Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-59-239/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-16
Bylos Nr.
2-59-239/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Ieškovas
D. Č.
Atsakovas
V. Č.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-59-239-2011 m.Teisminio proceso Nr.2-48-3-01113-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 78.2.1.; 125.2.; 116.1.
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. kovo 16 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant ieškovui D. Č.,ieškovo atstovei advokatei L. S.,atsakovei V. Č.,atsakovės atstovei advokatei R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir pagal atsakovės V. Č. priešieškinį ieškovui D. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti jam natūra gyvenamąjį namą, esantį K. M. k., Elektrėnų sav., taip pat pripažinti šalių solidarią prievolę kreditorei AB SEB bankas pagal 2008-10-16 kredito sutartį Nr. 1550818092383-23, kuri neįvykdyta ir sudaro 241387 Lt sumą, D. Č. asmenine prievole.

Ieškovas nurodė, kad šalims sudarius santuoką, keletą metų šalys gyveno įprastinį santuokinį gyvenimą, tačiau vėliau atsakovė pasidarė jam nelojali, netinkamai vykdė santuokines pareigas, nuolat konfliktuodavo, buvo neištikima, todėl laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Nuo 2009 metų vasaros šalims gyvenant skyrium, atsakovė nesirūpino jų vaiku, todėl nustačius šalių vaiko G. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės vaikui priteistinas išlaikymas teismo sprendimu.

Ieškovas teigė, kad prie santuokos metu įgyto gyvenamojo namo prisidėjo savo asmeniniu turtu, todėl yra pagrindas nukrypti nuo šalių lygių dalių principo. Sutiko, kad santuokoje įgytas automobilis natūra būtų priteistas atsakovei.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Pateikė priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po ½ dalį, šalių nepilnamečio vaiko G. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti iš ieškovo šalių vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutiko, kad šalių bendras gyvenamasis namas natūra būtų priteistas ieškovui, tačiau už ieškovui tenkančią jos namo dalį natūra prašė jai priteisti 60000 Lt piniginės kompensacijos. Taip pat sutiko, kad automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų jai priteistas natūra. Be to, neprieštaravo, kad šalių solidarias prievoles kreditorei perimtų ieškovas asmeniškai.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad ieškovas jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, todėl nuo 2009 m. liepos mėnesio jai teko išsikelti gyventi kitur. Kadangi ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas gerbti ir mylėti, būti lojaliu bei atsakovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, todėl santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad nors vaikas vienodai myli abu savo tėvus, bet ją ir dukrą G. Č. sieja labai artimas ryšys, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove ir todėl iš ieškovo šalių nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas.

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė kad su ieškiniu sutinka, o su priešieškiniu – ne. Teigė, kad tikslinga šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu ir priteisti iš atsakovės išlaikymą, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, tačiau motyvų, kodėl šalių vaiko gyvenamoji vieta nenustatytina su jo motina, t. y. atsakove, nenurodė (T1, b.l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Šalių santuoka sudaryta 2004 m. rugpjūčio 14 d. Elektrėnų civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 73) (T1, b.l. 6, 76).

Šalys turi nepilnametį vaiką G. Č., gim. 2005-12-25 (T1, b.l. 7).

Taip pat šalys įgijo bendro turto – gyvenamąjį namą esantį K. M. k., Elektrėnų sav., kurio vidutinė rinkos vertė 373554 Lt (T1, b.l. 14-16), ir automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt (T1, b.l. 11).

Be to, šalys turi bendrą kreditorę AB SEB bankas pagal 2008-10-16 kredito sutartį Nr. 1550818092383-23 (T1, b.l. 19-23).

Dėl šalių santuokos iširimo.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų E. V., A. Č., M. Č., R. S. teismo posėdžio metu pateiktų parodymų matyti, kad šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos savo sutuoktiniui (sutuoktinei), taip pat atsisakė kurti šalių bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą, todėl darytina išvada, kad jos abi pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo.

CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Atsižvelgiant į motinos prigimtinę teisę auginti savo vaikus ir nesant atsakovės atžvilgiu nepalankios Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados (T1, b.l. 36) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šalių vaiko G. Č., gim. 2005-12-25 gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina V. Č., t. y. atsakove.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2, 3 d. d.). Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš byloje esančio vaikui reikalingo išlaikymo paskaičiavimo matyti, kad šalių nepilnamečio vaiko G. Č., gim. 2005-12-25, poreikiams tenkinti reikia apie 1030 Lt per mėnesį (T1, b.l. 163). Konstatuotina, kad atsakovės pateiktas vaikų poreikių paskaičiavimas neatspindi realių jų poreikių per mėnesį vertinant juos vertine išraiška, nes atsakovė pateikė vaiko išlaikymui turėtas išlaidas priešieškinio pateikimo teismui 2010-11-03 dieną. Šiame paskaičiavime nurodytos atskiros išlaidų pozicijos yra būtinos, tačiau jos nėra patiriamos kiekvieną mėnesį, todėl minėta atsakovės pateikta vaiko poreikių skaičiuote teismas nesivadovauja. Be to, nustatant šalių vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė neįvertino esamų ir būsimų išlaidų mokymosi priemonėms, sveikatos palaikymui ir gydymuisi bei kitokių būtinų ir galimų išlaidų. Taip pat teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Taigi, vaiko išlaikymui skirtina suma yra 1 MMA (minimali mėnesio alga), kuri šiuo metu yra 800 Lt per mėnesį. Toks išlaikymo dydis vaikui atitinka jo poreikius ir kad tokio dydžio išlaikymas yra būtinas vaiko poreikiams tenkinti bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.), yra realus ir neviršijantis vaiko poreikių, todėl teismas nustato, jog šalių nepilnamečio vaiko G. Č. poreikiams tenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį.

Ieškovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio šalių vaikui nepateikė ir jų neginčijo. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių darbingumo lygį (netektą darbingumą), todėl konstatuotina, kad šalys gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.) ir vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Kadangi byloje duomenų, jog šalys dėl objektyvių priežasčių negali teikti dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo, nėra, todėl darytina išvada, kad šalys yra pajėgios teikti šalių vaikui reikalingą išlaikymą lygiomis dalimis.

Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsakovė su priešieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi 2010-11-03 dieną (T1, b.l. 160), todėl iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą, taikytinos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Kadangi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, t. y. atsakove, ir siekiant, kad ateityje neiškiltų nenumatytų sunkumų tvarkant šalių nepilnamečio vaiko G. Č. turtą, vaiko motinai pavestina vaikui teiktiną išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl bendro turto padalijimo.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Be to, CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2).

Iš dviejų 2003-12-11 ir 2004-08-09 dovanojimo sutarčių matyti, kad ieškovui jo tėvai padovanojo iš viso 45000 Lt sumą šalių gyvenamojo namo statybai (T1, b.l. 24, 25). Taip pat iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas jam dovanotas (asmenines) minėtas pinigines lėšas panaudojo šalių gyvenamojo namo statybai. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė ir jos nenuginčijo. Kadangi ieškovas savo asmenines pinigines lėšas panaudojo šalių bendro turto (nekilnojamojo daikto) kūrimui, todėl byloje CK 3.117 straipsnio 2 dalies prasme konstatuotinas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dėl ko teismas nustato, kad ieškovui tenka 5/9 dalys, o atsakovei – 4/9 dalys turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Be to, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.).

Byloje šalių ginčo dėl bendro turto vidutinė rinkos vertės byloje nėra, todėl laikytina, kad šalių bendro turto vertė yra 374054 Lt. Šią bendro turto vertę sudaro šalių santuokos metu įgytas gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-1629-8529, esantis K. M. k., Elektrėnų sav., kurio vidutinė rinkos vertė 373554 Lt (toliau – Gyvenamasis namas) (T1, b.l. 14-16), ir automobilis VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WWWZZZ1HZPP581357, pirmos registracijos data 1993-05-04 (toliau – Automobilis), kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt (T1, b.l. 11).

Tačiau 2008-10-16 kredito sutartis Nr. 1550818092383-23 (toliau – Kredito sutartis) patvirtina, kad Gyvenamojo namo statybai šalims buvo suteiktas kreditas (T1, b.l. 19-23), o likusių įsipareigojimų suma pagal minėtą kredito sutartį sudaro 241387 Lt. Šią aplinkybę šalys taip pat pripažino ir jos neginčijo. Kadangi kredito sutarties vykdymo terminas nėra suėjęs, todėl CK 3.118 straipsnio 2 dalies prasme šalių bendro dalytino turto visuma mažintina neįvykdytos prievolės suma, t. y. 241387 Lt, dėl ko bendro šalių dalintino turto vertė laikytina 132667 Lt.

Šalys sutiko, kad Gyvenamasis namas natūra būtų priteisiamas ieškovui, o Automobilis natūra – atsakovei. Kadangi byloje konstatuotas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nesant šalių ginčo dėl turto padalijimo būdo (natūra), todėl darytina išvada, kad ieškovui turi atitekti 73703,89 Lt, o atsakovei – už 58963,11 Lt vertės šalių bendro turto. Kadangi atsakovei natūra atitenka Automobilis, o Gyvenamasis namas natūra – ieškovui, todėl CK 3.117 straipsnio 3 dalies ir 3.118 straipsnio 2 dalies prasme iš ieškovo atsakovei priteistina 58463,11 Lt piniginės kompensacijos už ieškovui natūra tenkančią atsakovės turto dalį.

Šalių kreditorė AB SEB bankas 2011-01-26 Nr. vv1100141 raštu patvirtino, kad sutinka, jog prievoles pagal Kredito sutartį vykdytų ieškovas (T2, b.l. 2). Šią aplinkybę šalys taip pat pripažino ir jos neginčijo bei šalių kreditorė dėl to sutiko, todėl solidari šalių prievolė pagal Kredito sutartį pripažintina ieškovo asmenine prievole.

Taip pat nesant šalių ginčo dėl kitų piniginių lėšų, konstatuotina, kad kredito įstaigose šalių vardu atsiskaitomosiose sąskaitose esančios piniginės lėšos (T1, b.l. 78-110; 114-125; T2, b.l. 4) laikytinos kiekvienos šalies asmenine nuosavybe.

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos ikisantuokinės pavardės.

Kiti šalių paaiškinimai ir byloje esantys įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Pagal pareikštus reikalavimus ieškinys apmokėtinas 2234 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovas ieškinį apmokėjo 2363,35 Lt (T1, b.l. 5), todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu bei CK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu jam grąžintina 129,35 Lt žyminio mokesčio permokos.

Priešieškinis apmokėtinas 5611 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-03-24 sprendimu Nr. (1.7)-(duomenys neskelbtini)10 atsakovei teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba (T1, b.l. 74-75). Kadangi atsakovė priešieškinį apmokėjo 500 Lt žyminiu mokesčiu tais pačiais kaip ieškovo atžvilgiu nurodytais motyvais jai grąžintinas už priešieškinį valstybei sumokėtas žyminis mokestis.

Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 50 procentų neturtinių ir 100 procentų turtinių ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 3669 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 65 Lt žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą, 2104 Lt žyminio mokesčio už turto priteisimą ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (ieškovo patenkintų reikalavimų vidurkis 75 procentai; T1, b.l. 139).

Taip pat konstatuotina, kad patenkinta 50 procentų neturtinių ir 88 procentai turtinių atsakovės reikalavimų. Kadangi atsakovei teikiama valstybės garantuojama 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, tačiau iš ieškovo valstybei priteistina 386,40 Lt antrinės teisinės pagalbos (atsakovės patenkintų reikalavimų vidurkis 69 procentai; T1, b.l. 153, 171).

Taip pat kadangi atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 175,57 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 144 Lt žyminio mokesčio už išlaikymą vaikui ir 31,57 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). Minėta, kad ieškovui grąžintina 129,35 Lt žyminio mokesčio, todėl atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš ieškovo valstybei priteistina 46,22 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 2 d. 1 p., 93, 96, 270, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (Gudelytės), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2004 m. rugpjūčio 14 d. Elektrėnų savivaldybės civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 73), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. Č. palikti ikisantuokinę pavardę – Gudelytė, D. Č. – Č..

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Č., gim. 2005-12-25, gyvenamąją vietą su motina V. Č. (Gudelyte) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. Č., gim. 2005-12-25, a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-11-03, iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

P. V. Čepulionienei (Gudelytei) tvarkyti nepilnamečiui vaikui G. Č. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nustatyti D. Č. 5/9 dalis, V. Č. – 4/9 dalis turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Priteisti natūra gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1629-8529, esantį K. M. k., Elektrėnų sav., kurio vidutinė rinkos vertė 373554 Lt, D. Č. asmeninėn nuosavybėn.

Pripažinti D. Č. ir V. Č. solidarius kreditinius įsipareigojimus kreditorei AB SEB bankas pagal 2008-10-16 kredito sutartį Nr. 1550818092383-23, kurie neįvykdyti ir sudaro 241387 Lt sumą, D. Č. asmenine prievole.

Priteisti natūra automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WWWZZZ1HZPP581357, pirmos registracijos data 1993-05-04, kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt, V. Č. (Gudelytės) asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti iš D. Č. 58463,11 Lt kompensacijos V. Č. (Gudelytei) už natūra negauto turto dalį.

Priteisti pinigines lėšas, esančias D. Č. ir V. Č. (Gudelytės) vardu registruotose atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, atitinkamai D. Č. ir V. Č. (Gudelytei).

Likusioje dalyje ieškinį iš priešieškinį atmesti.

Priteisti iš V. Č. 3669 Lt bylinėjimosi išlaidų D. Č..

Priteisti iš D. Č. 46,22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 386,40 Lt antrinės teisinės pagalbos valstybei.

G. V. Čepulionienei (Gudelytei) 500 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2010-11-03 mokėjimo patvirtinimo kvitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Zaleckienė