Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2014-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-114-211/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
1-114-211/2014
Teisminio proceso Nr.
57-1-00528-13
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Civilinis ieškovas
J. Č.
Kaltinamasis
T. Š.
Advokatai
Svetlana Pronina, Loreta Guižauskienė
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-114-211/2014Teisminio proceso Nr.57-1-00528-13Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.3.2;1.1.7.2.7;1.1.8.1;1.2.3.1; 2.1.15.1;2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.1;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė,sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui, Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui ,gynėjai advokatei Svetlanai Proninai,

nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams J. Č., J. Č. ,jų atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,

vertėjai Irinai Siniavskai ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ .lt „ elektriku, išsilavinimas specialus vidurinis, išsituokęs, teistas 2 kartus :

-Vilniaus apygardos teismo 1999-09-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams , teistumas išnykęs;

-Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. su įpareigojimais, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą , nustatė :

T. Š. 2013 m. kovo 26 d. apie 20 val. S. Z. priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio , konflikto metu nužudė V. Č. , tyčia jam suduodamas ne mažiau kaip 23 kartus kojomis , rankomis ir medine pliauska (malka) į įvairias kūno vietas , tuo padarydamas jam 3 poodines kraujosruvas padarydamas poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kairiame žande, 3 poodines atskiras kraujosruvas krūtinėje, po vieną dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairio kelio srityje, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų pečių priekiniuose paviršiuose, dešinio peties nugariniame paviršiuje, tarpumentyje, juosmens dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, epigastrio srityje, dešiniojo kelio srityje, dešinėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, pakauškaulio, kairiosios vidurinės bei abiejų priekinių kaukolės pamato daubų lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ir į akių viršutinių vokų minkštuosius audinius, galvos sumušimą-sužalojimus visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, sukėlusiu galvos smegenų pamato hemoraginę nekrozę, galvos smegenų pabrinkimu, koma, posthemoragine anemija, plaučių uždegimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko V. Č. 2013-04-02 mirė.

Kaltinamojo T. Š. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta daliniu jo prisipažinimu, paaiškinimais, nukentėjusiųjų , liudytojų parodymais , specialisto išvada, teismo medicinos ekspertize, kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis T. Š., savo kaltę pripažinęs iš dalies , dėl jam inkriminuoto kaltinimo teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2013 m. kovo 26 d. po darbo kartu su bendradarbiu B. ir kaimynu V. Č. išgėrinėjo jo namų, kur jis gyvena , pirtyje , gėrė alų , degtinę. Pritrūkus V. Č. pakvietė sūnų, kuris dar atnešė nupirkęs degtinės ir cigarečių. Jie toliau gėrė degtinę, kaitinosi pirtyje, kalbėjo apie darbą, kai tuo metu , nesant jokio ginčo, Č. staiga atsistojo ir sudavė sėdinčiam B. , jie pradėjo grumtis . Jis ramino juos, liepė jiems liautis , tačiau grumtynės nesustojo, tada jis bandė juos išskirti , atitraukė Č. nuo B. ir pasodino ant kėdutės toje patalpoje, kur jie gėrė. Č nenorėjo nurimti, vis kėlėsi, jis jį ramino. Jam nenusiraminant ir bandant atsikelti , jis paėmęs toje patalpoje buvusią pliauską , ja jam trenkė per nugarą. Į galvą pataikyti nenorėjo, taikė į nugarą o kur pataikė dėl girtumo nepamena . T. Č. apsiramino, dėl tokio jo smūgio pliauska Č. nebuvo nukritęs , praradęs sąmonės , jis tik atsirėmė į sieną ir buvo apsiraminęs. Jie dar toliau gėrė , po to jis su B. apsiprausė duše, taip pat abu apiprausė Č., nes šis buvo kruvinas, matė bėgant kraują iš ausies. Jie prausė Č. po dušu, nes manė, kad jis yra praradęs sąmonę, nes vienu tarpu nieko nekalbėjo, atrodė, kad į nieką nereaguoja . Išėjus B. , netrukus atėjo jo žmonos sūnus, kuris liepė baigti ir jis nuėjo į namus, palikę Č. pirties patalpoje, galvojo, kad jis yra apgirtęs, o namo pareis, kai kiek pramiegos. Kažkuriuo metu buvo prie pirties priėjęs Č. sūnus , kuris klausė dėl tėvo, jis pasakęs, kad tėvas grįš, kai pramiegos. Neigia sudavęs Č. 23 smūgius , teigia jam sudavęs tik vieną smūgį pliauska, nebent netyčia kokius pora smūgių ranka, kai bandė jį nuraminti . Muštynių metu jie visi buvo patalpoje prie pirties, ta patalpa yra maža, ten net nėra vietos , kad būtų galima įspirti koja. Kitus smūgius Č. galėjo gauti iš B., kai jie grūmėsi . Jis neturėjo tyčios nužudyti Č.

Kaltinamasis T. Š. , apklaustas įtariamuoju 2013 m. kovo 28 d. , kaltu prisipažino iš dalies, nurodė nemušęs V. Č., jam sudavė tik vieną smūgį malka. Parodė, kad 8 metus jis gyvena su sugyventine, S. Z., priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini) 2013-03-26 apie 16.00 val., jis su V. B. atvažiavo iš darbo, išgėrė alaus ir nuėjo gerti į pirtį, kur prisijungė V. Č. . Trumpam buvo atėjęs Vladislovo sūnus ir išėjo. Jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Pasikaitinus garinėje, V. Č. pabalo gal dėl per didelio karščio, gal dėl išgerto kiekio, pradėjo mosikuoti , įrodinėti, kalbėtis su savimi . Jis pradėjo jį raminti, bet V. Č. nesiklausė, bėgiojo po patalpą, tada jie abu su V. B. suėmė V. Č. iš abiejų pusių, suspaudė jį, kad jis nusiramintų, bet jis norėjo iš jų atsilaisvinti , tada visi trys nugriuvo ant grindų. V. Č. mosikuodamas rankomis, kliudė jį alkūne ir pataikė į akį, taip pat mosikuodamas pataikė į akį V. B.. Susėdus prie stalo ir toliau geriant, V. Č. ir toliau buvo neramus, rodė nepasitenkinimą , priekaištavo, tada jis – T. Š. pakėlė „malką“ nuo grindų ir ja trenkė sėdinčiam V. Č. per galvą, dėl ko jis nukritom ir prarado sąmonę : iš jo ausies pradėjo bėgti kraujas, ant lūpos irgi matėsi kraujas. Jie su V. B. jį pakėlė, nuvedė į dušą, kur jį nuprausė. V. Č. truputį atsigavo, bet buvo neadekvatus. Jį pasodino prie stalo ir dar trise išgėrė po taurelę . Tuo tarpu dar buvo atėjęs V. Č. sūnus , jie kažką pasikalbėjo ir sūnus išėjo. Išsiskirstant V. Č. pasakė, kad liks nakvoti pirtyje, o jie su V. B. išėjo, palikę V. Č. prie stalo , padėjusį galvą ant stalo. Ryte nuėjus į pirtį, rado V. Č. nuogą, gulintį ant grindų, jis norėjo pažadinti V. Č. , tačiau nepavyko, jis kažkaip sunkiai kvėpavo , tada iškvietė greitąją med. pagalbą (b.l. 104).

Atlikus kaltinamojo T. Š. parodymų patikrinimą vietoje, jis kaip įvykio vietą parodė pirtį, esančią prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir 2013 m. kovo 28 d. apklausoje įtariamuoju , pakeisdamas savo parodymuose smūgio sudavimo „malką“ vietą, parodydamas, kad „malka“ sudavė V. Č. per kaklą iš nugaros pusės , o ne per galvą (b.l. 108-109, 110-115)).

Apklausiant kaltinamąjį T. Š. įtariamuoju 2013 m. birželio 11 d. , jis kaltu prisipažino iš dalies , ir apie įvykio aplinkybes paaiškino sekančiai :išgertuvių metu tarp V. B. ir V. Č. kilo ginčas , tada V. Č. kumščiu sudavė V. B. į galvą, kur kliuvo, nematė, bet vėliau matė ties akimi atsiradusią mėlynę. V. B. po smūgio susikibo su V. Č. ir jiems susikibus jie abu nugriuvo ant grindų , ar jie sudavė viens kitam smūgių, jis nematė. Jis juos ramino , po to atsikėlęs suėmė V. Č. už pažąstų , pakėlė ir pakratė bei pasodino ant mažos taburetės prie krosnies ir liepė nusiraminti. V. Č. kuriam tai laikui aprimo, bet netrukus vėl norėjo pulti V. B., tačiau jis jį sulaikė. Kai trečią kartą V. Č. norėjo pulti V. B., jis nuo grindų pakėlė „malką“ ir ja sudavė V. Č. per sprandą. V. Č. dėl to nenukrito, liko sėdėti, kraujo nebuvo , sąmonės praradęs nebuvo . Maždaug po 5-10 minučių jie su V. B. pakėlė V. Č. ir nuvedė į dušą nuprausti, kad jis prasiblaivintų. Po to visi dar sėdo prie stalo ir išgėrė. V. Č. padėjo galvą ant stalo ant rankų ir užmigo , jie su V. B. išėjo, jį palikę pirtyje (b.l. 122)

Toje pačioje apklausoje , papildomai užklausus kaltinamąjį T. Š. ar sudavė V. B. smūgius V. Č., jis parodė, kad V. B. galėjo suduoti V. Č. apie 5 smūgius į veidą ir krūtinę . Taip pat nurodė, kad V. Č. jam- T. Š. sudavė 5 smūgius į akį, krūtinę ir rankas, kai jis jį ramino . Taip pat jis parodė, kad po jo smūgio V. Č. „malka“, jam iš ausies ir lūpos pradėjo bėgti kraujas, kad jis buvo praradęs sąmonę , dėl ko jie su V. B. jį prausė duše (b.l.122-123).

Nukentėjusysis J. Č. parodė, kad kaimynystėje, gyvena T., pavardės nežino, kuris bendravo su jo tėvu V. Č.. Jis nematė, kad vyrai kada nors kartu gertų. 2013-03-26 jis su tėvu visą dieną pjovė malkas. Dirbant tėvas truputį išgėrė. Apie 16.00 val., tėvas kažkur dingo, o apie 19.00 val., paskambino į mobilų, pasakė, kad geria pas T. ir paprašė atnešti cigarečių. Atnešus cigaretes į pirtį, tuo metu tėvas ir V. buvo garinėje, T.- prieangyje. Jis atidavė cigaretes ir dar tėvo prašymo nupirko degtinės butelį, kurį atnešęs į pirtį , grįžo namo. Apie 20.45-21.00 val., mamai paprašius, jis vėl nuėjo pas T. į pirtį. Pirtis buvo užrakinta ir joje nebuvo šviesos. Prieangyje buvo atidarytas langas, pro kurį jis išgirdo, kad viduje yra žmonės. Per langą įlipo į vidų: V. nuogas miegojo ant suoliuko, o T., kai jis įjungė šviesą, išėjo iš garinės. Iš T. vaizdo jis suprato, kad šis ten irgi miegojo. V. jau nebebuvo. Jis pasakė tėčiui eiti namo ir pasiūlė pavežti su mašina, nors atstumas tarp namų yra 50 m., bet tėvas atsisakė važiuoti, pasakė, kad miegos čia. Tėvas atsikėlė nuo suolo, jo lūpa buvo praskelta, o prie ausies matėsi išdžiuvęs kraujas, jis buvo sąmoningas. Ant T. veido irgi buvo mėlynė, o ant nugaros dešinės peties matėsi įdrėskimas su kraujo žyme. Jis paklausė kas atsitiko, į ką tėvas atsakė „nieko“.

Analoginius parodymus nukentėjusysis J. Č. davė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 70-71).

Nukentėjusioji J. Č. parodė, kad jos vyras V. dirbo ir rūpinosi šeima, alkoholiu nepiktnaudžiavo. Išgėręs niekada nebūdavo agresyvus, nesimušė. Jie gyveno sode, o kaimynystėje-T. Š.. V. niekada glaudžiai nebendravo su T. Š.. Ar lankydavo V. T. Š. ir ar gerdavo kartu su juo, nežino. 2013-03-26 ji buvo darbe, o V. su J. visą dieną kapojo malkas. Apie 16.05 val. ji grįžo namo, V. jau nebebuvo. Pradėjo jam skambinti, tačiau vyras nekėlė ragelio. Skambino kelis kartus. Po kurio laiko, tiksliai nežino kelintą valandą, V. paskambino sūnui J. ir pasakė, kad kartu su T. kūrena pirtį, ten išgers ir paprašė atnešti cigarečių. Po kurio laiko ji liepė J. vėl nueiti pas T. ir atvesti tėvą. J. grįžus, jis papasakojo, kad pirtis buvo užrakinta iš vidaus, po to kažką pasakojo apie langą, pasakė, kad jam ateinant tėvas miegojo ir atsisakė eiti namo, o T. Š. išėjo ( nežino iš kur) ir pasakė „netrukdyti tėvui miegoti, prasimiegos-pats pareis“. 2013-03-27 V. taip ir nebegrįžo. Ji išvažiavo į darbą ir pradėjo vėl skambinti V. į mobilų: vienas telefonas buvo išjungtas, kitas-įjungtas, tačiau nekėlė ragelio. Tada ji paskambino savo mamai, paprašė pažadinti J., kad šis nueitų pas T. į pirtį dar kartą ir pasižiūrėtų kur V. Po kurio laiko mama jai perskambino ir pasakė, kad V. išveža į ligoninę greitoji pagalba. V. neatgavo sąmonės ir jai nepavyko su juo pabendrauti.

Analoginius parodymus nukentėjusioji J. Č. davė ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 60).

Liudytojas V. B. parodė, kad įvykio dieną jie kartu su kaltinamuoju T. Š. grįžo iš darbo pas jį į namus, kur gėrė alų, po to sugalvojo išgerti degtinės. Geriant pirtyje degtinę, atėjo kaimynas V. Č., kuris irgi atsinešė alaus ir degtinės. Jie kaitinosi pirtyje, gėrė , kai vienu tarpu, sėdint prie stalo be jokio įspėjimo V. Č. trenkė jam į akį, dėl ko jis atsirėmė į staliuką po to V. Č. dar kartą jį puolė, griebdamas jį už kaklo , jis mėgino jį nuo savęs atstumti , bet paslydęs nugriuvo ant grindų, o V. Č. nugriuvo ant jo, bet V. Č. nuo jo atitraukė T. Š. ir jie pradėjo muštis , suduodami viens kitam smūgius . Besimušdami nugriuvo ant grindų kampe, T. Š. prispaudė V. Č., gulintį ant pilvo palei pirties duris ir sugriebęs „malką“ja sudavė V. Č. į jo viršutinę kūno dalį. Po to V. Č. nejudėjo, bet kvėpavo , T. Š. pasakė, kad tegu truputį pailsi. Tada jis- V. B. apsirengęs išėjo į namus. Jis kartus su T. Š. neprausė V. Č. duše. Pagal liudytoją jokio ginčo prieš smūgio sudavimą jam nebuvo, T. Š. žodžiu V. Č. neramino.

Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m.kovo 27 d. apklaustas liudytoju V. B. parodė, kad 2013-03-26 po darbo geriant degtinę ir alų pas T. Š. pirtyje kartu su T. Š. ir V. Č., pastarasis netikėtai pradėjo elgtis neadekvačiai , be jokios priežasties trenkė jam į kumščiu į dešinį paakį , dėl ko jis nugriuvo ant grindų. Tada T. Š. pradėjo stumdytis su V. Č. , T. Š. nugriovė V. Č. prie įėjimo į garinę ir jie tarpusavyje grūmėsi . Jis pasiėmęs rūbus išėjo juos palikęs . Kitą dieną iš T. Š. skambučio sužinojo, kad V. Č. išvežė greitoji med. pagalba (b.l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. kovo 29 d. papildomai apklaustas liudytoju V. B. savo parodymus papildė , nurodydamas , kad begeriant kartu su V. Č. i T. Š. pastarojo pirtyje , gal būt po 20.00 val., sėdėdami prie stalo prieangyje, pradėjo su Vladislovu konfliktuoti, nenorėjo jo įžeisti, pažeminti ar apvardžiuoti. To konflikto metu jis ir V. Č. vienu metu pradėjo keltis nuo kėdžių ir V. Č. staigiai kumščiu sudavė jam į dešinę akį. Jis nustūmė jį nuo savęs, bet V. Č. , norėdamas muštis, vėl puolė prie jo . Tada jis užkabino V. Č. už peties ir kartu su juo nugriuvo ant kairio šono. Kai V. Č. pradėjo keltis, prie jo iš nugaros priėjo T. Š. ir pradėjo V. Č. traukti ant savęs. V. Č. apsisuko ir kartu su T. Š. pradėjo mojuoti rankomis ir kojomis. Tuo momentu V. Č. pataikė T. Š. į akį, ko pasėkoje atsirado mėlynė. Taip pat nežino ar T. Š. pataikė V. Č. kur nors. T. Š. tik visą laiką bandė apkabinti V. Č. , kad šis nusiramintų, bet pastarasis buvo nuogas, šlapias ir vis išslįsdavo iš rankų. Taip jie atsidūrė prie garinės durų, kur T. Š. jį paguldė ant grindų ir prispaudė keliu, po to paėmė „malką“ ir tris kartus sudavė iš viršaus gulinčiajam ant pilvo V. Č. per sprandą. V. Č. prarado sąmonę, tačiau kvėpavo. Kraujo jis nematė. Po to T. rusiškai pasakęs: „otdohni“, metė malką į šoną. Viskas įvyko labai greitai, jis netgi nespėjo atsikelti nuo grindų. Supratęs, kad įvyko „kažkas negero“, pasiėmė striukę ir išėjo. Jis nematė ką toliau darė T. Š.. Taip pat neprausė V. Č. duše. Jis pirmą kartą buvo vienoje kompanijoje su V. Č. ir niekada negėrė kartu su juo. Norėdamas padėti T. Š. , iš pradžių jis davė kitus parodymus. Konflikto metu jis nesudavė V. ( b.l.78-79).

Tokius savo parodymus liudytojas V. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kaip įvykio vietą nurodydamas pirtį, esančią prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir 2013 m. kovo 29 d. apklausoje, patvirtindamas, kad po to, kai V. Č. jam sudavė kumščiu į veidą ir jie abu nugriuvo, T. Š. atitraukė V. Č. nuo jo, kad jie stumdėsi , po to T. Š. pargriovė V. Č. ant grindų ir šiam gulint ant pilvo sudavė „malka“ tris kartus V. Č. per kaklą ( b.l.80-87)

Akistatos su kaltinamuoju T. Š. metu liudytojas V. B. patvirtino savo parodymus (b.l. 117-119).

Liudytojas K. G., kaltinamojo T. Š. sugyventinės sūnus, parodė, kad 2013-03-26 buvo namuose. Vakare girdėjo T. ir jo sugėrovų balsus, bet su jais nebendravo. Po kurio laiko per langą pamatė iš kamino rūkstančius dūmus, suprato, kad geria pirtyje. Po kurio laiko užėjęs į pirtį, liepė baigti išgertuves, T. Š. pasakė, kad dar kiek pasėdės ir skirstysis . Apie 24.00 val., girdėjo kai T. grįžo į savo kambarį. Kitą dieną vedžiojo šunį ir apie 11.00 val. nutarė pasižiūrėti kas pirtyje. Atidarė duris ir pamatė ant grindų, ant pilvo gulinti nuogą T. sugėrovą, kuris buvo be sąmonės ir kvėpavo, buvo kraujo. Jis iškvietė greitąja pagalbą. ( b.l. 74-75)

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta- pirtis, esanti (duomenys neskelbtini), pirties prieangyje, kurio dydis 2,5x5 m, matyti išgertuvių likučiai: maisto likučiai, tušti buteliai nuo alaus, i du tušti buteliai nuo degtinės, stiklinė, kelnės, 2 telefonai, „malka“ , prieangio grindys išklotos rudos spalvos kilumu ant kurio yra dėmės, panašios į žmogaus kraujo dėmes, taip par tokia pat dėmė rasta ant guminio kilimėlio ( b.l.7-18 ); apžiūrint pliauską (malką) rasta dėmė , panaši į žmogaus kraują (b.l. 25-26, 27).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje teismo medicinos specialisto išvada M 471/13 (01) nustatyta , kad V. Č. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo. Jo mirtis įvyko 2013-04-02 13 val. V. Č. nustatyti sužalojimai-galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, pakauškaulio, kairiosios vidurinės bei abiejų priekinių kaukolės pamato daubų lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo ir į akių viršutinių vokų minkštuosius audinius, galvos smegenų sumušimą. Jie padaryti vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padaryti jam nugriuvus ar griūnant, nukritus ar krentant ir pakaušiu atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairiame žande galėjo būti padarytos suduodant smūgius į šias sritis. 3 poodinės atskiros kraujosruvas krūtinėje, po vieną dešiniame ir kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairio kelio srityje, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis abiejų pečių priekiniuose paviršiuose, dešinio paties nugariniame paviršiuje, tarpumentyje, juosmens dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, epigastrio srityje, dešiniojo kelio srityje, dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius, tiek pačiam užsigaunant. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 23 trauminiais poveikiais. ( b.l. 34-44).

Teismo medicinos ekspertize nustatyta, kad V. Č. mirtis yra smurtinė, jis mirė nuo pakaušio kairės pusės sumušimo , pasireiškusio kraujosruva minkštuosiuose audiniuose , pakauškaulio ir kairio smilkinio lūžiu, krauio išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiojo galvos smegenų pusrutulio paviršiuje , galvos smegenų žievės sumušimu , tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu . V. Č. mirtį lėmęs galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo bei kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais buvo padarytas jam griūnant , tikėtina su pagreičiu , ir pakaušio kaire puse atsitrenkus į kietą buką paviršių. Ta pačia ekspertize konstatuota, kad kiti sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajam V. Č. , buvo padaryti tuo pat metu, kaip ir sužalojimas, lėmęs V. Č. mirtį , tie sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu, o sužalojimai odos nubrozdinimai dešinio peties nugariniame paviršiuje ar nugaros vidurinėje srityje galėjo atsirasti nuo trauminio kontakto su pliauska (b.l. 215-220).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikta papildoma specialisto išvada Nr. pM20/13(01)-M471/13(01) buvo nustatyta , kad tyrimui pateikta pliauska „malka“ sudavus per pakaušį, galima padaryti galvos sužalojimus, kurie buvo nustatyti V. Č.. Smūgio metu, kadangi galva yra atsikišusi kaklo atžvilgiu, kontaktas įvyko su pakaušio kaire puse. Šio kontakto metu įvyko nustatyti galvos sužalojimai. (b.l. 47-49). Tokia specialisto išvada prieštarauja anksčiau nurodytoms specialisto išvadai bei teismo medicinos ekspertizei, todėl teismas , vertindamas bylos įrodymus, ja nesivadovauja.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje teismo medicinos specialisto išvadoje M 471/13 (01) buvo nurodyta, kad po galvos sužalojimo V. Č. turėjo prarasti sąmonę , o ją praradęs , jis negalėjo atlikti sąmoningų veiksmų , tokia teismo medicinos specialisto išvada toje dalyje teismas netiki, nes bylos įrodymais yra nustatyta , kad po jo gautų sužalojimų, kurie pagal visas teismo medicinos specialisto, ekspertizės išvadas buvo padaryti vienu metu, V. Č. epizodiškai bendravo su sūnumi . Teismo medicinos ekspertizės išvada yra nustatyta priešingai ,t.y. nustatyta, kad V. Č. po patirtos galvos traumos galėjo kurį tai laiką , kol neišsivystė galvos smegenų pabrinkimas dėl galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu virš kietojo galvos smegenų dangalo krauju , atlikti sąmoningus veiksmus ,pvz. judėti, kalbėti (b.l. 220). Teismas tokią išvadą vertina kaip įrodymą, nes tokia išvada patvirtina byloje nustatytas aplinkybes.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. Č. aptariamo įvykio metu ir vietoje buvo nužudytas ir jis buvo nužudytas tyčiniais kaltinamojo T. Š. nusikalstamais veiksmais. Aptariamo įvykio metu kartu su nužudytuoju V. Č. buvo tik du asmenys : liudytojas V. B., kuris teigia nesudavęs nei vieno smūgio ir kaltinamasis T. Š., kuris tiek pagal savo parodymus, tiek pagal liudytojo V. B. parodymus smurtavo prieš V. Č. . Bylos įrodymais yra nustatyta, kad V. Č. aptariamo įvykio metu patyrė 23 trauminius poveikius, kuriais buvo padaryti jam nustatyti sužalojimai , tame tarpe ir mirtį sukėlęs sužalojimas galvos srityje , tokį trauminių poveikių skaičių nepatvirtina nei liudytojas V. B., nei kaltinamasis T. Š. , prisipažinęs , kad V. Č. sudavęs tik vieną smūgį pliauska , tačiau teismas , įvertinęs teismo medicinos specialistų išvadą, kad visi sužalojimai buvo padaryti vienu metu , liudytojo V. B. parodymus, kad prieš V. Č. smurtavo tik kaltinamasis T. Š. , paties T. Š. dalinį prisipažinimą , daro išvadą, kad visus sužalojimus , tame tarpe ir mirtį sukėlusį sužalojimą padarė būtent kaltinamasis T. Š.. Liudytojas V. B., savo parodymais patvirtinęs, kad kaltinamasis T. Š. grūmėsi su V. Č., patvirtino, kad T. Š. pargriovė V. Č. pirties prieangyje, kur sudavė tris kartus pliauska, parodė, kad po to išėjo ir tolesnio įvykio eigos nežino. Kaltinamasis T. Š. tiek ikiteisminio tyrimo eigoje, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus , davė prieštaringus parodymus , vienuose ir tuose pačiuose parodymuose jis teigė, kad 1 smūgį sudavęs jis, kad kartu buvęs liudytojas V. B. nesmurtavo prieš V. Č., tikslinant jo parodymus, jis jau teigia, kad V. B. smurtavo prieš T. Č., suduodamas jam smūgius, tuose ir pačiuose parodymuose kaltinamasis T. Š. nurodė, kad V. Č. nebuvo praradęs sąmonės, kad jam nebėgo kraujas, po kelių sakinių nurodo, kad V. Č. buvo praradęs sąmonę , jam bėgo kraujas. Visuose savo parodymuose jis nurodė, kad jis kartu su liudytoju V. B. prausė V. Č. duše, tik vienuose parodymuose jis tvirtina, kad prausė, jog šis išsiblaivytų, kituose parodymuose, kad prausė, norėdami nuplauti kraują ir kad atgautų sąmonę. Liudytojas V. B. neigia šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę. Teismas, vertindamas kaltinamojo T. Š. parodymus, atkreipia dėmesį į jų prieštaringumą , jų keitimą po konkrečių klausimų, tai teismas vertina, kaip jo prisitaikymą savo parodymais prie jam palankios situacijos, tokiu būdu tikintis sušvelninti gresiančią baudžiamąją atsakomybę.

Kaip matyti iš aukščiau aptartos teismo medicinos ekspertizės , V. Č. mirtis įvyko nuo pakaušio kairės pusės sumušimo , pasireiškusio kraujosruva minkštuosiuose audiniuose , pakauškaulio ir kairio smilkinio lūžiu, krauio išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiojo galvos smegenų pusrutulio paviršiuje , galvos smegenų žievės sumušimu , tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu . V. Č. mirtį lėmęs galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo bei kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais buvo padarytas jam griūnant , tikėtina su pagreičiu , ir pakaušio kaire puse atsitrenkus į kietą buką paviršių. Iš liudytojo V. B. parodymų, tą iš dalies patvirtina ir kaltinamasis T. Š. , prasidėjus konfliktui , V. Č. pirmiausia užpuolė V. B., jam suduodamas smūgį kumščiu į veidą, pataikydamas į dešinę akį, dėl ko pastarasis nustūmė V. Č. nuo savęs, bet V. Č. , norėdamas muštis, vėl puolė prie jo , tada jis užkabino V. Č. už peties ir kartu su juo nugriuvo ant kairio šono, griuvimo metu ant jo nugriuvo V. Č. .Tiek iš liudytojo V. B., tiek iš T. Š. parodymų akivaizdu, kad šio griovimo metu V. Č. galvos traumos nepatyrė. Liudytojas V. B. savo parodymais teigia, kad su V. Č. buvo susikibę tik vieną kartą ir kad prieš pastarąjį, atitraukęs nuo jo, paskiau smurtavo tik kaltinamasis T. Š. . Kaltinamasis T. Š. savo parodymuose yra nurodęs, kad V. B. grūmėsi su V. Č. ir sudavė pastarajam apie 5 smūgių, tačiau tokie jo parodymai nepatvirtina, kad dėl liudytojo V. B. smūgių V. Č. būtų griuvęs ir patyręs tą galvos traumą , dėl kurios jam buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai.

Dėl aukščiau išdėstytų įrodymų, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. : jis konflikto metu tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė sužalojimus V. Č. , dėl kurių šis mirė.

Teismo medicinos specialisto išvadoje G 1117/13(01) nurodyta, kad V. B. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje, padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b .l. 89-90), teismo medicinos specialisto išvadoje G 1117/13 (01) nurodyta, kad T. Š. nustatyti poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke ir abiejų pėdų viršutiniuose paviršiuose, linijiniai nubrozdinimai kairės mentės srityje, kurie padaryti nemažiau 4 trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b.l. 106-107).Tokie objektyvūs įrodymai , patvirtinantys kaltinamajam T. Š. ir liudytojui V. B. padarytus kūno sužalojimus , patvirtina šių asmenų parodymus apie V. Č. naudotą smurtą prieš V. B., grumtynes su kaltinamuoju T. Š. , ši aplinkybė vertintina kaip kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė –nukentėjusiojo rizikingas , provokuojantis elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str.1 d. 6 p.). Minėta situacija nevertintina kaip būtinosios ginties situacija , nenustačius tokiai situacijai būdingų aplinkybių.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo T. Š. veiksmus kaip tyčinį nužudymą , mano, kad tokią veiką jis padarė netiesiogine tyčia : T. Š., darydamas nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamasis T. Š. praeityje teistas ( b.l. 128 ), jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui, jis administracine tvarka per paskutinius tris metus baustas 1 kartą (b.l. 125), yra gydęsis RVPL dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (b.l. 137). Šiuo metu jis dirba, yra gerai charakterizuojamas (b.l. 194).

Be paminėtos kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytina, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams.

Skiriant kaltinamajam T. Š. bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą , todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę, atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į jo nusikalstamų veiksmų pobūdį, į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė ne pačia sunkiausia tyčios forma. Dėl šių motyvų jam skirtina laisvės atėmimo bausmė savo trukme arti minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribos. Į skirtinos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kurį kaltinamasis T. Š. išbuvo sulaikyme (Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Kardomoji priemonė, kuri buvo taikoma kaltinamajam T. Š., nekeistina į griežtesnę , nesant tam pagrindo.

Nukentėjusioji J. Č., nužudytojo našlė, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 5624, 28 Litų priteisimo ir neturtinės žalos 100 000 Litų priteisimo iš kalto asmens (b.l. 168-170), nukentėjusysis J. Č.- nužudytojo V. Č. sūnus prašė iš kalto asmens priteisti 50 000 Liutų neturtinės žalos (b.l. 188-189).

Iš byloje pateiktų buhalterinių- finansinių dokumentų (b.l. 172-179) matyti, kad ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo yra pareikštas dėl nužudytojo V. Č. laidojimo išlaidų ir paminklo pastatymo, šio ieškinio dydis yra pagrįstas, jį patvirtina paminėti buhalteriniai dokumentai , ieškinio dydis yra realus . Jis priteistinas iš veikos kaltininko- kaltinamojo T. Š. (Lietuvos Respublikos BPK 115 str.1 d., CK 6.263 str., 6.291 str.).).

Nukentėjusioji J. Č., prašydama priteisti iš veikos kaltininko 100 000 Litų neturtinės žalos , tokį ieškinio dydį grindžia tuo, kad dėl vyro mirties ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą , emocinę depresiją , bendravimo galimybių sumažėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, sužlugo ateities planai ir pan. Su vyru ji buvo pragyvenusi nuo 1992-08-29, su juo gerai sutarė. Ją itin sukrėtė netikėta vyro mirtis, jam padarytų sužalojimų pobūdis, dėl su tuo susijusių sveikatos sutrikimų ji gydėsi pas pasichiatrą , neurologą ( tą patvirtina VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pateikti duomenys-b.l. 180).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, kad nukentėjusioji J. Č. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą . Jos dydis nustatytinas, atsižvelgiant ne tik į jos išdėstytus argumentus , tačiau ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str.).

Taip pat nukentėjusioji J. Č. prašo iš kaltinamojo T. Š. jos naudai priteisti 1300 Litų už advokato teisinę pagalbą ir 11, 30 Litų už pažymas. Tokios nukentėjusiosios J. Č. išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais ( b.l. 179, 186, 187), jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo T. Š. ( Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 106 str.2 d.).

Nukentėjusysis J. Č. , prašydamas priteisti iš veikos kaltininko 50 000 Litų neturtinės žalos, iš esmės jį grindžia tomis pačiomis aplinikybėmis, kaip ir nukentėjusioji J. Č.: jis nurodo, kad dėl tėvo smurtinės mirties jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą , emocinę depresiją , bendravimo galimybių sumažėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, sužlugo ateities planai ir pan. Mirus tėvui, , su kuriuo buvo itin artimi, jis prarado saugumą, atsirado baimė dėl keršto ir pan. Dėl tėvo mirties , jam padarytų sužalojimų pobūdžio ir dėl su tuo susijusių sveikatos sutrikimų jis gydėsi pas psichiatrą, neurologą(tą patvirtina pateikti duomenys iį VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos - b.l. 190, 191).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, mano, kad nukentėjusysis J. Č. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą . Jos dydis nustatytinas, atsižvelgiant ne tik į jo išdėstytus argumentus , tačiau ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., CK 6.250 str., 6.263 str.).

Byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis T. Š. disponuotų kokiu tai turtu ar gautų pajamas ieškinių atlyginimui, tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė neturi būti vertinama kaip viena iš esminių , sąlygojančių priteistinos neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis T. Š. dar pakankamai jaunas, yra darbingas , turi visas galimybes ateityje atlyginti priteistą žalą.

Valstybinė ligonių kasa už V. Č. gydymą ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį – 21 715.99 Lt ( b.l. 53-56). Iš 2013 m. rugpjūčio 26 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties (b.l. 192-193) matyti, kad šalys : teritorinė ligonių kasa ir T. Š. yra susitarę dėl žalos atlyginimo gera valia, todėl valstybinės ligonių kasos ieškinys paliktinas nenagrinėtu .

Tiriant V. Č. nužudymo aplinkybes buvo paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : darbinės kelnės, 2 tušti degtinės buteliai, viena stiklinė, nuoplovos nuo kilimėlio , pliauska (malka), kurie priduoti į Vilniaus raj . PK saugojimo kamerą (b.l. 23, 28). Šie daiktai yra menkaverčiai , todėl, įsiteisėjus nuosprendžiui, jie sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. , nusprendė :

T. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuonerius) metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2013 m. kovo 29 d.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. Š. suėmimo dienos.

T. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones : periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą- neišvykti.

Priteisti iš T. Š. J. Č. 5624, 28 Litus ( penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis Litus 28 ct) turtinei žalai atlyginti ir 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių ) Litų neturtinei žalai atlyginti ir 1311, 30 Litų (vieną tūkstantį tris šimtus vienuolika Litų 30 ct) proceso išlaidų.

Priteisti iš T. Š. J. Č. 50 000( penkiasdešimt tūkstančių) Litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus : darbines kelnės, 2 tuščius degtinės butelius, vieną stiklinę, nuoplovas nuo kilimėlio , pliauską (malką), saugojamus Vilniaus raj . PK saugojimo kameroje, po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėja (parašas) Laureta UlbienėNuorašas tikras :Teisėja Laureta Ulbienė