Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-04-11 pagal BK 180 str.1d., 30 parų areštu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str.1d., 180 str.2d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. sausio 13 d. apie 05 val. Tauragės mieste, A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atvirosios vagystės būdu, matant L. V. pagrobė bate buvusius jai priklausančius 200 eurų, kas atitinka 690 litų.

Be to, jis 2010 m. vasario 17 d. apie 23 val. 20 min. Tauragės mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas rankoje atlenkta geležtimi peilį priėjo prie D. I. ir peiliu vedžiojo aplink jos kelnes, užkišo atlenktą peilį už kelnių prie kūno, baksnojo juo koją. D. I. pasipriešinus, A. Ž., sakydamas, kad, „ji yra ožka ir ją padės į vietą, tai nors žinos, už ką sėdės kalėjime”, pakišo atlenktą peilį po kaklu, tokiais savo veiksmais leido suprasti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. Ž. kaltės nepripažino. Jis paaiškino kad 2010-01-12 kartu su V. G. atvažiavo į Vilnių parsivežti D. I. ir L. V.. Jas pasiėmė aerouoste ir važiavo atgal į Tauragę. Pakeliui degalinėje jos nupirko alkoholinių gėrimų ir maisto. Visi parvažiavo pas V. G. į namus, kur atėjo ir V. B.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant, L. V. padavė jam apie 150 litų. Už ką davė, nežino, suprato, kad dovanų. Kai viską išgėrė, su V. B. išvažiavo į degalinę pirkti alkoholinių gėrimų. D. I. virtuvėje jam davė 100 eurų, prašė nesakyti jos broliams. Degalinėje už prekes mokėjo eurais. Grįžus, sužinojo, kad L. V. iškrito iš balkono. Tuomet jis išėjo namo. Išgertuvių metu iš L. V. pinigų nereikalavo, jų neatėmė, peilio neturėjo ir juo negrasino, nesakė jai nusirengti rūbus ir nusiauti batus. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes vagystės neįvykdė.

Be to, paaiškino, kad 2010-02-17, apie 23 val. būdamas neblaivus atėjo pas D. I. į butą, tačiau jos namuose nerado. Pasikalbėjo su jos mama, ji nesakė, kur D.. D. I. sūnus pasakė, kad D. yra pas kaimynę. Nuėjus, duris atidarė V. M.. Virtuvėje rado D. I., jos brolį M.. Jis kalbėjosi su D. I., tačiau apie ką neprisimena. Pripažįsta, kad gąsdino D. I. žodžiais. Pasakė jai kaltinime nurodytus žodžius, kad „ji yra ožka ir ją padės į vietą, tai nors žinos, už ką sėdės kalėjime”. Tačiau peiliu jai negrasino, nes jo neturėjo. Nepamena, iš kur gavo jo asmens kratos metu paimtą peilį. Po kiek laiko atvyko kriminalistai ir jį sulaikė.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. Ž. neprisipažino pagrobęs iš L. V. pinigus, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga:

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2010-01-13 su D. I. grįžo iš užsienio. Abi parsivežė apie 400 eurų, tikslios sumos neprisimena. Vilniaus aerouoste jas pasitiko pažįstamas V. G. ir A. Ž., su kuriuo anksčiau buvo keletą kartų bendravusi. Lietuvoje abi su D. I. išsikeitė dalį eurų, ji išsikeitė apie 130, tikslios sumos neprisimena, o kitus pinigus, apie 200 eurų pasislėpė bate. Už dalį išsikeistų pinigų nusipirko alkoholinių gėrimų, kitų prekių. Parvažiavę į Tauragę, visi šventė V. G. bute, visi gėrė alkoholinius gėrimus. Kartu buvo ir V. B.. Begeriant, ji pati A. Ž. davė apie 150 Lt, tikslios sumos neprisimena, davė, kad jis prie jos nesikabinėtų. Vėliau A. Ž. pakvietė ateiti ją į virtuvę. Jai atėjus, pareikalavo atiduoti likusius pinigus. Ji pasakė, kad daugiau pinigų neturi. Tuomet A. Ž. jai liepė nusirengti, prie gerklės prikišo peilį. Iš kur paėmė peilį ir koks jis buvo, nematė. Ji pradėjo rengtis. Šauktis pagalbos bijojo. A. Ž. ieškojo pinigų, neradęs, liepė nusiauti batus, kur viename iš jų radęs pinigus, pasiėmė. Po to ją paleido, kur padėjo peilį nematė. Ji apsirengė. Išeidama iš virtuvės susitiko D. I., kuriai pasakė, kad A. Ž. atėmė iš jos pinigus. Ji paliepė A. Ž. grąžinti pinigus, tačiau ką jis atsakė, negirdėjo, nes susinervinusi nuėjo į balkoną parūkyti. Po to, A. Ž. ir V. B. išvyko pirkti alkoholio. Tauo metu ji iškrito iš penkto aukšto. Įvykio metu A. Ž. buvo neblaivus, ji taip pat buvo išgėrusi, tačiau aplinkybes, susijusias su pinigų atėmimu gerai prisimena. A. Ž. pagrobtų pinigų jai negrąžino. Mažina civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 200 eurų, tai yra 690 Lt.

Analogiškai įvykio aplinkybes, susijusias su pinigų vagyste L. V. nurodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 12-15, 17-18).

Liudytoja D. I. parodė, kad 2010-01-12 vakare, kartu su L. V. parskrido iš užsienio į Lietuvą. Abi buvo gavusios po 385 eurus. Vilniaus aerouoste abi išsikeitė dalį eurų į litus. Ji išsikeitė 85 eurus, L. V., jos manymu išsikeitė virš 100 eurų. Jų parsivežti atvažiavo V. G. ir A. Ž. su vairuotoju. Pakelės degalinėje nusipirko alkoholio, maisto prekių. Dalį pinigų, apie 200 eurų L. V. pasislėpė bate. Visi sugrįžo pas V. G. į butą, kur atėjo ir jos brolis V. B.. Broliui atidavė savo turėtus pinigus. Visi gėrė degtinę, viskas buvo gerai. L. V. A. Ž. pati davė apie 100 litų. Po kurio laiko, L. V. ir A. Ž. nuėjo į virtuvę. Ką jie ten darė nematė ir negirdėjo, nes ji su V. G. ir broliu buvo kambaryje. Ji eidama į tualetą sutiko iš virtuvės išeinančią L. V., kuri pasakė, kad A. Ž. paėmė jos pinigus. Ji paklausė A. Ž., kodėl paėmė pinigus. Šis pasakė, kad nereikia L. V. užstoti, nuvažiuos į degalinę, nupirks alaus ir tada grąžins jai pinigus. Suprato, kad A. Ž. paėmė L. V. pinigus, tačiau kiek ir kokiu būdu nežino, nes L. V. nesakė, ji pasiėmusi cigaretę išėjo į balkoną. A. Ž. su broliu išvažiavo į degalinę. Ji L. V. patarė neišeiti iš buto, nes A. Ž. grįžęs žadėjo atiduoti jai pinigus. Tačiau netrukus, L. V. iškrito iš balkono ir buvo išvežta į ligoninę. Ligoninėje L. V. pasakojo, kad A. Ž. atėmė jos pinigus, tačiau pati sakė nežinanti, ar jis jai buvo pridėjęs peilį. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes.

Iš D. I. 2010-01-22 apkausos protokolo nustatyta, kad liudytoja nurodė aplinkybę, jog L. V., išėjusi iš virtuvės jai pasakė, kad A. Ž. ją išrenginėjo, ieškojo pinigų ir suradęs bate, juos paėmė (b.l. 26-27).

Liudytojas V. B. parodė, kad seseriai D. I. su drauge L. V. grįžus iš užsienio, jis taip pat atėjo pas V. G.. Buvo ir A. Ž.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų nematė ir negirdėjo. Pritrūkus alkoholio, jis su A. Ž. išvažiavo jo parvežti. Pinigų turėjo A. Ž., nes išgertuvių metu L. V. buvo jam davusi litų. Jis taip pat turėjo sesers pinigus. Grįžę, rado L. V. iškritusią iš balkono. Ligoninėje, iš L. V. sužinojo, kad išgertuvių metu A. Ž. atėmė jos pinigus, tačiau kokiu būdu nesakė.

Liudytojas V. G. parodė, kad 2010-01-13 pas jį namuose šventė D. I., L. V., A. Ž. ir V. B.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Nematė, kad A. Ž. būtų atėmęs pinigus iš L. V.. Išgertuvių metu, matė, kaip L. V. pati davė A. Ž. apie 150 litų. Išgertuvių metu jie nesėdėjo vienoje vietoje, tiek A. Ž., tiek L. V. buvo nuėję į virtuvę, tačiau ką ten darė, nematė.

Visapusiškai ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus kaltinamojo A. Ž. kaltė dėl įvykdytos atvirosios vagystės yra pilnai įrodyta. Nors kaltinamasis teigė nepagrobęs iš L. V. eurų, tačiau jo paaiškinimus paneigia byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad A. Ž. virtuvėje pareikalavo jos atiduoti pinigus. Šiai atsisakius, kaltinamasis pinigų ieškojo nukentėjusiosios rūbuose, avalynėje. Radęs pinigus jos bate, juos pagrobė. Šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo netikėti, nes analogiškai šias aplinkybes ji tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Nors įvykio metu L. V. ir buvo neblaivi, tačiau aplinkybes, susijusias su pinigų pagrobimu, ji prisimena. Nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, siekti be pagrindo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Vien ta aplinkybė, kad L. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog bate turėjo pasislėpusi 300 eurų, o ne 200, neduoda pagrindo abejoti jos parodymais ir padaryti priešingą išvadą, kad eurai iš viso nebuvo pavogti. Iš D. I. parodymų nustatyta, kad grįždamos iš užsienio ji ir L. V. buvo gavusios apie 385 eurus, abi dalį eurų išsikeitė į litus, todėl nukentėjusioji pagrįstai galėjo ir neprisiminti tikslaus bate pasislėptų eurų skaičiaus. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. D. I. teigė, kad L. V. tikrai buvo pasislėpusi bate apie 200 eurų. Ji matė kaip išgertuvių metu, L. V. ir A. Ž. buvo nuėję į virtuvę. Patvirtino, kad išėjusi iš virtuvės nukentėjusioji pasakė jai, kad A. Ž. jos rūbuose ieškojo pinigų ir radęs bate juos paėmė. Nurodė, kad pats kaltinamasis iš karto po įvykio patvirtino jai paėmęs iš L. V. pinigus, žadėjo juos nukentėjusiajai grąžinti grįžęs iš degalinės. Liudytojas V. B. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji ligoninėje jam sakė, jog A. Ž. atėmė iš jos pinigus. Kaltinamojo parodymai, kad L. V. meluoja, nes bute jokio triukšmo išgertuvių metu nebuvo, kad nukentėjusioji nesišaukė pagalbos, po vagystės nesikreipė į policiją, tačiau šių aplinkybių nenurodė ir pati nukentėjusioji.

Tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. Ž. pinigus pagrobė plėšimo būdu, tai yra grasindamas L. V. peiliu. Nors nukentėjusioji tvirtina šias aplinkybes, tačiau šių jos parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Kaltinamasis neigė turėjęs peilį ir grasinęs juo nukentėjusiajai. Nukentėjusioji negalėjo apibudinti ir atpažinti peilio, kuriuo jai buvo grasinama, ikiteisminio tyrimo metu peilis nebuvo nustatytas ir surastas. Pinigų pagrobimo metu kitų asmenų, mačiusių įvykį nebuvo. Po įvykio L. V. liudytojai D. I. nesakė, kad jai buvo grasinama peiliu. D. I. parodė, kad ligoninėje L. V. nurodė nežinanti, ar jai buvo grasinama peiliu. Iš L. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 13), nustatyta, kad ir pati nukentėjusioji nebuvo tvirtai įsitikinusi, kad kaltinamasis jai grasino peiliu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad A. Ž. L. V. pinigus pagrobė plėšimo būdu, tai yra grasindamas jai peiliu. Aptartų įrodymų visetas neabejotinai įrodo, kad M. Ž. L. V. pinigus pagrobė atvirosios vagystės būdu, matant nukentėjusiajai, todėl kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 180 str.2d., į BK 178 straipsnį 2 dalį.

A. Ž. buvo kaltinamas, kad iš L. V. pagrobė 300 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji bei liudytoja D. I. nurodė, jog nukentėjusioji bate pasislėpė ne mažiau 200 eurų, šioje dalyje tikslintinas kaltinimas, nurodant, kad A. Ž. pagrobė 200 eurų.

Civilinės ieškovės L. V. ieškinys, dėl 200 eurų (690 litų) turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Nukentėjusiajai pagrobti pinigai nebuvo sugrąžinti. Iš A. Ž. priteistina L. V. 690 litų žalai atlyginti.

Nors A. Ž. neprisipažino įvykdęs nusikaltimo L. I. atžvilgiu, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga:

Nukentėjusioji D. I. parodė, kad 2010-02-17 prižiūrėjo kaimynės sūnų jos bute. Apie 23 val. 20 min. su kaimynu V. M. ir broliu M. B. sėdėjo virtuvėje, gėrė alų, buvo truputį apsvaigusi. Į butą atėjo A. Ž., jis buvo neblaivus, rankoje turėjo atlenkiamą peilį. A. Ž. atėjęs į virtuvę, liepė kaimynui ir M. išeiti. Kaimynas išėjo, brolis pasakė, kad niekur be jos neis. A. Ž. pradėjo jai grasinti sakydamas, kad “ji yra ožka, kad ją padės į vietą, tai nors žinos už ką sėdės kalėjime”. Atlenktą peilį prikišo jai prie kaklo Po to, užkišo jį už kelnių, pradėjo peiliu baksnoti jos koją. Ji, gindamasi, pati pagriebė nuo stalo buvusį virtuvinį peilį ir jam pasakė, jei jis ją papjaus, tai ir ji jį papjaus. Ji išsigando A. Ž. dėl to, kad jis turėjo peilį ir buvo girtas, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra agresyvus. Paprašė M. surasti tyrėjo M. telefono numerį. Pati paskambino pareigūnui, kuris atvykęs sulaikė A. Ž.. Matė, kad turėtą peilį A. Ž. įsidėjo į kišenę.

Liudytojas V. M. parodė, kad prieš metus laiko, tikslaus laiko neprisimena, jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kartu su kaimynais D. I. ir M. B., atėjo A. Ž.. Jis virtuvėje kažką kalbėjosi su D. I.. Pokalbio negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Po kurio tai laiko, policijos pareigūnai išsivedė A. Ž.. Šiuo metu gerai įvykio aplinkybių neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Iš V. M. 2010-03-29 apklausos protokolo nustatyta, kad liudytojas tvirtino, jog apie 23 val. į jo namus atėjo A. Ž., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nuėjo tiesiai į virtuvę, kur sėdėjo D. I. ir M. B.. A. Ž. buvo piktas ir kažką kalbėjo su D. I. pakeltu tonu. Pamatė, kad A. Ž. rankose turi lenktinį peilį. Po to, A. Ž. paliepė jam išeiti iš virtuvės ir jis nuėjo į kambarį. Kas toliau vyko virtuvėje nematė, durys buvo uždarytos (b.l. 70-71)

Liudytojas M. B. parodė, kad įvykio metu jis buvo pas kaimyną V. M., kartu buvo ir sesuo D. I.. Atėjo neblaivus A. Ž., rankoje turėjo peilį. Jis pradėjo grasinti sesei, buvo prikišęs jai peilį prie gerklės, peiliu badė jos kojas. Peilį buvo pakišęs D. už kelnių, sakė, kad perpjaus. Dėl ko taip elgėsi net nesuprato, kažkas jam “pasimaišė”. A. Ž. liepė jam išeiti iš virtuvės, tačiau pasakė, kad be sesers niekur neis. Sesuo buvo išsigandusi, liepė jam surasti policijos pareigūnų telefono numerį. Jis taip pat išsigando, kad A. Ž. sesers nesužalotų. Nuėjo į namus ir suradęs pareigūno M. telefono numerį, atnešė jį sesei, kuri pati paskambino policijai. Atvykę pareigūnai sulaikė A. Ž..

Liudytoja L. B. parodė, kad 2010 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 23 val pas ją į namus atėjo A. Ž.. Namuose buvo anūkas D., jos sūnus V. B.. Dukra D. I. ir sūnus M. B. buvo pas kaimyną, 35 bute. A. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis rankoje turėjo atlenkiamą peilį. Klausė, kur D. ir M.. Pasakė, kad nežino. Žinojo, kad A. Ž., būdamas išgėręs yra neprognozuojamo elgesio, bijojo konfliktų. A. Ž. pasikvietė į virtuvę D. I. sūnų D., kuris ir pasakė, kur mama. A. Ž. išėjo. Po kurio laiko į namus parėjo sūnus M. ir paprašė surasti policijos pareigūno telefono numerį. Suradus, M. vėl išėjo. Parėjusi dukra pasakojo, kad A. Ž. grasino jai peiliu, buvo prikišęs jį prie gerklės, peiliu baksnojo jos kojas.

Nepilnametis liudytojas D. I. parodė, kad jam būnant namuose su močiute, atėjo neblaivus A. Ž.. Jis kažką kalbėjosi su močiute. A. Ž. liepė jam eiti su juo į virtuvę ir pasakyti, kur yra mama. Išsigandęs pasakė, kad mama yra pas kaimynus. Tai sužinojęs A. Ž. išėjo iš buto. Močiutė paprašė pažiūrėti ar jis išėjo. Jis pamatė, kad A. Ž. yra koridoriuje ir rankoje turi peilį.

Nepilnametis liudytojas V. B. parodė, kad į namus atėjo A. Ž., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo piktas, rankoje turėjo peilį. A. Ž. kažką kalbėjo su mama. Po to, jis pasikvietė D. į virtuvę. Mama tuo metu liepė jam nueiti pas D., kuri buvo pas kaimynus ir perspėti ją, kad nepareitų namo, nes yra atėjęs A. Ž.. Nueiti nespėjo, nes D. pasakė A. Ž. , kur yra jo mama ir jis išėjo.

Iš A. Ž. asmens kratos protokolo nustatyta, kad 2010-02-17, po sulaikymo pas kaltinamąjį buvo rastas lenktinis peilis (b.l. 58-59). Atlikus tyrimą nustatyta, kad rastas peilis yra buitinis, pagamintas gamykliniu būdu (b.l. 63).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. Ž. į V. M. butą atėjo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo agresyvus, rankoje turėjo peilį. Jis iš karto užsipuolė nukentėjusiąją, užkišo atlenktą peilį jai už kelnių prie kūno, baksnojo juo koją. Pasakė nukentėjusiajai ne tik grasinančius žodžius „kad ją padės į vietą, tai nors žinos, už ką sėdės kalėjime”, bet atliko ir grasinančius veiksmus, pakišo atlenktą peilį po nukentėjusiosios kaklu. D. I. pažinojo kaltinamąjį, žinojo jo neprognoziuojamą elgesį esant neblaiviam, todėl tokie kaltinamojo veiksmai sudarė pagrindą nukentėjusiajai galvoti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kad nukentėjusioji išsigando kaltinamojo veiksmų, nurodė ji pati, liudytojas M. B., liudytoja L. B.. Tai patvirtina ir pačios nukentėjusiosios veiksmai, nes ji gindamasi pati pagriebė nuo stalo peilį ir pasakė kaltinamajam, kad “jeigu jis ją papjaus, tai ir ji jį papjaus“. Ji pati iškvietė policijos pareigūną, kad sulaikytų A. Ž., parašė pareiškimą nurodydama, kad kaltinamasis grasino ją „papjauti“. Kas įrodo, kad nukentėjusioji suvokė grasinimą kaip realų pavojų jos gyvybei ir sveikatai. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis savo veiksmais siekė įbauginti nukentėjusiąją, kad įvykio vietoje nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimo ją nužudyti ar sunkiai sužaloti, jo grasinimas buvo realus. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad A. Ž. nebūtų jos nužudęs ar sunkiai sužalojęs, tačiau grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti. Tikėtina, kad praėjus metams laiko nuo įvykio, nukentėjusioji švelniau vertina buvusią situaciją, tačiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tuo metu kaltinamojo grasinimą ji suprato kaip realų pavojų jos gyvybei ir sveikatai ir tai pati tvirtino ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 4, 66-67).

Kaltinamasis neneigė buvęs V. M. bute ir grasinęs D. I. kaltinime nurodytais žodžiais, tačiau neigė turėjęs peilį ir juo grasinęs. Tačiau šias jo nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiosios, liudytojų M. B., V. M. parodymai. Jais netikėti teismas neturi pagrindo, nes parodymai nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja. Liudytojai L. B., V. B., D. I. tai pat patvirtino, kad A. Ž. ieškodamas D. I., rankoje turėjo peilį. Kaltinamasis buvo sulaikytas iš karto po įvykio, jo asmens kratos metu buvo rastas lenktinis peilis. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. I. bei liudytojas V. M. patvirtino, kad būtent šiuo peiliu A. Ž. grasino nukentėjusiajai.

A. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 str.1d., nes yra visi būtini nusikalstamos veikos požymiai.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – peilį, saugomas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, pagal kvitą serija BBB Nr. 004900 (b.l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Skiriant bausmę A. Ž. atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė apysunkį (BK 178 str.2d.) ir nesunkų (LR BK 145 str.1d.) tyčinius nusikaltimus. Kaltinamojo veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. A. Ž. teisiamas antrą kartą, ankstesnis teistumas už įvykdytą plėšimą yra neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 114-115, 120-122). A. Ž. yra recidyvistas, nes būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė tyčinius nusikaltimus (BK 27 str.1d.). Jam už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės (BK 56 str.). Paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 str.1d. 4p.). Teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.). Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veikoje nustatyta tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad jis augina mažametį vaiką (b.l. 225). Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-02-17 iki 2010-04-19 (b.l. 42,101), bei nuo 2010-12-14 iki 2011-02-03 (BK 66 str.). Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamajam nekeisti, nes ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo paskelbta A. Ž. paieška, todėl yra pagrindas manyti, kad jis būdamas laisvėje gali slėptis nuo teismo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos BPK 303 str.2d., 304 str., 305 str.1d., 307 str.1d., 6d., 7d.,

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d., ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d.,4d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2010-02-17 iki 2010-04-19, bei nuo 2010-12-14 iki 2011-02-03 imtinai.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – suėmimo A. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš A. Ž. nukentėjusiajai L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) šešis šimtus devyniadešimt litų (690 Lt) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – peilį, saugomą Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, pagal kvitą serija BBB Nr. 004900, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, o A. Ž. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.