Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, 20 MGL 1000 eurų bauda, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. (duomenys neskelbtini) apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia ranka ties krūtine pastūmė savo brolį D. K., dėl ko jis griūdamas ant žemės trenkėsi galva į sieną, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą.

Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinamasis A. K. parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jis neseniai sugrįžo iš Vokietijos kur dirbo ir šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini) m. Jis kartu su broliu D. K. negyvena, jis gyvena atskirai. (duomenys neskelbtini), apie 13.00 val., pas jį į namus atėjo brolis D. K.. Namuose dar buvo svečių ir jie visi šventė šv. Velykas ir vartojo alkoholius gėrimus, t. y. degtinę. Apie 17.00 val. jis pasiūlė broliui D. K., kad jį jo kaimynė parveš į namus. Jie su broliu D. K. išėjo į namo kiemą. Kadangi buvo abu neblaivūs, be to, jo brolis D. K. atsisakė važiuoti į namus, tai tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis su rankomis pastūmė savo brolį D. K. nuo savęs ir jis atbulas atsitrenkė į namo sieną ir jis prasiskėlė galvą pakaušio srityje, dėl to mano, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Matė, kad broliui iš karto pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Jis tuo metu apsisuko ir nuėjo į kambarį miegoti. Atvykę policijos pareigūnai jį pakėlė, nes jis jau miegojo ir sulaikė bei pristatė į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Ar dar kas nors iš artimųjų matė įvykį jis pasakyti negali. Alkoholis nusikaltimo padarymui įtakos turėjo, blaivas būdamas jis prieš savo brolį D. K. nesmurtauja. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 86-89)

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad jis turi brolį A. K.. Su broliu A. sutaria gražiai. Brolis gyvena Lietuvoje pas mamą, tačiau jis dažnai išvyksta į Vokietiją uždarbiauti. Jis su mama ir broliu, kai jis būna Lietuvoje negyvena, gyvena atskirai. Apie įvykio dieną gali nurodyti, kad (duomenys neskelbtini), apie pietus, tikslaus laiko nepamena, atėjo pas mamą į namus. Namuose pas mamą buvo švenčiamos Velykos. Ten pas mamą buvo ir jo brolis A. . Jis buvo tik (duomenys neskelbtini) grįžęs iš Vokietijos. Būdami pas mamą namuose jie vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio išgėrė daug, kiek jo tiksliai išgėrė tikrai nepamena. Visą laiką šventė kieme buvusioje pavėsinėje. Tiksliai nežino kuriuo metu, bet tarp jų su broliu A. dėl kažko įvyko konfliktas. Tuo metu buvo gana stipriai neblaivus. Jo brolis taip pat buvo neblaivus. Jis labai sunkiai atsimena įvykio aplinkybes, tik kiek pamena konflikto metu brolis jį ties krūtine pastūmė ir jis neišlaikė pusiausvyros ir griūdamas atgal galva trenkėsi kažkur. Gali būti, kad į namo sieną, bet to tiksliai nepamena. Ties kuria vieta brolis jį stūmė jis nepamena, negali atsakyti. Dėl to galvos sutrenkimo jam buvo praskelta galva pakaušio srityje ir ligoninėje jam siuvo žaizdą. Skausmą jautė gana ilgai. Brolis A. jį tik pastūmė vieną kartą, daugiau jokių smūgių jis jam nesudavė. Kadangi iš galvos bėgo kraujas, buvo iškviesti medikai, kurie jį apžiūrėjo. Kas juos iškvietė jis nežino. Nurodo, kad pas medicinos ekspertus jis nevyks, civilinio ieškinio nereikš (e. b. l. 50-51).

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), matomas mūrinis gyvenamasis namas. Nuėjus i dešine pusę matomas kiemas. Nuėjus į kiemą, po dešine puse matomas geltonų ir raudonų plytų ūkinis pastatas su septyniomis medinėmis durimis. Nuėjus prie ūkinio pastato sienos matomas ant sienos pridžiūvęs raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Įvykio vieta nėra aptverta, nefilmuojama (e. b. l. 19-21).

(duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), D. K. sutikus buvo apžiūrėtas jo kūnas. Ant dešinės plaukuotosios galvos dalies matomas gumbas ir siūtinė žaizda su dvejomis siūlėmis, matomas raudonos spalvos skystis galimai kraujas (e. b. l. 28-29).

PRĮR suvestinėje nurodyta, kad „Prie dvaro mušasi daug asmenų (vyrai ir moterys), yra kruvinų, mano kad reikalinga GMP. Pranešėja mato iš toliau, neprisistatė.“ „(duomenys neskelbtini) 18:38 val. Kelmės ligoninės slaugytojos K. pranešimas, kad dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos atvežtas neblaivus (3,44 prom.) D. K.“ (e. b. l. 14-18).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – broliui D. K. ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Bylos duomenimis, kaltinamasis yra nuteistas (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 304 straipsnį, 20 MGL 1000 eurų bauda, tai yra už baudžiamojo nusižengimo, o ne už nusikaltimo padarymą. Dėl to nėra pagrindo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, pirmiau paskirtos bausmės neatlikęs, 5 metų laikotarpyje kartą buvo baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką įstatyme numatytą arešto bausmę, kurios terminas ilgesnis už vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl bausmių bendrinimo

Kaltinamasis yra nuteistas (duomenys neskelbtini) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, 20 MGL 1000 eurų bauda, bausmės neatlikęs.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pirmiau minėtos baudos pakeitimo kita bausme, todėl šiuo baudžiamuoju teismo įsakymu bausmių subendrinimo klausimas nespręstinas

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Kaltinamasis pirmą kartą teisiamas arešto bausme, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuteistasis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 6, 10 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą arešto bausmę įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką (duomenys neskelbtini), 2 (dvi) dienas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant A. K. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; įpareigojant A. K. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.