dalyvavimas profesinėje sąjungoje, atmestinas. Probacijos tarnybos 2017-06-13 raštas Nr. VR2-477 ,,Dėl sąlygų dalyvauti susitikime sudarymo“ (b. l. 98-99) patvirtina, kad Probacijos tarnybos direktorė nustatė pareiškėjos pareigų atlikimo trūkumus, kurie buvo susiję su veikla profesinėje sąjungoje - pareigūnė darbo metu organizavo pasitarimą profesinės sąjungos nariams, apie kurį nebuvo informuoti vadovai. Atsižvelgiant į gautą informaciją, profesinei sąjungai buvo išsiųstas pranešimas ir priminta, kad visi darbo metu organizuojami pasitarimai turi būti iš anksto derinami. Teismo vertinimu, nustačius minėtas aplinkybes pagrįstai apie jas buvo kalbama Vertinimo komisijos posėdyje, tačiau tai neduoda pagrindo konstatuoti, kad vertinimo metu buvo vertinamas pareigūnės dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje, analizuota profesinės sąjungos veikla ir reikštas nepasitenkinimas.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Vertinimo komisija pagrįstai vertino, jog pareiškėja pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko ne „gerai“, o „patenkinamai“.

Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pareiškėjos veikla pagal nustatytus vertinimo kriterijus tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos pagrįstai buvo įvertinta ,,patenkinamai” ir pareiškėjai pagrįstai bei teisėtai pateiktas siūlymas tobulinti kvalifikaciją.

Pažymėtina, jog pagal Vertinimo taisyklių 51 ir 51¹ punktus, Vertinimo komisijos posėdžio eigai fiksuoti rašomas protokolas ir daromas garso skaitmeninis įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie Vertinimo komisijos posėdžio protokolo ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisijos posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas iš Vertinimo komisijos narių. Taisyklių 139 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada (šių Vertinimo taisyklių 8 priedas). Įvertinus šias nuostatas, Vertinimo komisijos 2018-02-22 posėdžio protokolą Nr. 12-62, posėdžio garso įrašą, jokių procedūrinių trūkumų nenustatyta. Kaip matyti, Vertinimo komisijos 2018-02-22 išvada įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2017 metus „patenkinamai“ įforminta užpildžius Vertinimo taisyklių 6 priede numatytą formą, kuri trūkumų neturi. Teisės aktais patvirtintoje išvados formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Kaip matyti, Vertinimo komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Vertinimo komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Šiuo atveju vienas Vertinimo komisijos narys nusišalino, vienas įvertino ,,gerai“, keturi - „patenkinamai“. Pareiškėja dalyvavo Vertinimo komisijos posėdyje, jai buvo užduoti klausimai, susiję su kvalifikacijos vertinimu, leista pasisakyti. Konstatuotina, kad vertinimo procedūros pažeidimų nenustatyta.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas daro besąlygišką išvadą, kad V. R. tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Vertinimo komisijos išvada vertinti pareiškėjos tarnybos veiklą už 2017 metus „patenkinamai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikantis Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs Probacijos tarnybos direktorės 2018-06-22 įsakymą Nr. P-132 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymų patvirtinimo“, daro išvadą, kad Probacijos tarnybos vadovė, sutikdama su Vertinimo komisijos pateiktais siūlymais, priimdama skundžiamą vidaus administravimo aktą - įsakymą - tinkamai vadovavosi tokio teisės akto priėmimui taikomomis teisės aktų nuostatomis, jį pagrindė teisės aktais, jis atitinka VAĮ reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad Probacijos tarnybos direktorė, sutikdama su Vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, priimdama ginčo įsakymą, tinkamai vadovavosi teisės aktais, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį įstatymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Ginčų komisijos sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjos skundą dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2017 m. vertinimo išnagrinėjo išsamiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.