Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19221-896/2015 pagal pareiškėjų L. S. ir K. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.1. punktu šalys susitarė, kad L. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka uždarosios akcinės bendrovės „Daitona“ (toliau – ir UAB „Daitona“), į. k. 134255382, paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 000 Lt (2896,2 Eur). Viso turto už 2896,2 Eur. Teismas patvirtino šį pareiškėjų susitarimą.

3. 2020 m. sausio 29 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas ištaisyti 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą išdėstant 2.1. p. taip: L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka 105 vnt. UAB „Daitona“, juridinio asmens kodas 134255382, paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 500 Lt (3 041 Eur). Viso turto už 3 041 Eur“. Pareiškėjas nurodė, kad:

3.1. nurodant L. S. atitenkantį turtą, t. y. UAB „Daitona“ akcijas, nebuvo nurodytas paprastųjų vardinių akcijų kiekis, o buvo nurodyta, tik akcijų vertė. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašo informacija UAB „Daitona“ turi 105 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 5000 Lt. Teikiant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida ir neįrašytas akcijų kiekis, o tai lėmė, kad ta pati klaida išliko teismo sprendime. Rengiant pareiškimą teismui buvo vadovautasi UAB „Daitona“ tuometinės direktorės, t. y. pareiškėjos K. S., išrašyta pažyma, kad įmonėje yra 100 vnt. akcijų. K. S. 2019 m. spalio 6 d. mirė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nustato, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).

7. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas ištaisyti padarytą rašymo apsirikimą.

8. Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje tenkintas pareiškėjų L. S. ir K. S. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtina santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis.

9. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi, šalių pasirašyta 2015 m. liepos 13 d., šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties 2. punktu pareiškėjai L. S. ir K. S. susitarė santuokoje įgytą turtą pasidalinti sekančiai:

„2.1. L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka:

UAB „Daitona“, į. k. 134255382, paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 000 Lt (2896,2 Eur). Viso turto už 2896,2 Eur.

2.2. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka:

UAB „Laisakris“, į. k. 300042041, 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 000 Lt (2896,2 Eur). Viso turto už 2896,2 Eur.“.

10. Šis šalių pasirašytos sutarties turinys (ir tekstas) buvo įtrauktas į teismo sprendimą, jo nekoreguojant (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad rašymo apsirikimas teismo sprendime nepadarytas. Teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtino šalių valią, išdėstytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas prašyme ištaisyti rašymo apsirikimą pripažįsta, jog rašymo apsirikimo klaida buvo padaryta teikiant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad nėra pagrindo ištaisyti pastebėtą klaidą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus bei siekiant užtikrinti sukurtų teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą, taikytinas rašymo apsirikimo ištaisymo institutas.

11. Šalių kartu su pareiškimu pateiktame UAB „Daitona“ akcininkų sąraše nurodyta, kad 100 vnt. įmonės akcijų, kurių nominali vertė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), priklauso K. S.. Apeliantas kartu su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą pateikė 2019 m. balandžio 15 d. Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, kuriame matyti, kad UAB „Daitona“ įstatinis kapitalas sudaro 10 500 Lt, akcijų skaičius – 105 vnt., vardinės paprastosios akcijos nominali vertė – 100 Lt. Iš byloje pateikto viešojo registro išrašo nėra galimybės nustatyti, kiek akcijų buvo steigiant juridinį asmenį ir ar akcijų skaičius kito po to, kai akcijos tapo pareiškėjų nuosavybė. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Be to, pareiškėjas prašyme ištaisyti rašymo apsirikimą nurodė, kad rengiant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo buvo vadovautasi UAB „Daitona“ tuometinės direktorės, t. y. pareiškėjos K. S., išrašyta pažyma, tačiau byloje nėra duomenų, ar pažymoje nurodyti duomenys jos išdavimo metu sutapo su Juridinių asmenų registro duomenimis.

12. Apeliantas nurodė, kad jam 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-18778-328/2015 iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri turi būti užbaigta šiais kalendoriniais metais. Fizinio asmens bankroto byloje turi būti parduodamas visas fiziniam asmeniui priklausantis turtas, o gautos lėšos panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Susiklostė tokia faktinė situacija, jog dėl neįrašyto apeliantui priklausančių akcijų skaičiaus bankroto administratorius negali parduoti šio turto. Dėl to negalės būti užbaigta fizinio asmens bankroto procedūra. Pažymėtina, kad detaliau apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl padarytos klaidos nėra galimybės parduoti apeliantui priklausančių akcijų. Šios aplinkybės taip pat nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme.

13. Apeliantas prašyme ištaisyti rašymo apsirikimą nurodė, kad K. S. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimo niekas nepriėmė, ji vaikų neturėjo. Po jos mirties liko vienos rūšies turtas – UAB „Laisakris“ akcijos, taip pat prievolės dengti po santuokos nutraukimo likusias skolas.

14. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnio 1 dalis).

15. Nutraukiant santuoką pareiškėjai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi privalo aptarti viso turto padalijimo klausimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai neišsprendė santuokinio turto padalijimo klausimo. Šiuo atveju susiklostė tokia faktinė situacija, jog iškilo būtinybė patikslinti, kaip yra išspręsti su buvusių sutuoktinių turtinėmis teisėmis susiję klausimai, todėl reikalinga įvertinti abiejų teisinio santykio šalių nuomonę. Vienam iš sutuoktinių mirus, į procesą turėtų būti į trauktas jo teisių perėmėjas. Apeliantas nurodė, kad po K. S. mirties palikimo niekas nepriėmė, palikėja vaikų neturėjo. Konstatuotina, kad yra pagrindas spręsti dėl valstybės, kaip K. S. teisių perėmėjos, įtraukimo dalyvauti procese (CK 5.63 straipsnis, CPK 37 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos vertinimu, paminėtos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant apelianto prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti apelianto prašymą, neanalizavo šioje nutartyje paminėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sprendžiant pareiškėjo prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą yra reikšmingos CK 3.53 straipsnio 3 dalies ir CPK 276 straipsnio prasme.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, pareiškėjo prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo L. S. prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.