Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-896-312/2012

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. gruodžio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. P. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties, kuria teismas paliko nepakeistą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2012 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam O. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutartimi netenkino nuteistojo O. P. skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2012 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam O. P.. Teismas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą atsižvelgė į tai, kad O. P. yra nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (faktiškai 1/3 bausmės); laivės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. O. P. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, skatintas nebuvo; stengiasi laikytis nustatytos vidinės tvarkos, laisvalaikio metu nesukurti situacijų nusikalsti. Toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, bet artėjanti prie vidutinės (31 balas). Be to, O. P. anksčiau teistas šešis kartus, šiuo metu atlieka bausmę pagal du nuosprendžius už kelis tyčinius nusikaltimus. Daromi nusikaltimai sunkėja, yra būdingas nusikaltimų modelis. Paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas, tačiau jis pažeidė sąlygas ir bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas bei O. P. pasiųstas realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa paminėtų aplinkybių visuma rodo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę bei elgesį. Prokuroras taip pat pritaria lygtinio paleidimo komisijos nutarimui netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, išvardyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., O. P. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, neskyrė dėmesio resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad komisijos išvadoje yra padaryta klaidų. Ten yra parašyta, kad O. P. teigimu, jo šeimos nariai yra susirūpinę dėl jo alkoholio vartojimo, tačiau jis pats sumenkina alkoholio vartojimo padarinius ir su tuo susijusias problemas. Nuteistasis nurodo, kad jo niekas apie tai net neklausė. Nebuvo kreiptas dėmesys į jo elgesį bausmės atlikimo metu, o buvo remtasi ankstesniais teistumais, po kurių yra praėję dešimties metų laikotarpis. Nuteistasis teigia, kad su nukentėjusiąja puse yra susitaikęs ir nukentėjusioji pusė jam pretenzijų neturi. Jis pilnai prisipažįsta savo kaltę, dėl to labai gailisi. Ieškinio nėra, auga du mažamečiai vaikai, nuteistasis planuoja grįžti gyventi pas žmoną. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo adaptacijos programose, šiuo metu dalyvauja privalomoje integracijos į visuomenę programoje, stresų valdymo ir reabilitacijos programoje „Prison SMART“. Atlikus teisės pažeidėjo įvertinimą OASys, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra nedidelė. Nuteistasis nurodo, kad yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė. Po paleidimo ketina įsidarbinti. Socialiniai ryšiai išlikę, laiškais bei telefonu bendrauja su žmona ir vaikais.

Nuteistojo įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rėmėsi ir aiškino Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Tačiau jau nuteisdamas nuteistąjį, teismas įvertino visas galimybes ir skyrė bausmę, kurią jis atlieka. Nuteistojo vertinimu, teismas privalėjo labiau atsižvelgti į visas jo nurodytas pastangas, siekiant integruotis į gyvenimą laisvėje ir į teikimą dėl jo paleidimo ankščiau laiko iš pataisos namų, tuo labiau, kad teismas konkrečiai neįvardijo kokių kriterijų nuteistasis neatitinka. Nuteistojo įsitikinimu, jo bausmės atlikimo aplinkybės rodo, kad atlikta bausmės dalis yra jį paveikusi, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skunde pažymima, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, vadovaujasi ne Lietuvos Respublikos BVK 157 str., o bausmės tikslais. Kadangi bausmės tikslai yra skirtingi ir apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingumo principo įgyvendinimą ir pan., todėl komisija sprendimą nepaleisti nuteistojo lygtinai grindžia ne pataisymo tikslu, o prioritetu laiko nubaudimo tikslą. Tačiau Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo nustatyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Be to, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, teismai turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. O. P. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Subendrinus bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - dveji metai laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 4, 7 p., bausmės vykdymas atidėtas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę.

Bausmės pradžia - 2012 m. sausio 9 d.

Bausmės pabaiga - 2014 m. sausio 7 d.

Nuteistasis O. P. yra atlikęs daugiau negu vieną trečdalį bausmės, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis O. P. teistas šešis kartus, šiuo metu atlieka pagal du nuosprendžius subendrintą bausmę už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą. Nuteistajam praeityje du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo sąlygų nuteistasis nepažeidė. Tačiau nuteistajam jį nuteisęs teismas jau parodė pasitikėjimą, kurio nuteistasis nepateisino. Šiaulių mieto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kas rodo, jog jis nelinkęs laikytis teismo nustatytų reikalavimų, o tai kelia pagrįstą abejonę, jog ir paleistas lygtinai, O. P. laikysis teismo paskirtų įsipareigojimų. Nors nuteistasis savo skunde teigia, kad jo ankstesni teistumai yra išnykę, todėl žemesnės instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Nors ir ankstesni teistumai išnykę, tačiau jie vis tik rodo, kad jis turi polinkį nusikalsti, kadangi teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, vėl įvykdė naujus nusikaltimus, o nusikaltimai turi tendenciją sunkėti. Šios aplinkybės neabejotinai vertintinos, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą.

Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į nuteistojo O. P. nurodytas šeimines aplinkybes, į tai, kad paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą ir darbą, vertina teigiamai jo pastangas tobulėti mokantis naujos specialybės, sportuojant, tačiau šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nepaisant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimo, galutinį sprendimą – taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, ar ne, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, priima teismas. Tačiau šiuo atveju, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam O. P. netaikė lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nuteistasis O. P. ir atitinka formalų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, o jo pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema, tačiau jis nė karto neskatintas už gerą elgesį, pataisos įstaigoje nedirba. Nors nuteistasis teigia, kad su nukentėjusiaisiais susitaikė, tai patvirtinančių dokumentų skundą nagrinėjančiam teismui pateikta nebuvo. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, jog jis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, stengiasi laikytis nustatytos vidinės tvarkos, laisvalaikio metu nesukurti situacijų nusikalsti. Vis dėlto, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, visų nuteistajam palankių ir nepalankių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį, bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas ir patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis O. P. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo O. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.