Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, lietuvis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Vokietijoje (iš žodžių), teistas 2 kartus:

1985-07-24 Vilniaus rajono teismo pagal BK 146 str. 2 d., 42 str., 146 str. 3 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs;1987-09-21 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo pagal BK 147 str. 2 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 43 str. prijungta neatlikta 1 metų bausmė pagal 1985-07-24 Vilniaus rajono teismo nuosprendį ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, teistumas išnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas savo motinai M. M. priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2009-06-13 14.00 val. iki 2009-06-14 19.00 val. pagrobė nukentėjusiajai M. M. priklausančius senovinį virdulį, 400 Lt vertės, tris aliumininius 10 l talpos bidonus po 80 Lt, bendra vertė 240 Lt, bulvių tarkavimo mašiną, 120 Lt vertės, tuo padarydamas M. M. 760 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje D. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vagystės aplinkybės nurodytos kaltinamajame akte ir jo paties nurodytos ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju yra teisingos. Žalą nukentėjusiajai jis atlygino ir jos atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. M. visiško savo kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Iš nukentėjusiosios M. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2009-06-17, grįžusi iš ligoninės namo, adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo išdaužtą namo langą ir pavogtus pareiškime, parašytame 2009-06-22 nurodytus daiktus. Dėl vagystės ji įtarė savo sūnų D. M., gim. 1969 m., kuris vedė asocialų gyvenimo būdą. Dėl vagystės jai padarytas 840 Lt nuostolis (b.l. 19).

Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad M. M. yra jos motina. 2010 sausio mėn. ji mirė. D. M. yra jos brolis. 2009-06-19. Apie 14 val., ji, t.y. O. D., atvyko į namą, (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu, kai motina buvo gyva, šio namo dalis priklausė jos motinai, o kita jai, broliui šis namas nuosavybės teise nepriklauso. Buvo užėjusi į namo vidų, viskas buvo tvarkingai. Vėliau ji išvažiavo, namo duris užrakinusi. Tuo laikotarpiu šiame name brolis negyveno, kadangi ji jo buvo paprašiusi iš šio namo išsikraustyti, kadangi jis savo elgesiu kenkė motinos sveikatai, kuri sirgo vėžiu. 2009 m. balandžio pradžioje jis išsikraustė ir šiame name nebegyveno, bet daug kartų ateidavo girtas pas jų motiną, bardavos su ja, grasindavo mamai, tampė ją už plaukų, sakė, kad mama šiame name negyvens, kad ją nužudys (čia iš mamos žodžių bent taip ji jai pasakojo), buvo sugadinęs elektros skaitiklį, sudaužė šiltnamio stiklus. Jos mamos nebuvo Lietuvoje nuo 2008 rugsėjo mėnesio iki balandžio 2009 m., motina buvo išvykusi į Vokietiją. Kaip jau minėjo, motinai sugrįžus į Vilnių, brolis pas ją ateidavo ir terorizuodavo. Motinai leidus iki 2009 m. balandžio mėnesio D. gyveno šiame name. Mama jam leisdavo gyventi, mano, labiau iš baimės negu iš gailesčio jam. Žino, kad mama dažnai slėpdavo nuo jos, kad name gyvena brolis, pasakydavo tuomet, kai buvo jau neįmanoma iškęsti jo kabinėjimosi. Taip pat turi duomenų, kad brolis gyveno su mama 2009 m. gruodžio mėnesį. Šiuo metu brolis gyvena šiame name iki to laiko, kai bus sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Šiuo metu ji laukia kol praeis 3 mėn. laikotarpio terminas, kuomet ji galės priimti palikimą, jai pereina nuosavybėn dalis šio namo, o kita dalis atitenka D. sūnui. D. šis namas testamentu nebuvo paliktas. Taip pat nori pridurti, kad atvažiavus 2009-06-13 kiek vėliau į šiuo namus pastebėjo, kad lango stiklas yra išdaužtas, kurio vertė 100 Lt, naują stiklą pirko ji. Stiklino patys. Namo viduje buvo tvarkinga. Tuo metu mama buvo ligoninėje. Kai jos mama atvažiavo iš ligoninės, ji patikrino visus daiktus ir pastebėjo, kad iš namo vidaus buvo pavogti šie daiktai: senovinis varinis virdulys, 400 Lt vertės, 3 aliumininiai 10 l talpos bidonai, 1 vnt. vertė 80 Lt, bendrai 240 Lt, bulvių tarkavimo mašina, 120 Lt vertės. Visi šie daiktai buvo didžiojo kambario rūsyje. Jai ir mamai iš karto kilo įtarimas, kad šią vagystę galėjo įvykdyti D., kuris veda asocialų gyvenimo būdą, niekur nedirba. Iš mamos kalbos žino, kad tarkavimo mašiną D. yra grąžinęs, bet to ji netikrino, kadangi su D. nebendrauja ir į namą nevažiuoja. (b.l. 20, 21).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu O. D. parodė, kad jos motina M. M., kuri šiuo metu yra mirusi, motinos testamentu jai buvo palikta dalis namo (duomenys neskelbtini), namo dalis buvo palikta su visais daiktais, todėl reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir dėl motinos daiktų, t.y., dėl senovinio virdulio 400 Lt, 3 vnt. aliumininių bidonų, 1 vnt. vertė 80 Lt, bendrai 240 Lt, bulvių tarkavimo mašinos, 120 Lt vertės, 100 vertės sudaužyto stiklo, raktas nuo garažo yra surastas, dėl jo dingimo civilinio ieškinio nereiškia. Bendra civilinio ieškinio suma sudaro 860 Lt (b.l. 22).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu O. D. parodė, kad ji atpažįsta bulvių tarkavimo mašiną iš jos ypatingų bruožų. Ši mašina yra labai senai pagaminta, todėl šis modelis yra išsiskiriantis iš kitų savo forma, mechanizmu. Taip pat atpažįsta tarkavimo mašinos rudą dangtelį. Puikia pamena šią mašiną, stovinčią motinos name. Kadangi bulvių tarkavimo mašina yra grąžinta, dėl jos pretenzijų neturi (b.l. 23).

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad D. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta ir kvalifikacija teisinga, nes jo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. D. parodė, kad jai kaltinamasis žalą atlygino ir ji su juo susitaiko.

D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažįsta ir gailisi, atlygino padarytą turtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiąja, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys nusikalstamų veikų, todėl gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja ir savo noru atlyginus žalą nukentėjusiajai.

Byla nagrinėta Lietuvos Respublikos BPK 273, 291 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. kaltinamajam D. M. ir nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. D. susitaikius bei savo noru atlyginus padarytą žalą ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir paleisti teismo posėdžių salėje paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.