Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-725/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
1-1140-725/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-725/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00163-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.2.18.10; 2.10.1; 2.10.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, šiuo metu – vaiko auginimo atostogose, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: 1) 2007-08-17 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 16 MGL (2080 Lt) bauda, bauda sumokėta, 2) 2013-02-22 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d. 390 Lt bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., 2011-01-01 – 2011-12-31 laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, realizuodamas nusikalstamą sumanymą iškreipti įmonės realią finansinę padėtį, bendrovės apskaitoje atvaizduojant neįvykusias ūkines operacijas, vykdė apgaulingą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, kurie numatyti:

- 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. „Apskaitos registrai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t.y. bendrovės veiklos buhalterinėje apskaitoje, nebuvo užfiksuotos įvykusios ūkinės finansinės operacijos arba nebuvo pateikti visi dokumentai- neužfiksuotas 1100 litų sumokėjimas T. M. už automobilį (pinigai išduoti direktoriui S. S.) ir neapskaityta skola T. M.. Kadangi 1100 Lt išmokėjimas už automobilį įformintas direktoriui S. S., o ne T. M., ir bendrovės apskaitoje nefiksuota bendrovės skola T. M., taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2011-09-02 pirkimo-pardavimo sutartyje ir apskaitos registruose fiksuota ūkinė operacija – automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimas – yra realiai neįvykusi, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros.

S. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu buvo UAB „A.“ direktoriumi. Bendrovė užsiėmė automobilių serviso paslaugomis. Automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiktyviai užregistruotas, ir realiai pinigų – 1100 litų T. M. nebuvo sumokėta, kadangi realiai tas automobilis ir nebuvo parduotas ar nupirktas, o tik tai buvo atvaizduota bendrovės buhalterijoje. Jo to paprašė draugas D. R., tačiau, kodėl taip reikia, jis nepaaiškino. Kad į automobilį turėjo pretenzijų kažkokie kiti asmenys, S. S. nežinojo, apie tai sužinojo tada, kai buvo iškviestas į policiją, ir tą automobilį policijos pareigūnai paėmė. Labai gailisi, kad į savo įmonės apskaitą įtraukė realiai neįvykusią operaciją, kuri iškreipė bendrovės apskaitą (b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Specialisto 2013-06-11 išvada Nr. 5-2/107, kurioje nurodyta, kad UAB „A.“ apskaitos registruose (Bendrajame žurnale ir Didžiojoje knygoje) fiksuotas automobilio įsigijimas už 1100 Lt. Automobilis apskaitytas buhalterinėje sąskaitoje Nr.1230 Įsigijimo savikaina. Ūkinę operaciją fiksuojant dvejybiniu įrašu, apskaitytas ilgalaikis turtas ir ta pačia suma 1100 Lt buvo sumažintas grynųjų pinigų likutis kasoje (pagal kasos išlaidų orderį Nr. 13). Kasos išlaidų orderiu Nr. 13 fiksuotas 1100 Lt išmokėjimas direktoriui S. S., nurodant „už automobilį“, nors automobilio pirkimas įformintas iš T. M.. Tyrimui nepateiktas joks pinigų sumokėjimo T. M. dokumentas, taip pat neapskaityta ir skola automobilio pardavėjui T. M.. Apskaitoje nefiksavus skolos automobilio pardavėjui, išmokėjus S. S. pinigines lėšas iš kasos automobiliui apmokėti, bet, nepateisinus jų panaudojimo dokumentais, bendrovė nesivadovavo BAĮ 6 str. antra dalimi: ”... Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (b. l. 40-61).

Liudytojo G. V. parodymais, kad A. R. pažįsta maždaug 15 metų, taip pat pažįsta ir jo tėvą J. R., žinojo, kad jų šeima vertėsi automobilių remonto paslaugomis. Apie 2010 metų pavasarį jie jam pasiūlė pirkti už gerą kainą automobilį „Mercedes-Benz“. Sutarė, kad automobilį parduos už 40 000 litų. Sutarus, buvo pasirašyti dokumentai, tačiau automobilio jis nepaėmė, kadangi norėjo jį paremontuoti, savo vardu automobilio neregistravo. Praėjus kuriam laikui, bandė automobilį pasiimti, tačiau A. R. pradėjo jo vengti, o po kelių mėnesių sužinojo, kad tas automobilis parduotas kitiems asmenims (b. l. 16-17).

Liudytojo J. R., apklausto BPK 82 str. 3 d. tvarka, parodymais, kad yra individualios įmonės savininkas, įmonės veikla šiuo metu sustabdyta. Maždaug prieš trejus metus jo įmonė įsigijo automobilį „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini) Sūnus A. R. pasakė, kad galima automobilį parduoti jo pažįstamam G. V. už 40000 Lt. Kadangi automobilis nebuvo techniškai tvarkingas, reikėjo jį dažyti, todėl pirkėjas automobilio iš karto nepaėmė. 2010 m. pabaigoje J. R. norėjo sustabdyti savo įmonės veiklą, todėl, kad nedingtų tas automobilis, paprašė sūnaus D. R., kad jis surastų kokį draugą, kurio vardu būtų galima automobilį užrašyti. D. surado T. M., jo vardu ir buvo perrašytas automobilis, įmonės vardu įgaliojo D. R. sutvarkyti automobilio perrašymo reikalus. Automobilis buvo perrašytas tik fiktyviai, T. M. sumokėjo už automobilį simbolinę sumą. T. M. nenorėjo, kad tas automobilis būtų ilgam perrašytas jo vardu, todėl D. surado kitą savo draugą – S. S. ir automobilis buvo fiktyviai parduotas ir perrašytas UAB „A.“ vardu, S. S. yra UAB „A.“ savininkas. Jo sūnui A. R. priklausiusi UAB „A.“ subankrutavo, todėl dabar tose serviso patalpose įsikūrusi UAB „A.“, šioje įmonėje dirba ir sūnus D.. Antrą kartą parduodamas jau parduotą automobilį jokių blogų kėslų neturėjo ir jokios materialios naudos iš to negavo, automobilį fiktyviai pardavė tik todėl, kad įmonė turėjo skolų, buvo pavojus, kad tą automobilį galėjo konfiskuoti antstoliai, nes asmeniškai priklausiusius automobilius antstoliai konfiskavo (b. l. 20-22).

Liudytojo D. R., apklausto BPK 82 str. 3 d. tvarka, parodymais, kad jo tėvo įmonė maždaug prieš trejus metus įsigijo „Mercedes Benz“ automobilį. Automobilis buvo įsigytas su mintimi, kad ateityje jį būtų galima parduoti. Automobilio pirkėją surado brolis A. R., kuris su pirkėju derino visus pirkimo-pardavimo reikalus. Vėliau sužinojo, kad automobilio pirkėjas buvo G. V., automobilis buvo parduotas už 40 000 litų. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, jis nedalyvavo. Pardavus automobilį, pirkėjas jo nepasiėmė ir savo vardu neregistravo. Vėliau su broliu A. R. visa šeima susipyko ir su juo nebendrauja, o automobilis liko nepaimtas ir užrašytas tėvo įmonės vardu. Liudytojas nežino, kodėl G. V. automobilio nepasiėmė ir neregistravo savo vardu. Kadangi tėvo įmonės veikla buvo sustabdyta, tai tėvas paprašė, kad jis surastų žmogų, kurio vardu būtų galima perrašyti minėtą automobilį. Tada jis paprašė savo draugo T. M., kad jis savo vardu persirašytų automobilį. Tačiau vėliau T. M. paprašė nuo jo automobilį nurašyti, todėl liudytojas paprašė UAB „A.“ direktoriaus S. S., kad jis neva nupirktų iš T. M. tą automobilį. Taip ir buvo padaryta, tas automobilis buvo fiktyviai dar kartą parduotas UAB „A.“ direktoriui S. S. (b. l. 25-26).

Liudytojo T. M. parodymais, kad automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) iš D. R. realiai nepirko ir S. S. UAB „A.“ direktoriui nepardavė, tos pirkimo-pardavimo sutartys buvo fiktyvios. Automobilį jo vardu užrašyti paprašė D. R.. Jis nežino, kodėl reikėjo perrašyti automobilį. Už automobilį pinigų nemokėjo, jo nebuvo pasiėmęs. Kai automobilis buvo perrašytas S. S. vardu, jokių pinigų negavo, tai buvo tik fiktyvi sutartis (b. l. 27-28, 29-30).

Liudytojos D. R., apklaustos BPK 82 str. 3 d. tvarka parodymais, kad ji nuo 2011 m. gegužės mėnesio yra UAB „A.“ vyr. buhalterė, ir dirba iki šios dienos. Pradžioje bendrovės direktoriumi buvo S. S., kuris ir yra vienintelis akcininkas. O nuo 2014 m. vasario mėnesio bendrovės direktoriumi tapo D. R.. Bendrovė visą laiką užsiėmė automobilių technine priežiūra. UAB „A.“ buhalterinė apskaita vedama tvarkingai. Dėl 2011 m. rugsėjo 2 d. bendrovėje „A.“ išrašyto kasos išlaidų orderio Nr. 13, paaiškina, kad direktoriui S. S. išduota 1100 litų sumokėti už automobilį pagal pirkimo-pardavimo sutartį su T. M., kurioje nurodyta, kas perkama, už kiek perkama, viskas buvo įtraukta į kasos knygą. Jos manymu, tai įrodo, kur S. S. panaudojo tuos 1100 litų, kadangi užtenka automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Kiek ji atsimena, tai tuo metu buvo nuspręsta pirkti automobilį, todėl ir buvo išrašyti minėti dokumentai direktoriui S. S., o ką jis buvo sutaręs su T. M., ji nežino (b. l. 64-65).

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo S. S. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

S. S. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prašo atsižvelgti į tai, kad jis šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, ir sumažinti prašomos skirti baudos dydį (b. l. 84).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.

S. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, yra teistas (b. l. 71, 78-79), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 80-83), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 74-75).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą bausmę –baudą, manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kadangi S. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendė:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir skirti 15 MGL dydžio, t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir laikyti, kad sumažinta bausmė yra 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Įpareigoti kaltinamąjį per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.). Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (BPK 425 str. 4 d.).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė