Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-251-594/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-12-22
Bylos Nr.: 1-251-594/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-61-1-00164-13
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Antanaitis (pirm.), Algerdas Urbšys, Olegas Šibkovas
Kaltinamasis: E. B.
Nukentėjusysis: R. M.
Advokatai: Virginija Bradulskienė, Ričardas Lilas, Vaclovas Kaminskis, Alfredas Besusparis

Kategorijos

1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-251-594/2014Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00164-13Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.2.6.; 1.2.4.8.2.; 1.2.4.8.3.; 1.2.14.1.2.1.; 2.3.6.4.5.; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Olego Šibkovo ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Mariui Žukauskui, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Virginijui Sokolovui, kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui, nukentėjusiosioms ir jų atstovams: L. M. ir jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, A. S. ir jos atstovui advokatui Alfredui Besuspariui, A. K., jos atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiosios R. M. atstovei R. A. ir atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, vertėjoms V. R., M. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje:

- E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (Latvijos Respublikos), gim. (duomenys neskelbtini) m., Latvijos Respublikoje, latvis, Latvijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo ( pagal (duomenys neskelbtini) m. nuosprendį - 6 kl. išsilavinimo), nedirbantis, našlys, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Latvijoje, faktiškai gyvenęs (duomenys neskelbtini) r. sav., anksčiau teistas: 1) 1988-08-16 Rygos m. Maskvos rajoninio teismo pagal Latvijos SSR BK 142 str. 2 d. - 2 metams l/a, laisvės atėmimas lygtinai su privalomuoju įdarbinimu bausmės trukmei; 1988-12-23 Rygos m. Maskvos rajoninio teismo sprendimu bausmės atlikimui perkeltas į laisvės atėmimo įstaigą 1 m. 4 mėn. 26 d., 1990-05-19 paleistas atlikęs bausmę; 2) 2008-11-23 Sankt P. S. rajono teismo pagal R. F. BK 158 str. 2 d. C p. (svetimo turto vagystė, padarius piliečiui žymią žalą), 158 str. 1 d. (svetimo turto vagystė), 68 str. 2 d., 69 str. 2 d.- 3 m. l/a; 2011-02-28 paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo atlikęs bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., BK 140 str. 1, 2 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2013 m. vasario 25 d. tarp 17.00 - 21.00 valandos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, name (duomenys neskelbtini) r., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė A. J. K. kirviu ne mažiau kaip 29 smūgius į galvą, kaklą, nugarą, kairį petį, krūtinę, dešinę plaštaką, ne mažiau kaip vieną smūgį atsuktuvu į veido sritį, tuo padarė jam dešimt kirstinių žaizdų nugariniame galvos paviršiuje ir kakle, tris kirstines žaizdas nugaroje, kirstinę žaizdą kairio antakio srityje, kirstinę žaizdą nosies nugarėlėje su nosies kaulo lūžiu, dvi kirstines žaizdas dešinės ausies srityje, nubrozdinimus ir linijines kraujosruvas kaktoje, linijinius nubrozdinimus ir kraujosruvas kairio peties srityje ir krūtinės priekiniame paviršiuje, du paviršinius sužalojimus dešinėje plaštakoje, kraujosruvas, odos nubrozdinimus ir muštines žaizdas kairio skruostikaulio srityje, kairiame žande pasmakrėje, krūtinės sumušimą su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose ir VI, VII kairės pusės šonkaulių lūžiais užpakalinėje pažastinėje linijoje, žaizdą ir kraujosruvą dešiniame skruoste, kas komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu nukraujavimu, dėl ko nuo sužalojimų visumos A. J. K. netrukus įvykio vietoje mirė, taip, suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu mušimu, daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, skausmą, tyčia itin žiauriai nužudė A. J. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p..

Be to, jis 2013 m. vasario 25 d. 21.00 - 22.30 valandų laikotarpiu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, name (duomenys neskelbtini) r., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia įrėmė nukentėjusiajai L. M. į krūtinę atsuktuvo ašmenis, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia rankomis pastūmė mažametę R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gynusią savo motiną L. M. nuo fizinio smurto panaudojimo, nuo ko mažametė nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, ranka tempė mažametę už plaukų ir sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius koja į abi kojas, tuo sukeldamas fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. M. atsitraukus ir įbėgus į kitą kambarį, paskui ją jėgą nuvedė L. M., abi parvertė ant lovos ir, laikydamas prispaustas, atsuktuvu tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius L. M. į pilvą, kaklą, krūtinę, tuo padarė jai odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kakle, dešinėje krūtyje, pilvo kairėje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. M. sveikatą bei tęsdamas nusikalstamą veiką, R. M. lipnia juosta surišo rankas bei užklijavo burną, o juostai atlipus nuo rankų, jas surišo virve bei reikalaudamas vartoti alkoholinio gėrimo, į krūtinę įrėmė atsuktuvo ašmenis, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. M. poodines kraujosruvas kakle, krūtinėje, dešiniame rieše, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus krūtinėje, kairiame rieše, tuo nežymiai sutrikdė mažametės nukentėjusiosios R. M. sveikatą, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).

Be to, jis 2013 m. vasario 25 d. 21.00 - 22.30 valandų laikotarpiu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, name (duomenys neskelbtini) r., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pareikalavęs nukentėjusiosios R. M. iš mobiliojo ryšio telefonų S. E. T250i, LG-T300, Nokia 6125 išimti SIM korteles, R. M. ir L. M. akivaizdoje atvirai pagrobė svetimą turtą - L. M. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus - 8 litų vertės S. E. T250i, 12 litų vertės Nokia 6125, 50 litų vertės LG - T300 bei 2 litų vertės šio telefono pakrovėją ir 120 litų, tuo padarė nukentėjusiajai L. M. bendrą 192 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d..

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino iš dalies, kadangi jis A. J. K. nežudė, smurto prieš L. M. ir R. M. nevartojo. Telefonus paėmė, pinigų neėmė ir parodė, kad tą dieną apie 13-14 valandą išėjo iš namų. Apie valandą kelio iki (duomenys neskelbtini). Ėjo nunešti A. kirvį, kurį buvo pasiskolinęs ir apie 16 val. turėjo susitikti su žmogumi, gauti pinigus už darbo dienas. Kai atėjo pas Antaną jo nebuvo namuose. Nuėjo į parduotuvę. Vėliau grįžo atgal prie namų. B. L., A. atidarė duris. Įėjus į kambarį pamatė prie staliuko degtinės butelį ir paklausė pas A. ar nėra daugiau. L. davė 20 Lt ir pasakė, kad neimti alaus, o paimti degtinę. Jis nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, nupirko. Kai atėjo pas A. išgėręs nebuvo. S. A. ištraukė iš šaldytuvo užkandą. Po truputį išgėrinėdavo, maži stikliukai buvo. Išgėrė, išėjo parūkyti. Kažkokiu momentu grįžo vaikas, gal 14-13 metų. Pasakė, kad reikia sutaisyti batus, sulūžo kulnas, dar pasakė A., kad į mokyklą reikia išpjauti fanierą piešimui. Nuėjo dar išgėrė, parūkė, išpjovė fanierą, o vaikas išėjo. Kai vėl grįžo į kambarį butelio ant stalo nebuvo. P. L. prie lovos stovėjo butelis, kuri pasakė, jog pilstys ji, kad jie nepasigertų. Bendrai išgėrė apie pusę butelio. Kad L. M. negėrė ji meluoja, ji ir iki to buvo su A. išgėrę. Kiek valandų buvo nežino, tamsu. Į sandėliuką buvo užėjęs, jiedu ten rūkė, rūkė vasaros virtuvėje ir ten, sakė, kad reikia sutaisyti kažkokį dviratį. Rūkymo metu nieko nebuvo, tik jie. Paskui išėjo parūkyti ir viskas. Negali pasakyti, kad miegojo, tačiau atsipeikėjo lauke ant sniego. Nesuprato už ką jį ir kas išmetė. Net tyrimo metu negalėjo prisiminti, toks jausmas, kad kažkas būtų per galvą trenkęs, nes sunki galva buvo. Mėlynių jokių nebuvo. Jis nežino kaip atsirado lauke ant sniego. Kai atsipeikėjo buvo labai tamsu, jis nežino, kiek laiko ten buvo. Su A. konflikto nebuvo, smurto nevartojo, su juo neįmanoma susipykti. A. nekonfliktiškas, net konfliktiškas žmogus su juo bus ramus. Ne pirmą dieną pažįsta, vienintelis draugas buvo. Atsigavęs ėjo atgal. Pamatė atviras dirbtuvės duris, kojas. Šviesa degė. Užėjo ir pamatė, kad A. guli, o kaip gulėjo nepasakys, bandė jį kelti. Tada pamtė, kad išsikruvino ranką, ją nusivalė ir nuėjo pas pas L.. Ji žiūrėjo televizorių, vaiko šalia nebuvo. Pasakė, kad A. bloga, lygtais mirė, kad A. nužudė. Ji atsakė, kad mirė tai mirė. Jis pasakė, kad į kalėjimą neis ir išėjo iš ten. Sakė duoti telefoną, nes gerai pažįsta nukentėjusiąją, žino jos ryšius. Suprato, kad iki namų nenueis, žinojo jos galimybes, ji melagė. Jis pasiėmė telefonus, galvojo nueiti į pašto dėžutę įmesti. P. R. pasakė, įmesk į pašto dėžutę. Pasakė, kad ištrauktų sim kortelę. L. sako, kad jis išmėtė po kambarį, bet jis jų (SIM kortelių) į rankas neėmė. P. L. ir jos dukrą smurto nevartojo, negrąsino. Dukros į sandėliuką nevedė, pasakė, kad nueik pasižiūrėk. Rankų, kojų, burnos nerišo. Nelogiška, kad jis ima kirvį, nužudo kirviu, palieka pirštų anspaudus, bet imdamas atsuktuvą, užsideda pirštines. 29 smūgiai ir jis pats turėjo būti visas susitepęs krauju. Paėmė telefoną, pažįsta kaimynę, kuri priešais gyvena, manė mesti ten, bet netilpo į pašto dėžutę, įsidėjo į kišenę ir galvojo ką daryti. Galvojo vis tiek pinigus atims, tai sumanė nusipirkti cigarečių, samagono. 50 Lt turėjo, smulkių pinigų kišenei visada būdavo 50 Lt. Manė, kad kol pinigų neatėmė reikia pragerti. Manė, kad pas M. reikia eiti, nes buvęs policininkas. P. M. buvo apie 11 val. vakaro. Nuėjo namo, kol ėjo pusę butelio samagono išgėrė. Tania miegojo. Vieną telefoną ant spintos padėjo. Ėjo į (duomenys neskelbtini). Pakeliui užėjo į lentpjūvę pas B.. Turėjo butelį, sakė telefoną nori pasiimk. Ji pasakė, kad nereikalingas telefonas. Kol nuėjo prašvito. Nežino kiek valandų buvo, parduotuvė buvo uždaryta, buvo pardavėja, nusipirko alaus, kol nuėjo pakelį surūkė cigarečių. Ne kiekvieną dieną lavoną matai. Atvažiavo į Kauną, visą dieną gėrė. Paėmė tris telefonus, bet vieną paliko ant spintos savo namuose, o apie du pamiršo. Telefonas S. E., dar kažkoks. Žino, kad juodas, raudonas buvo, trečio nežino. Sim kortelių neišėmė, R. ištraukė - jis pasakė, kad išimtų. Suprato, kad jei su kortelėm paims, tai vagystė. Jis telefonų nesiruošė parduot, ruošėsi į dėžutę įmesti. Telefonų niekam nesiūlė, B. sakė jei reikia pasiimk. Jonavoje pakeitė į cigaretes. Pinigų neėmė. A. M. užrėkė, kad nepaskambintų savo draugams. Ant kirvio yra jo kvapas, nes jis dirbo su juo apie 9 valandas, nešė be pirštinių. Kirvį prieš dieną pasiskolino, nes jo kirvis buvo sulūžęs. Kirvį grąžino tą pačią dieną kada išgėrinėjo. A. padėjo kirvį vasaros virtuvėje ant spintelės. Kai jį kėlė, nežinojo, kad jis miręs, manė, kad jam bloga. Tada išsitepė krauju, galimai taisė kepurę. Tą vakarą buvo rudom kelnėm, mėlyna policininko striuke. Megztinio neturėjo. Ant viršaus verstos odos striukė buvo. Persirengė tada, kai grįžo namo. Tania miegojo, jis jos nežadino. Namuose kelnes nusiėmė, džinsus užsidėjo, šiltą pilką megztinį su užtrauktuku. Jis normalus žmogus, psichinėmis ligomis neserga, sąmonės neprarado. Su A. litrą išgerdavo. Atminties praradimas buvo pirmą kartą. Jei gulėtų atvirai pinigai, tai paimtų, nes vis tiek būtų kaltas, vienas latvis tarp lietuvių. Iškart matė, kad kaltas bus. Sekančią dieną sužinojo, kad A. negyvas. A. jo geriausias draugas. Sutinka su sesers civiliniu ieškiniu dėl laidojimų išlaidų. Nekaltas jis dėl laidojimų išlaidų, bet sutinka. Dėl telefonų paėmimo sutinka.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad J. A. K. buvo jos sugyventinis. Įvykio dieną – 2013-02-25 jie buvo iš (duomenys neskelbtini) parvažiavę, buvo blaivūs. Kaltinamasis pas juos atėjo pabūti, nes apie 20 val. sakė, kad jam turi pinigus atvežti. Kai atėjo jau buvo neblaivus, nebuvo labai apgirtęs, bet šiek tiek matėsi. Kai kaltinamasis atėjo, nuėjo butelį parnešti, parnešė gal 16 val., o gal 17 val.. Pinigus buteliui vyras davė. Ji išgėrė vieną stikliuką iš to butelio, tai buvo visas gėrimas su jais. Kaltinamasis su jos vyru išgėrinėjo, tuomet kaltinamasis pasakė, kad kažkas jam pinigus turi atvežti, todėl jis eina į lauką ir apie 20 val. vyrai išėjo į lauką. Išeidami vyrai duris uždarė. Jos vyras sekdamas paskui kaltinamąjį sakė, kad eina parūkyti. Kiek buvo išgėrę nepasakys, ant stalo butelyje dar buvo likę degtinės. Kai jie išėjo lauke buvo tamsu, jų per langą nematė. Ji tuo metu su dukra žiūrėjo televizorių. Iki jų išėjimo, prie butelio konfliktų nebuvo. Niekada nematė, kad jos vyras ir kaltinamasis būtų konfliktavę, pykęsi, jų santykiai buvo normalūs, nežino kas tą dieną jam įvyko. Tuo metu, kaip vyras išėjo parūkyti paskui B., lauke jokio triukšmo negirdėjo, nes kambaryje tuo metu rodė televizorius. Lauke tuo metu nepastebėjo kitų asmenų. Kambaryje taip pat nematė kitų asmenų. Atvažiuojančių, pinigus atvežančių žmonių nematė. Gatvė jų pagrindinė ten mašinos važiuoja dažnai, bet, kad kažkas būtų privažiavęs, tai šuo būtų lojęs, o jei nelojo, tai nieko ir nebuvo. Jie sėdėjo ir rūkė sandėliuke, nes dukra ėjo į tualetą ir matė. Po neilgo laiko tarpo grįžo kaltinamasis vienas ir pasakė, kad nužudė jos sugyventinį. K. B. grįžo žiūrėjo per TV3 serialą „Moterys meluoja geriau“ tai vadinasi jau buvo apie 21 val., nes tokiu metu rodydavo tą serialą. Kai kaltinamasis sugrįžo iš lauko, įėjo toks pasimetęs ir pasakė, kad draugą nužudė, pasakė rusiškai. Ji paklausė, kaip už ką, o mergaitė pasakė, kad tai tėtį nužudė. Ji susmuko ir tik tarpais prisimena, kad ją ant lovos partrenkė su atsuktuvu. Kaip nužudė nesakė, bet kažką sakė apie kirvį. Kai pasakė, kad nužudė draugą nesuprato, kad apie jos sugyventinį kalba, tik mergaitė pasakė, kad tai apie tėvą kalba. B. puolė mergaitę, kad išimtų korteles iš telefonų, atėmė telefonus, kad niekam neskambintų. Telefonai buvo trys, iš jų korteles išėmė dukra. Kaltinamasis nesakė dėl ko išimti korteles. T. B. įsidėjo į kišenes. Kaip pakrovėją paėmė nežino. Paėmęs telefonus surišo mergaitei kojas ir lipnia juosta užklijavo burną. Prieš surišimą ir burnos užklijavimą liepė gerti alkoholį. Kiek alkoholio privertė išgerti nežino, likę buvo pusė butelio. Ji mano, kad jis suprato ką daro, nes telefoną atėmė, kad pagalbos neišsikviestų, jei būtų nesupratęs būtų nužudęs ir išėjęs. Dukrą surišo, kaip tampė už plaukų nežino, nematė. Kad stumdytų kaltinamasis dukrą, ji to nematė, nes viskas vyko kitame kambaryje. Ją (nukentėjusiąją) vertė gerti alkoholį ir badė atsuktuvu. J. B. įdūrė atsuktuvu, jo smaigaliu. Atsuktuvas, kuriuo jis baksnojo, buvo didelis. Jos kaltinamasis nesurišo. Kaip ją sužalojo atsuktuvu, jis šnekėjo, kad nenori į kalėjimą, pasiėmė telefonus, pinigus ir išėjo. Pinigus pasiėmė iš spintelės, jis matė kur sudėta buvo pinigai. Pasiėmė 120 litų. Baigė viską daryti gal apie gal 22 val. ir liepė 20 minučių niekur neiti, neskambinti, nes bus blogai. Jos tada nubėgo pas kaimyną, kad policiją pasikviesti. Po šoko nelabai pamena ir negali pasakyti ar matė kraują ant kaltinamojo. Pirštines jo matė ant stalo, dar prieš visus įvykius jam sakė įsidėk pirštines, nes paliksi. Kada kūną pamatė, tai nežino, nepamena, nes šokas buvo, turbūt po išėjimo kaltinamojo pamatė, o mergaitė prieš jo išėjimą. Sandėliuke gulėjo jos vyro kūnas. Ji į sandėliuką nėjo, tik pažiūrėjo pro duris, sandėliukas buvo apšviestas, jame degė lemputė. Kraujo purslų nematė, tuo momentu matė tik vyro galvą, matėsi, kad jis negyvas, todėl tikrinti nereikėjo. Trys kirčiai matyti buvo ir galva kruvina. Su megztiniu buvo apsirengęs jos vyras ir nugaroje matėsi trys kirčiai. Jis gulėjo kniūbsčias, matėsi nugaroje trys kirčiai. Visas vyro pakaušis buvo kruvinas. Kirvio nematė. Kirvis buvo kaimyno, buvo atneštas vyrui jį patvarkyti. Kirvis buvo sandėliuke ant stalo matomoje vietoje. K. B. išėjo, ant salo kirvio nebuvo, nematė, kad jį kažkas pasiimtų. Jos kaimynei papasakojo, kad nužudytas vyras, kad kviestų policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Kaip bėgo pas kaimynę rankos ir kojos dukros jau buvo atrištos. Mergaitė papasakojo, kad ją kaltinamasis tampė už plaukų. Kad ją kėlė už plaukų, tai vyko po vyro nužudymo. Jai į pilvą, į krūtinę ir į kaklą 2 kartus durta, viso buvo 4 sužalojimai. Už ką jai dūrė nežino. Kai pasakė, kad vartoti alkoholį, tada ją pradėjo badyti. Sakė, kad arba gerk, arba bus blogai, tada po dūrių gėrė. Dukrai į krūtinę įsmeigtas buvo atsuktuvas vieną kartą, bet konkrečiai apie tai negali pasakyti. Telefonų vertė su viskuo 192 Lt. Telefonai jai nebuvo grąžinti. Civilinį ieškinį palaiko. Jai buvo stresas, sveikata sutriko, vaistus naudojo. Visas įvykis sukėlė išgąstį, skausmą patyrė didžiulį. Dėl sugyventinio mirties jai yra didžiausias šokas. Vyras buvo jų ramstis. Gyveno 20 m., mergaitei jau 14 metų. Dabar jai yra stresas, baimė ir dar ilgai ji bus. Jos sveikata bloga, vaistus geria raminančius. Tiek ji, tiek dukra tėvą pastoviai prisimena. Negali ir į sandėliuką užeiti, visas vaizdas vėl pasirodo, kaip ten guli vyras. Dukra jaučias po šio įvykio blogai. Teismo posėdyje pamačiusi kaltinamąjį visa pradėjo drebėti, sakė, kad labai bijo. Su tėvu buvo stiprus ryšys, mergaitė su juo leisdavo net daugiau laiko nei su ja ir grybauti ėjo, ir visur kitur eidavo su juo, ji jį labai mylėjo. Dabar dėl to labai išgyvena. Psichologą buvo mergaitei nusamdę. Mokslams lyg neatsiliepė šie įvykiai. Mergaitė perėmė tėtės pareigas darbuose. Laidotuvėmis užsiėmė S.. Jos vyras buvo išskirtinis žmogus, niekada nekeldavo konfliktų, visiems stengėsi padėti. Mylėjo mergaitę, prižiūrėjo namus. Niekada nekėlė rankos muštis. Jis priešų neturėjo. Išgerdavo kaip ir visi turbūt. Ir su kaltinamuoju išgerdavo, bet ne dažnai. Susižodžiavimo tarp jų nebuvo. Kaltinamojo veiksmai po išgėrimo lyg nepakisdavo, nebuvo konfliktų. Jo keikiantis negirdėjo. Išgėrus agresyvumo nei pas vieną nebuvo. Jie buvo vienas kito atžvilgiu tolerantiški. Jos vyras rusų kalbą mokėjo. Ji pati pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai bendraudavo su kaltinamuoju, vyras išversdavo ko nesuprasdavo. Kaltinamasis pasiskolindavo vis kokį įrankį, bet visada grąžindavo. Tą vakarą per įvykį nieko neatnešė iš įrankių ir nieko neėmė, sakė tik, kad pinigų turi laukti kol jam atveš. Kai atėjo kaltinamasis pas juos, tai jį pamatė ateinant pro langą. Kaltinamasis buvo apsirengęs mėlynu švarkeliu, daugiau nežino kaip. Po įvykio kaltinamojo daugiau sutikusi nebuvo. Kai ėjo kviesti policijos, sandėliuko durys buvo truputį praviros, ji pati jas dar truputį atsidarė. Kaltinamasis įstūmė dukrą į sandėliuką, sakė pasižiūrėk ką padariau tavo tėvui. Jis ją buvo išvedęs iš kambario. Kirvis iki nužudymo toje vietoje ir buvo. Prieš ateinant kaltinamajam, gal prieš dieną, matė kirvį ant sandėliuko stalo. Ji nežinojo, jog buvo skolintas kirvis, negali nei patvirtinti, nei paneigti. Daug kirvių buvo namuose, nes medžio darbus dirbdavo.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji L. M. atpažino E. B. kai asmenį, kuris 2013-02-25 jos namuose išgėrinėjo kartu su A. J. K., o vėliau, kartu su juo išėjęs, į kambarį grįžo vienas ir rusiškai pasakė, kad užmušė draugą. Šis vyras ją žalojo atsuktuvu, dukrai buvo surišęs rankas, užklijavęs burną (1 t., b.l. 147 - 149).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, jog nukentėjusioji L. M., panaudojant manekeną parodė, kur 2013-02-25 A. J. K. gėrė alkoholinius gėrimus su E. B., šių sėdėjimo vietas išgertuvių metu, savo sėdėjimo vietą tuo metu, vyrų rūkymo vietas virtuvėje ir sandėliuke, dukters R. M. buvimo vietą ant lovos prieš vyrams išeinant iš kambario apie 20 val. bei vietą prie lovos, kur susmuko suvokusi, jog nužudytas jos sugyventinis. Parodė dukters buvimo vietą ant lovos, kai atgavusi nuovoką pamatė mergaitę lipnia juosta sutvirtintomis rankomis ir užklijuota burna, o vėliau už nugaros virve surištomis rankomis ir virvės kabėjimo vietą prieš ją nupjaunant, parodė kur, kokį ir į kokias kūno vietas smurtą prieš ją naudojo E. B., kokiu būdu ją prievarta girdė alkoholiu, vietą ant spintelės, nuo kur pagrobė mobiliojo ryšio telefonus bei vietą spintelės stalčiuje, iš kur pagrobė 120 litų, E. B. pasišalinimo iš kambario kryptį ir sandėliuko patalpą, pro kurią eidama pamatė kniūbsčią gulintį A.J. K. ir matė kruviną galvos sritį bei kelis kiauryminius drabužių pažeidimus nugaros srityje (2 t., b.l. 1- 18).

N. R. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai pagarsinti BPK 280 str. 3 d., 283 str. 3 d. pagrindu) parodė, kad jai yra 13 metų. A. J. K. jos tėtis. Įtariamąjį teko matyti, jie su tėčiu buvo kaip ir draugai. Įtariamasis su tėvais visą laiką kalbėdavo rusiškai. 2013-02-25 po pamokų apie 15 val. ji grįžo iš mokyklos. Kambaryje buvo tėtis, mama ir E.. Jis su jos tėčiu sėdėjo prie stalo, o mama ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Jie gėrė degtinę. Nepastebėjo ir nežiūrėjo kiek degtinės buvo nugerta, matė butelį ant stalo. Jie išeidinėjo parūkyti kelis kartus. Jie - tai turi mintyje tėtį ir E.. Kai jie paskutinį kartą išėjo parūkyti, ji nuėjo į lauko tualetą. Praeidama per langą matė prieškambaryje juos rūkančius, jie ten kalbėjo, vienas kitam šypsojosi, nebuvo požymių, kad jie susipyks. Sugrįžusi iš tualeto nuėjo į kambarį pas mamą ir apie pusvalandį pažiūrėjo televizorių. Tada atėjo E., kuris mamai rusiškai (išvertė mama) pasakė, kad kažkas atsitiko tėčiui. Jos abi kartu nuėjo pažiūrėti kas jam ten atsitiko. Jos išėjo iš kambario ir jis (kaltinamasis) jas nusivedė iki jos kambario ir sustabdė. Jos kambarys atskirtas spinta. E. jas sustabdė, apkabino mamą ir bandė ją padurti atsuktuvu. E. buvo ramus, nežino kodėl jis su atsuktuvu taip puolė. Ji pastebėjus atsuktuvą pradėjo rėkti ir jį stumdyti. K. E. jas sustabdė, matė, kad jo vienos rankos pirštinės pirštai, nežino kurios rankos, buvo sutepti krauju. Pirštinė darbinė, balta tokia, kad neslystų su guminiais taškiukais. Abi rankos buvo su pirštinėmis. Jai pradėjus jį stumdyti, jis pagriebė ją už plaukų ir šiek tiek patampė - ji nugriuvo šalia durų. Ji jį su koja kažkaip nustūmė ir jis plaukus paleido. Jis nugriuvo, paskui atsistojęs spyrė jai vieną, o gal du kartus. Pataikė kažkur į koją, t.y. į šlaunį. Mėlynės neišlikusios, nes smūgis nebuvo labai stiprus. Būnant kambaryje, E. įstūmė jos mamą į kambarį, nustūmė jas abi ant lovos ir atėmė iš telefonus: mamos du telefonus, o iš jos vieną. Kai jas parvertė ant lovos, pradėjo mamai grasinti, labai stipriai įremdamas atsuktuvą, nebadė. Jis nieko nesakė, grasino tik, kad nerėkti. Jis mamai pasakydavo rusiškai, o mama pasakydavo, kad tylėti, nes papjaus. Jis buvo jas užsigulęs, kad nejudėtų. Po to, jis mamai liepė ją surišti, bet mama neieškojo virvės, kad ją surišti. T. E. atsidarė, prie jo stovėjusią spintelę su stalčiais ir iš apatinio stalčiaus paėmė lipnią juostą, ir su ja priekyje suklijavo jos rankas ir užklijavo burną. Bet rankos labai silpnai buvo sulipintos, tai jis nupjovė virš pečiaus padarytą šniūrą skalbiniams džiauti ir surišo jos rankas už nugaros. Tuomet, kai ji buvo surišta, jis mamai liepė gerti per prievartą degtinę. Įpildavo į stikliuką ir liepdavo gerti. 6-7 stikliukus liepė išgerti. Stikliukas nedidelis, vidutinis. Kai mamai liepė gerti, jis kartu su ja gėrė. Jis buvo ją silpnai surišęs, tai atsirišo, o tada jis rankas surišo stipriai, kad net žymės buvo likusios. Kai surišo rankas trečią kartą, bet labai stipriai, liepė miegoti ir nejudėti, t.y. liepė mamai tai išversti ir jai pasakyti, kad miegotų, tylėtų ir nejudėtų. Po 10-20 min. mama kažkaip įkalbino jį, kad ją atrištų. Ji pradėjo kalbėti su juo angliškai. Kalbėjo, kad pasakys, jog jo nematė, nepažįsta ir pan. Po kažkiek laiko, jis iš telefonų paliepė išimti SIM korteles ir jie susitarė, kad jis telefonus įmes į kaimynės pašto dėžutę, kurios pašto dėžutė prikalta prie tvoros. Jie susitarė, kad jos palauks 20 min., kai jis išeis ir tada nueis tų telefonų pasiimti. Tuomet jis paėmė ją už rankos, nusivedė iki tėčio lavono. Jis ją pritempė, kad pamatyti tą vaizdą, šviesos nebuvo, todėl matė kojas iki juosmens. Grįžus atgal jis su visais telefonais pabėgo, išėjo, tačiau po kelių minučių grįžo atgal ir nubėgo į mamos kambarį, atsidarė spintelės pirmą stalčių ir pasiėmė iš jo visus pinigus. Pinigų buvo 120 Lt. Tada jis išėjo visam laikui. Jos laukė 10-15 min., tada iš karto nubėgo pas kaimynę M. ir iškvietė policiją. Telefonų pašto dėžutėje nerado. Iš kaimynės telefono paskambino policijai. Per tą laiką, kai grįžo iš mokyklos ir kol buvo namuose niekas nebuvo nei atvėjęs, nei atvažiavęs. Ji buvo trumpam išėjusi į parduotuvę. Pavogti 3 telefonai, 120 Lt ir telefono pakrovėjas, kurį jis paėmė iš jos kambario. Sužalojimai buvo nuo šniūro, buvo likusios žymės ant rankos. Ji net nežino, kuriuo momentu yra gavusi su atsuktuvu į kaklo kaulą. Ekstremalūs jausmai buvo, todėl tuo metu net nejautė skausmo, tik po poros dienų pradėjo jausti skausmą rankose. Įtariamasis meluoja, nes kai parvertė ant lovos paėmė tris telefonus (2 t., b.l. 55- 58).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji R. M. atpažino E. B. kai asmenį, kuris 2013-02-25 jai grįžus iš mokyklos, namo kambaryje kartu su tėvu gėrė degtinę, vėliau, išėjęs, kartu su jos tėvu parūkyti, į kambarį grįžo vienas, smurtavo prieš ją ir jos mamą, pagrobė 120 litų ir tris mobiliojo ryšio telefonus (2 t., b.l. 63- 65).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, jog nukentėjusioji R. M. vietoje detaliai parodė, kur buvo, kokius veiksmus jai matant atliko E. B., A. J. K. ir L. M., šių asmenų judėjimo kryptis, panaudojant manekeną. Kokius smurto veiksmus jos ir L. M. atžvilgiu atliko E. B., vietas iš kur buvo pagrobti MRT ir pinigai, vietą, kurioje matė tėvo lavoną bei ant lentynos gulintį krauju suteptą kirvį (2 t., b.l. 66- 105).

N. R. M. atstovė, liudytoja R. A. parodė, kad maždaug apie pusę 24 val. paskambino močiutė ir pasakė, kad kažkas atsitiko pas jos mamą ir seserį namuose. Iš jų atėmė telefonus, o sesė paskambino iš kaimynų. Ji bandė skambinti visais trimis telefonais turimais tuose namuose, bet visi buvo išjungti. Paskambino į policiją ir sužinojo, kad kažkas atitiko. Tada ji su vyru važiavo žiūrėti kas atsitiko. Kai atvažiavo jau buvo atvykę pareigūnai, kinologai su šunimis, kad ieškotų nusikaltėlio. Teko pamatyti patėvį gulintį ant veido, kraujo klane, sukapota nugara. Kai ji atvyko patėvis buvo sandėliuke, kuriame patėvis įrankius laikydavo. Jis gulėjo kraujo klane sukapota galva. Matėsi aiškiai, galva, nugara. Kraują matė po žmogum, galva visa kruvina ir nugara. Mama sakė, kad pirminiais duomenimis jis buvo užkapotas kirviu. Kirvio ji nematė. Sandėliuką ir kambarį skiria dvejos storos durys, todėl girdimumo nelabai yra. Jei jis su kažkokiu garsiniu aparatu dirbdavo tai girdėdavos, bet jei dviratį taiso ar ką tai nesigirdi. Buvo klaiku, mama drebėjo, sesė drebėjo. Sesė pasakojo, kaip ją surišo, burną užklijavo, kaip paskui įstūmė į tą kambariuką ir parodė ką padarė jos tėvui. Sesė išsiderėjo, kad jas paleistų, pasižadėjo niekam nesakyti, pasakyti, kad jos buvo išvykusios iš namų ir grįžę rado tokį vaizdą. Sesė sakė, kad pačio nusikaltimo nematė, jos buvo su mama, žiūrėjo televizorių, o jie išėjo parūkyti, po paskutinio parūkymo grįžo ir pasakė, kad užmušiau savo draugą. Tada girdė degtine, liepė gerti priverstinai ir sesei. Sesei liepė gerti iš butelio, tai ji sakė, kad tik priglausdavo lūpas, vaidindavo, kad geria. Mama bėgo žiūrėti su sese kas ten nutiko, tada jis čiupo jos mamą, o sesė puolė ginti, tada jai sudavė koja ar ranka kelis smūgius į šoną, čiupo sesę už plaukų, o paskui nusivedė ir parodė į tą sandėliuką kur gulėjo patėvis, ir parodė ką padarė. Kadangi sesė šaukė garsiai, tai jai su lipnia juosta užklijavo burną. Ji iš tos juostos sugebėjo kažkaip išsilaisvinti, tai nupjovė skalbinių šniūrą ir surišo rankas, net buvo likę žymės ant rankų. Paskui pasakė, kas pavogė tuos telefonus, sesė sakė, kad jis nesugebėjo išimti sim kortelių ir liepė jai išimti korteles iš telefono. Tada jis visas tris korteles nusviedė per kambarį. Dvi kortelės buvo rastos iš karto, kitą mama rado tvarkydama namus truputėlį vėliau. Sesuo pasakojo, kad viskas vyko apie 18-17 val., bet vaikas gal laike nelabai gerai orientavosi. Tuo metu sesė buvo šoko būsenoje. Tuo metu ji už mamą geriau atrodė, nes mama labai blogai atrodė, nesugebėjo kalbėti. Jos sesė drebėdama, bet viską paaiškino, papasakojo. Suplėšytų drabužių nebuvo, bet jai atvažiavus mama parodė dūrimo žymes ant kaklo, sakė atsuktuvu. Dar apžiūrint ligoninėje matė ant mamos šonkaulių tas pačias žymes ir pas seserį krūtinės srityje. Sakė sesė neatsimena kaip jai dūrė, bet turbūt tada, kai mamą gynė. Sakė, kad dūrė su atsuktuvu, nes jis rankoje turėjo mėlyną atsuktuvą. Sesuo sakė taip, kad telefonus jis padės į laikraščių dėžutę, kad spėtų pabėgti, kad jos nespėtų išsikvieti pagalbos. Sutarė, kad jos palauks 15 min. ir tada eis pasiimti tų telefonų. Sakė mamai ir sesei, kad jas užmuš jei jos praneš policijai. Sesuo, kad kažkas dar buvo atėję nepasakojo. Sesė paaiškino, kad grįžusi iš mokyklos rado kaltinamąjį jau atėjusį pas patėvį, kad ji ėjo į parduotuvę. Paskui buvo savo kambarį, o kai prasidėjo serialai atėjo žiūrėti televizorių į tą kambarį. Jos su mama ant lovos sėdėjo, žiūrėjo televizorių, o patėvis su kaltinamuoju išgėrinėjo prie stalo. Ir vis išeidavo parūkyti. Sesė sakė, ėjo pro juos į tualetą, tai jie juokavo, šypsojosi. Jokios konfliktiškos situacijos visą vakarą nebuvo. Kitų asmenų nebuvo. Sesė kalbėjo su juo angliškai, nes jis tuo metu kalbėjo tik rusiškai arba angliškai. Jai taip pasakojo sesė ir mama. Kai papasakojo apie visą tą įvykį pas teisėją buvo baisu, kai kaltinamasis juokėsi kaip kokiam cirke, kai prieš jį stovi 13 metų vaikas, kurį jis prieš tris dienas kankino. Jo vardo niekas nežinojo, kai buvo policijos pareigūnai ir kai po kaimą vaikščiojo, buvo vaizdas, kad kažkoks bevardis žmogus. Vieni spyruokliniu vadino, kiti S., kiti Saša, kaip apibūdina jį visi žino, kad tas žmogus, bet tokio normalaus vardo niekas nežinojo. N. K. buvo ramaus charakterio, mama su juo 20 metų išgyveno. Nėra mačiusi nei pikto, nei įniršusio, nei konfliktiško. Nežino, kad jis ar būtų susimušęs ar, kad mamai, ar mergaitei ką daręs. Buvo ramus žmogus su kaimynais gražiai sugyveno. Su mama gerai sutarė. Nebuvo jokių incidentų, jokių pykčių. Per laidotuves sesuo R. M., labai sielvartavo, teko duoti vaistų. Kai atvažiavo į teismo posėdį, pamačius kaltinamąjį irgi visa drebėjo. Šiuo metu sesė šiek tiek atsigavusi. Baisiausia buvo tą parą kol jo nerado, sesuo bijojo miegoti, bijojo viena būti, sakė jei jo nesuras, tai negalės grįžti nei į mokyklą, nei niekur kitur, nes jis žadėjo užmušti jei kvies policiją. Ir po to, kai jis jau buvo sulaikytas, sesė negalėjo kelis mėnesius miegoti viena, miegodavo su mama viename kambaryje. Vaikui tai buvo žiauri trauma. Sesė su tėčiu artimi. Sesei tėtis buvo viskas, tėčiui sesė irgi buvo viskas. Ieškinį palaiko, nors pinigai ir neatpirks.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad yra nukentėjusiojo sesuo. Su kaltinamuoju iki įvykio anksčiau neteko susitikti. Apie įvykį nieko nežino. L. M. paskambino apie 7 val. ryto ir pasakė, kad brolis nužudytas. Paskutinį kartą su nužudytuoju bendravo telefonu, sveikinosi su Naujais metais. L. gal paminėjo B. pavardę paskambinusi, dabar to jau nebepamena. Pasakė, kad kažkoks latvis nužudė jos brolį. Po to, visa tai perskaitė Lietuvos ryte. Brolis jai neminėjo, kad su aplinkiniais turėtų konfliktų. Brolis buvo ramus ir geras žmogus. Brolis su L. gyvena apie 20 m., gal ir dar daugiau. Su ja sutardavo gerai kaip ir visi, nebuvo piktas, nebuvo muštukas. Jis labai mylėjo savo šeimą. Su jo dukra ir dabar bendrauja, ji labai, kaip vaikas išgyvena. Yra pareiškusi civilinį ieškinį, kad padengtų laidotuvių išlaidas. Visa yra išvardinta ieškinyje. 50 tūkst. litų neturtinės žalos prašo. Brolio mirtis jai sukėlė išgyvenimus, širdies ritmas sutriko, blogai buvo labai per laidotuves. Jos sveikata pablogėjo po brolio mirties, tam įtakos tai tikrai turėjo, net labai daug.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad pirmadienio rytą paskambino pusseserė ir pasakė, kad jos (nukentėjusios) tėvas negyvas. Už pusvalandžio paskambino tėvo sesės ir pasakė, kad tėvas nužudytas. Sakė, kad kažkoks emigrantas nužudė. Pusseserės negalėjo pasakyti, kaip ir dėl ko nužudytas. Visi buvo šoke. L. sakė nėra brangiausio žmogaus, sakė tėvo netekau. Tėvas buvo auksinis žmogus, ramus, tylus, darbštus, išgėręs eidavo miegoti, nesimušė. Visi jį mylėjo. Šiuose jų naujuose namuose jai lankytis neteko. Telefonu ir su L., R., ir su tėvu bendraudavo. Tėvo mirtis sukėlė didelių išgyvenimų, liko anūkai. Žinant, kad jis nebuvo konfliktiškas, tai yra labai skaudu, kai nežinai dėl ko yra nužudytas toks geras žmogus. R. santykiai su tėvu buvo labai šilti. Civilinį ieškinį palaiko, niekas nieko neatlygino.

L. M. S. parodė, kad viskas vyko vasario mėnesį, datos tiksliai neatsimenu, vėlai vakare apie 21 val. ar 22 val., tiksliai neatsimena. Ji gyvena priešais name, kitoje gatvės pusėje. Atbėgo pas ją nužudytojo dukra R. ir žmona L., ir pradėjo garsiai baladoti. Žmona, tai buvo tokia nesuvokiama, nieko negalėjo ištarti, visa drebėjo. Mergaitė pasakė, kad tėvelį nužudė, bet negali kviesti policijos, nes paėmė telefonus ir sakė jeigu iškviesit visus nužudys. Ji policijai paskambino, pasakė, kad yra nužudytas žmogus, kad jie bijo. Ji nieko nematė, nėjo ten žiūrėti, nes bijojo. Apie įvykio aplinkybes negalėjo jų klausinėti, jai buvo labai baisu. Apie nužudytąjį ji žinojo, kad jis yra doras ir geras darbininkas. Įsileido juos į savo namelį gyventi, kad jai padėtų, nes gyvena viena. Jis labai pareigingas ir ne tik jai vienai padėdavo. Ji apie jį labai geros nuomonės, o kaltinamojo nepažįsta. Pas juos niekada nebūdavo triukšmo nei girtavimų, jie gyveno ramiai. L. papasakojo, kad jie išėjo parūkyti, o paskui jis atėjo ir pasakė, eik pažiūrėti ką aš padariau. Kaip ten buvo ar buvo tarp jų konfliktas ji nežino. Po įvykio praėjus gal savaitei ji buvo nuėjusi ir matė, kad ten baisus vaizdas pas ją liko kur buvo jis žudomas ir smegenų, ir kraujo buvo tam sandėliuke. Minėjo, kad paėmė pinigų, kiek neatsimena ir mobilius telefonus. Jai sakė, kad nužudytas, sukapotas. Apie nužudymo įrankį pasakė mergaitė. Mergaitei mokykloje psichologo reikėjo, nes mergaitė visą vaizdą matė, kaltinamasis ją vedė pažiūrėti. Mergaitė labai mylėjo tėtį. Po įvykio mergaitę matė, ji baisiai išgyveno, labai gailėjo tėčio.

Liudytoja D. M. parodė, kad buvo žiema. Gal 23:30 val. ar 24:00, šeima jau miegojo, ji laiptinėje išgirdo triukšmą. Išgirdo, kad šaukia rusiškai vyro pavardę „M.“. Suprato, kad kažkas girtas įėjo į laiptinę ir rėkauja. Paskui išgirdo triukšmą - jis turbūt duris sumaišė ir nuėjo į viršų, ir ar jis nukrito nuo laiptų, keikdamasis, nusileido į apačią ir pasuko link parduotuvės. Ji per langą pažiūrėjo ir matė, jog tai buvo kaltinamasis. Ji pagalvojo, kad jis tikriausiai prašo kur nors pavežti, nes vyras yra kelis kartus pavežęs. Jis tylus ramus, visą laiką mandagiai padėkodavo. Ji labai jautriai miega, išgirdo sambrūzdį kieme dar po valandos, pabudino vyrą, pasakė, kad kieme kažkas vyksta. Ten policija buvo atvažiavusi, tada vyras ir išėjo į kiemą pažiūrėti. Kaltinamasis juos turbūt žinojo, nes šaukė vyro pavardę, bet nežinojo jų buto durų, jis per aukštai užlipo. Jai atrodo, kad jis buvo apsirengęs mėlyną striukę, tokia trumpa striukė, dabar tiksliai neatsimena. Jis prisirūkė ir nuėjo parduotuvės link. Buvo girtas, nes laiptinėje rėkė tokiu balsu kaip girtas žmogus ir paskui nukrito laiptais žemyn. Ji tai suprato iš garsų, ir iš ryto matė kraujo dėmes ant laiptų. Jis pas kaimyną pasibeldė, kaimynas duris buvo atidaręs, bet ką kalbėjo negirdėjo. Žinojo, kad kaltinamasis malkas skaldydavo kaime, ūkio darbus dirbdavo. Eidavo iš parduotuvės, nešdavosi tai šnapso, tai alaus. Žmonės sakydavo ką uždirba tą ir prageria. Apie įvykį, sužinojo tą naktį tik iš policijos, buvo užėjęs policininkas ir jos vyras su jais vaikščiojo po kiemą.

Liudytojas F. M. parodė, kad jis veždamas savo darbininkus, paveždavo kaltinamąjį namo. Naktį tardytojai buvo atvažiavę, žmona jį pakėlė. Su tardytojais nuvažiavo prie dviejų aukštų namų, visur apvažiavo, apžiūrėjo, bet nieko nerado. Žmona apie įvykio aplinkybes nieko neminėjo, tik sakė, kad per langą matė. Jis miegojo ir nieko nematė. Pareigūnai nežinojo vardo, kokio žmogaus ieško, įvardijo tik, kad žmogų užmušė. Jis tik iš apibūdinimo suprato apie ką eina kalba. Su pareigūnais važiavo į lempjuvę, galvojo ten rasti ar pakeliui, bet niekur nerado ir grįžo namo. Sanka vadindavo kaltinamąjį, bet kaip jo vardas jis nežino. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino, kriminalistai sakė tik, kad žmogų sukapojo su kirviu.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas F. M. atpažino E. B. kaip T. C. sugyventinį, kaime vadinamą S., kurį jis keletą kartu pavežė savo autobusiuku iš Užusalių k., Jonavos r. (b. l.112-114, t.3).

Liudytojas A. M. parodė, kad jis kaltinamąjį matė gal tik kokia 10 sekundžių. Miegojo su šeima ir išgirdo stiprų trankymą į duris. Atidaręs pamatė nepažįstamą vyrą, jį išvarė ir nuėjo miegoti. Buvo užsimiegojęs, todėl negali pasakyti ką jis sakė atėjęs, girdėjo rusiškus žodžius. Laiptinėje prietema buvo, tikriausiai šitas žmogus (kaltinamasis), striukė buvo panaši. Buvo ilga striukė, tamsi, gal tamsiai mėlyna ar juoda. Kur vėliau jis nuėjo nematė. Nespėjo įvertinti ar jis buvo girtas, nes jis jam kelis kartus pasakė eiti ir jis pradėjo lipti laiptais žemyn, o jis užsidarė duris.

Liudytoja B. U. parodė, kad apie įvykį nieko nežinojo, nes dirbo naktį naktiniu sargu lentpjūvėje. Kaltinamasis pas ją atėjo vidurnaktį, apie įvykį nieko nepasakojo. Atsinešė du telefonus, pasiūlė pirkti, o daugiau nieko nepasakojo. Telefonų nepirko. Jis buvo apsirengęs darbiniais drabužiais, džinsinėm kelnėm ir švarkeliu. Tiksliai neatsimena, neatkreipė dėmesio. Kai atėjo buvo išgėręs. Jis jos prašė nueiti į kaimą atnešti šnapso, bet ji kategoriškai atsisakė. Jis rodė pinigus, bet kiek jų buvo ji nežino. Lentpjūvėje buvo apie pusę valandos tol, kol ji paprašė, kad jis išeitų. Ji nieko blogo neįtarė, tik grįžusi iš darbo sužinojo, kad įvyko nužudymas. Ant drabužių sutepimų nepastebėjo, nes buvo prieblanda.

Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamąjį yra vieną kartą mačiusi parduotuvėje, atrodo vasario 26 d., maždaug 8:15 ryte. Kaltinamasis atrodė blogai, kaip žmogus po išgėrimo. Pirko sidro skardinę, atsiskaitė 100 Lt kupiūra, buvo apsirengęs šviesiais rūbais, sutepimo dėmių nepastebėjo. Kur pinigus gavo jis neminėjo. Kad buvo neblaivus nesimatė tik blogai jautėsi, visas drebėjo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja I. K. nurodė E. B. kaip asmenį, pagal veido bruožus labai panašų į vyrą, kuris 2013-02-26 apie 08.15 val. atėjęs į Išorų k., Jonavos r., parduotuvę pirko skardinę sidro ir atsiskaitydamas pateikė 100 litų vertės kupiūrą (3 t., b.l. 121- 123).

Liudytoja J. P. parodė, kad dirba parduotuvėje. Kaltinamasis užėjo pas ją apsipirkti. Laiko nepamena. Jis įstrigo, kadangi visas drebėjo, kažko paniškai bijojo. Jie susišnekėjo gestais, nes ji rusų kalbos nemoka. Jis parodė į alkoholį ir tabaką. Pirko alaus butelį ir cigarečių pakelį. Padavė gal 10 Lt ir centų. Buvo lyg su juoda kepure, baltom kelnėm. Tiksliai neatsimena, nes daug laiko praėjo, striukė gal ruda buvo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 136-137, t. 3), kuriuose ji buvo nurodžiusi, kad į parduotuvę nepažįstamas vyriškis atėjo dar prieš 8 val., atrodė pagiringas, drebančiomis rankomis, parodė, kad ji į darbą ateina anksčiau, jį įleido, teisingai nurodė.

L. M. O. parodė, kad tai buvo Jonavoje, turgavietėje. Kaltinamasis pasiūlė jai telefoną ir ji telefoną nusipirko, daugiau jo nematė. Vienas ar du telefonai buvo negali tiksliai pasakyti. Ji nusipirko iš jo telefoną, bet neatsimena kokį. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 1, t.4), kuriuose ji buvo parodžiusi, jog vyras siūlė pirkti 2 telefonus: LG ir Nokia be pakrovėjų, parodė, kad tai nurodė teisingai.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja M. O. nurodė E. B. kaip asmenį, pagal veido bruožus labai panašų į vyrą, kuris 2013-02-26 prieš pietus prie Jonavos turgavietės už 30 litų jai pardavė du mobiliojo ryšio telefonus: „ LG“ liečiamu ekranu, raudonais apvadais ir lyg „ Nokia“ (4 t., b. l. 2 - 4).

Liudytoja D. G. parodė, kad prieš porą metų dirbo Jonavos turgavietėje, prekiavo mėsa. Atėjo čigonė ir prašė mėsos, davė kaip užstatą telefoną. Sakė, kad tas telefonas jos ir jai labai reikalingas. Tas telefonas gulėjo pas ją apie porą savaičių. Vėliau perdavė tą telefoną savo draugui R. P..

L. R. P. parodė, kad draugė G. atsinešė telefoną, kuris pas jį namuose gal savaitę pragulėjo. Paskui sugedo jo darbinis telefonas ir jis įsidėjo į tą telefoną kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini). Tas telefonas buvo sena nokia, modelio neįsivaizduoja, gal trečios ar ketvirtos klasės. Draugė minėjo, kad ji dirbo turguje ir ten atėjo čigonė su kažkokia mergaite, jos pirkdavo mėsą, neturėjo pinigų ir paliko kaip užstatą tą telefoną.

L. V. S. parodė, kad ji buvo nusipirkusi vogtą telefoną. LG liečiamą telefoną įsigijo iš A. S., jos vaiko krikštatėvio. Jis tą telefoną sakė pirko iš čigono (duomenys neskelbtini). Tas telefonas buvo juodas su raudonu. Už telefoną mokėjo 50 litų. Kad telefonas vogtas nežinojo.

Liudytojas A. S., ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad 2013 m. kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu, tikslios datos neprisimena, dienos metu Turgaus gatvėje, Jonavoje, jį susistabdė čigonų tautybės vyras ir pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „LG“ liečiamu ekranu, juodos spalvos korpusu su raudonais apvadais. Telefonas buvo nenaujas, tačiau geros būklės, be to, siūlomas pirkti už 20 litų, todėl jį įgijo, galvodamas, jog juo galės naudotis krikštasūnis I. S., kuris dažnai telefonus praranda. Kai pirko telefoną, jame buvo įdėta SIM kortelė (kokia, neatkreipė dėmesio), tačiau parduodamas telefoną, vyras ją išsiėmė. Namuose į telefoną įdėjo savo naudojamą UAB „ Tele 2“ „ Pildyk“ SIM kortelę, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, apžiūrėjęs telefono aparatą ir jo atliekamas funkcijas, SIM kortelę vėl išėmė, niekam neskambino, SMS pranešimų nesiuntė. 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje, datos neprisimena, MRT „LG“ perleido I. S. motinai V. S.. Moteris sakė, kad ir pati norėtų naudotis šiuo telefonu, tačiau duos sūnui. 2013 m. gegužės 3 d. V. S. pranešė, kad policijos pareigūnai iš jos sūnaus paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis nupirko iš čigonų tautybės vyro (4 t., b.l. 12).

L. N. A. parodė, kad apie įvykį sužinojo, kai atvažiavo policija. Kaltinamąjį pažįsta - jis jos kaimynas. Po naujų metų jie atvažiavo, prisistatė, kad vardas E.. Artimai nebendravo. Praeidamas maloniai pasisveikindavo visada, rinkdavo uogas, atnešdavo. Jis gyveno jos sesers R. I. namelyje kaime. Gyveno su T. C.. Jis buvo labai malonus ir kai sužinojo, kad jis nužudė, tai buvo labai keista, nes žmogus neblogas. Apie įvykio aplinkybes iš kaimynų nugirdo. M. pasakė, kad jis (kaltinamasis) užmušė žmogų. Daugiau aplinkybių ji nežino. Kad jis nervingas, neramus matėsi pagal jo elgesį, eiseną.

Liudytoja L. F. parodė, kad ji kaltinamąjį tik matydavo, kai eidavo pro jos namuką į namus pas sugyventinę, o taip jo nepažinojo. Pasisveikindavo, labai kultūringas buvo, iš toli pamojuodavo, nieko negali blogo pasakyt apie jį. Kalbėdavo rusiškai. Ji su juo nekalbėdavo, tik jei prie namų ar pakeliui pasisveikindavo, atsisveikindavo ir viskas. Apie įvykio aplinkybes, ji vėlai sužinojo, tik tiek, kad su kirviu žmogų užmušė. Žmonės kalbėjo kaime. Sužinojo iš sesers sakė, kad S. žmogų užmušė. Sania vadindavo kaltinamąjį. Ikiteisminio tyrimo metu teisybę sakė, išgerdavo jis, bet dirbdavo, ne tinginys buvo, eidavo ryte į darbą. Tai malkas skaldydavo, tai dar ką.

L. T. C. parodė, kad parodė, kad iki įvykio 25 d. kartu su kaltinamuoju gyveno apie metus. Iki to atsitikimo jis dirbo kaime, tai vienur, tai kitur. Atnešdavo pavalgyti, pinigų neatnešdavo. Paskutinius 3 mėnesius nedirbdavo, nebuvo darbo. Laukė, kad pavasaris ateis, sakė, kad dirbs. Ji gaudavo pašalpą iš to ir gyveno. Įvykio dieną jis iš namų išėjo apie 14-15 val. ir paskui ji jo nematė. Tą dieną jis išėjo iš namų blaivas, nes neturėjo pinigų. Naktį ar kitą dieną nebuvo grįžęs. Jis buvo apsirengęs su kelnėm, striukės neprisimena, gal savo juodą kepurę dėvėjo. Su E. sutarė gana gerai, agresyvus jis nebuvo. Nebuvo jokių skandalų namie. Jo elgesys nebuvo pasikeitęs. Ji prašė jo, jei bus tokia galimybė, kad pavasarį jis su ja negyventų. Jai sunku su juo buvo. Jis ir dirbo, bet mažai uždirbo, rūkė, tai labai daug pinigų išeina. Vėliau rado mobilų telefoną pas save. Jis buvo padėtas į jos spintą. Pas ją nebuvo durys uždarytos ir ji nežino kaip tas telefonas atsirado. Ji nežino, kad E. kažkokius daiktus būtų skolinęsis iš nukentėjusiojo. Pas juos buvo tokie santykiai, jis nieko nepasakodavo. Pagarsinus liudytojos parodymus (b. l. 19-20, t. 4), kuriuose ji buvo parodžiusi, kad ji su E. B. nenorėjo gyventi, nes jis pasidarė piktas, vadindavo ją necenzūriniais žodžiais, šias aplinkybes patvirtino.

Liudytojas A. G. parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Su kaltinamuoju teko bendrauti, jis normalus, nepiktybinis. Bendraudavo rusiškai. Jį vadindavo E., kitokiu trumpiniu nevadino. T. C. pažįsta. Ji sakė, kad nieko nežino apie tą įvykį. Ar tą naktį jis buvo grįžęs namo, ji nekalbėjo. Jį vadindavo S.. P. buvęs kaimynas. A. E. jis nieko nepasakojo. C. nieko iš pradžių nežinojo. Ji dar iki šiol netiki, kad jis (kaltinamasis) čia padarė. Ji jam pasakė, ką policija jai sakė. Nužudytąjį tik iš matymo pažinojo - jis buvo normalus vyras, ramaus būdo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsino liudytojo A. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad iš matymo pažįsta asmenį, apie kurį žino tik tiek, kad prisistatė „A.“ („S.“). Sakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r. pas sugyventinę. Aiškino, kad yra kariavęs (duomenys neskelbtini). Žino, kad S. yra keletą dienų dirbęs pas Gintą lentpjūvėje (duomenys neskelbtini) r.. Po to turėjo dar įvairių atsitiktinių darbelių prie medienos, tačiau kažkokio legalaus pragyvenimo šaltinio S. Lietuvoje neturi. 2013 m. vasario 25 d. apie 23.40 min. išgirdo beldimą į buto duris. Keldamasis iš lovos pažiūrėti, kas atėjo, specialiai pažiūrėjo į laikrodį, nes jau buvo vėlus metas. Atidarius duris, S. užėjo į butą. Jis pasiūlė su juo pavartoti alkoholinių gėrimų. S. buvo stipriai girtas. Su kuo ir kur jis išgėrinėjo, nepasakojo. Sakė, kad turi pinigų ir iš striukės kišenės išsitraukė krūvelę banknotų. Matė, kad pinigai buvo kupiūromis po 20 litų, maždaug apie 100 litų. Pinigų į rankas neėmė, neperskaičiavo, bet tai, kad saujoje buvo tokia suma, patvirtino ir S., sakydamas, jog turi 100 litų. Taip pat minėjo, kad turi du telefonus ir juos išsitraukė iš kairės ir dešinės striukės kišenių. Vienas telefonas buvo Nokia atlenkiamu korpusu juodos spalvos. Antrasis aparatas buvo mažo dydžio, liečiamu ekranu, atrodo, kad raudonos spalvos (bent jau kraštinės aparato dalys buvo raudonos). Kokios markės buvo šis telefonas, nežino. S. pasakė, kad jis viską pasiėmė iš namų - pabėgo ir ruošiasi kažkur artimiausiu metu išvažiuoti. Kodėl pabėgo, neaiškino. Tokiu būdu apie turimus daiktus jis leido suprasti, kad telefonai ir pinigai yra iš jo ir jo sugyventinės namų. Minėjo, kad telefonus ruošiasi parduoti, bet kam norėjo pasiūlyti, neaiškino. S. pakvietė eiti su juo nusipirkti degtinės. Jis sutiko ir jie kartu išėjo, buvo blaivus. Kai buvo netoli Užusalių kaimo parduotuvės pastato, S. ėmė kalbėti kažkokias nesąmones - klausė jo ar jis matė kada nors žmogų su kirviu galvoje. Kai nesulaukė atsakymo, pats pasakė „o aš mačiau“. Toks netikėtas jo klausimas apie žmogų su kirviu galvoje, jį suneramino, išgąsdino. Pamanęs, kad neaišku, ko iš tokio žmogaus galima tikėtis, pasakė, jog persigalvojo ir kartu su juo išgėrinėti nebenori, apsisuko ir nuėjo į namus. S. neprieštaravo. K. S. nakties metu buvo pas jį atėjęs, jis vilkėjo kažkokią tamsią striukę, mūvėjo lyg tai geltonas panašiai kaip kostiumines kelnes, mūvėjo juodą megztą kepurę. Nepastebėjo ant jo drabužių ir matomų kūno vietų kokių nors sutepimų, panašių į sutepimus krauju, taip pat nematė jokių sužalojimų žymių. 2013-02-26 apie 8 val. pamatė Sanią miške Išorų k., Užusalių šen., Jonavos r.. Jis ėjo link kelio Jonava-Kaunas ir vilkėjo kitus drabužius: šviesią vos ne baltą striukę, tas pačias geltonas kelnes ir mūvėjo tą pačią juodą kepurę. Iš kur jis gavo kitą striukę, nežino (3 t., b. l. 99 - 100).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas A. P. atpažino E. B. kaip asmenį, jam žinomą A. (S.) vardu, kuris 2013-02-25 apie 23.40 val. atėjo į jo namus, rodė prie savęs turėtus pinigus ir du mobiliojo ryšio telefonus, kvietė pirkti alkoholinių gėrimų, bet pakeliui išgąsdino, teiraudamasis ar matė žmogų su kirviu galvoje ir pats atsakydamas, jog tokį vaizdą matė (3 t., b.l. 101- 103).

Liudytojas G. L., ikiteisminio tyrimo metu parodė (jo parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d.), kad vadovauja medžio perdirbimo įmonei (lentpjūvei), esančiai (duomenys neskelbtini) r., yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Maždaug prieš pusę metų į lentpjūvę (duomenys neskelbtini) r., atėjo vyras, prisistatė E.. Nesutiko jo įdarbinti, tačiau kadangi jis primygtinai prašė jam padėti, suteikė galimybę patalkinti atliekant kai kuriuos smulkius darbelius. Kadangi pastebėjo vyro polinkį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, net nesvarstė galimybės jį įdarbinti. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) r., nužudytas žmogus, sužinojo 2013-02-26 ryte, nes į lentpjūvę buvo atvykę policijos pareigūnai, ieškojo E.. Po pokalbio su policijos darbuotojais kalbėjosi su sarge įmonėje dirbančia B. U., kuri papasakojo, kad naktį iš vasario 25 į 26 d. budėjo lentpjūvėje, kad nakties metu E. buvo atėjęs į lentpjūvę, siūlė jai pirkti mobiliojo ryšio telefonus, vis kažką murmėjo, kad yra nekaltas, o vėliau išėjo. Su E. nesitarė susitikti 2013-02-25 prie (duomenys neskelbtini) r.. Nei tą dieną, nei kurį laiką anksčiau jo nematė. Tuo laikotarpiu vyras jam nebetalkino, todėl jam nebuvo skolingas. Neturėjo jam perduoti jokios pinigų sumos, kadangi jų niekas nesiejo (3 t., b.l. 118, 119).

Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolas patvirtina, kad 2013 m. vasario 26 d. namo (duomenys neskelbtini) r., sandėliuke rastas A. J. K. lavonas su daugybinėmis kirstinėmis galvos bei nugaros žaizdomis. Sandėliuke ant lentynos rastas kirvis, su ant penties esančiomis raudonos spalvos dėmėmis, plaukais. Nuo kirvio buvo paimtas foninis kvapas. Namo kambaryje rastas 0,5 litro talpos butelis su užrašu „Degtinė bei 1/3 skysčio. Prie lovos ant grindų rastas atsuktuvas. Ant spintelės rasta SIM kortelė. Dar viena SIM kortelė rasta sekcijos lentynoje. Šalia lovos rastas dar vienas tuščias butelis 0,5 litro su užrašu „Degtinė“. Ant stalo rasta lipnios juostos dalis su galimai biologiniais pėdsakais – plaukais. Ant grindų rastas lipnios juostos rulonas, šalia spalvota virvė. Kambaryje prie pečiaus ir sienoje prie kambario durų yra įkalti vinys, ant kurių matosi virvės (rastos kambaryje) likučiai (1 t., b. l. 8-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 212/13 (02) patvirtina, kad A. J. K. mirties priežastis daugybinės kirstinės ir muštinės galvos, kaklo, nugaros žaizdos su skeveldriniais kaukolės lūžiais bei galvos smegenų pažeidimu. Mirtis ištiko apie 5-10 val. iki palaikų apžiūros įvykio vietoje 2013-02-26, 02:00 val. Tai patvirtina konstatuoti lavoniniai reiškiniai. Kūne yra daug įvairių sužalojimų, kurių dauguma kirstiniai. Mirtis ištiko nuo sužalojimų visumos ir tanatogenezėje svarbiausi yra kirstiniai sužalojimai galvoje, kakle, nugaroje. Šių sričių sužalojimai yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir padaryti ne mažiau kaip dvidešimčia (20) smūgių. Sprendžiant pagal sužalojimų išsidėstymą, jų morfologiją labiausiai tikėtina, jog sužalojimai padaryti vienu ir tuo pačiu žalojančiu įrankiu, t.y. kirviu. Konstatuoti tik paviršiniai sužalojimai dešinėje plaštakoje, kurie gali būti vertinami lengvu sveikatos sutrikdymu ir visumoje būdingi savigynai. Sužalojimų išsidėstymas įvairiuose kūno paviršiuose leidžia teigti, jog nukentėjusiojo ir užpuoliko padėtis žalojimo metu dinamiškai kito - nors negalima kategoriškai spręsti apie sužalojimų padarymo eiliškumą, tačiau žaizdų išsidėstymas ir morfologija leidžia teigti, jog pradžioje buvo sužalota kakta ir veidas, krūtinės priekinė dalis, dešinė plaštaka, o jau vėliau, greičiausiai gulinčiam žmogui, smūgiuota į viršugalvį, kaklo nugarinį paviršių, nugarą. Sužalojimai padaryti per trumpą, minutėmis skaičiuojamą, laiko tarpą ir remiantis vien medicininiais duomenimis spręsti apie jų padarymo eiliškumą nėra galimybės. A.J. K. lavono kraujyje rasta 1, 97 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 2,34 %o (promilės) etilo alkoholio. Tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje vertinama vidutiniu girtumu (1 t., b. l. 101 - 107).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pM 22- M 212/13 (02) patvirtina, kad A. J. K. padaryta daug ir įvairių sužalojimų. Iš jų kirvio ašmenimis padaryta 10 kirstinių žaizdų nugariniame galvos paviršiuje ir kakle (tai patvirtina med. kriminalistinis tyrimas laboratorijoje), 3 kirstinės žaizdos nugaroje ir 4 kirstinės žaizdos veidinėje dalyje (viena kairio antakio srityje, viena nosies nugarėlėje su nosies kaulo lūžiu, dvi dešinės ausies srityje). Galimai kirvio ašmenimis ir ne mažiau kaip 4 poveikiais padaryti sužalojimai kaktoje (nubrozdinimai ir linijinės kraujosruvos galėjo išsivystyti nuslystant ašmenims), linijiniai nubrozdinimai ir kraujosruvos kairio peties srityje ir krūtinės priekiniame paviršiuje - 2 sužalojimai (poveikiai) bei dar 2 paviršiniai sužalojimai dešinėje plaštakoje (2 smūgiai, poveikiai). Kietu buku daiktu ir galimai bukąja kirvio dalimi (pentimi ar panašiai) ar (mažiau tikėtina) smūgiuojant koja, padaryti sužalojimai - kraujosruvos ir odos nubrozdinimai ir muštinės žaizdos kairio skruostikaulio srityje, kairiame žande pasmakrėje - 3 smūgiai ir krūtinės sumušimas su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose ir VI, VII kairės pusės šonkaulių lūžiais užpakalinėje pažastinėje linijoje (vienas poveikis). Žaizda ir kraujosruva dešiniame skruoste pagal savo morfologiją galėjo išsivystyti smogiant atsuktuvu (1). Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir prieš pat mirtį. Tai patvirtina sužalojimų morfologija. Didžiausia tikimybė, jog kirstiniai sužalojimai padaryti vienu įrankiu. Kirstinių sužalojimų morfologija labai panaši ir todėl labiausiai tikėtina, jog sužalojimai padaryti vienu įrankiu. Sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip 30 smūgių. A.J. K. kūne sužalojimų, galėjusių atsirasti griūnant ir atsitrenkiant į kietus paviršius, nėra. Formaliai remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis ir vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai: tik du kirstiniai sužalojimai (išvados aprašomojoje dalyje sąlyginai numeruoti žaizdos Nr. 2 ir Nr. 3) yra sunkus sveikatos sutrikdymas; paviršiniai sužalojimai kaktoje, viršugalvyje, kairio peties srityje, krūtinėje ir dešinėje plaštakoje vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus; visi likę sužalojimai vertinant atskirai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Šiuo konkrečiu atveju mirtis ištiko nuo per trumpą laiką patirtų sužalojimų visumos (1 t., b. l. 111 - 113).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 71/13 (01) patvirtina, kad ant kirvio geležtės, atsuktuvo metalinės dalies, E. B. kepurės, švarko yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas A. J. K. DNR profilis su 99, 9999999999 % tikimybe. Ant lipnios juostos gniužulo yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas R. M. DNR profilis su 99, 9999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą ant atsuktuvo rankenos ir kirvakočio DNR profilio tinkamo identifikavimui negauta. Ant lipnios juostos rulono, lipnios juostos gniužulo su plaukais, virvės žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo identifikavimui negauta. Ant E. B. kairės kojos bato yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą DNR profilio tinkamo identifikavimui negauta. Ant E. B. dešinės kojos bato žmogaus kraujo nerasta. Ant E. B. striukės, megztinio, džinsinių kelnių, kelnių dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 53-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 57/13 (01) patvirtina, kad A.J. K. pakauškaulio kirstinis sužalojimas ir jį atitinkanti žaizda Nr. 4 bei dešinio momenkaulio kirstinis sužalojimas ir jį atitinkanti žaizda Nr. 1 padaryti tirti pateiktu kirviu. Nesant požymių, kad kiti kirstiniai A.J. K. sužalojimai bei juos atitinkantys drabužių pažeidimai padaryti kitokių nei tyrimui pateiktas kirvis savybių įrankiu, tikėtina, kad jie padaryti šiuo kirviu. Kategoriška išvada dėl šių sužalojimų negalima, nes juose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (1 t., b. l. 64- 81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 30/14 (01) patvirtina, kad dėmė (sutepimas) ant E. B. kepurės, kurioje nustatytas (VTMT Specialisto išvada Nr. S 71/13(01)) žmogaus kraujas, susidarė kontakto metu su kraujuojančiu paviršiumi. Apie tyrimui pateikto E. B. švarko kairės rankovės rankogalyje padarytoje iškarpoje, buvusios kraujo dėmės susidarymo mechanizmą pasisakyti nėra galimybės (1 t., b. l. 86- 88).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2013-06-20 Nr. 140-1-(00040)-IS1-46 patvirtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2013-02-26 nuo medinio kirvio koto rastas įtariamojo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas. Kvapo pėdsake, paimtame 2013-02-26 nuo plastikinės atsuktuvo rankenos nerasta įtariamojo E. B., gim. 1968-04-04, kvapo (1 t., b. l. 93-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 537/13 (02) patvirtina, kad L. M. padaryta odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kakle, dešinėje krūtyje, pilvo kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu paveikus kaklą, dešinę krūtį, pilvo kairiąją pusę. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2013-02-25. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios aplinkybėse nurodytu daiktu, t.y. atsuktuvu. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 151).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 538/13 (02) patvirtina, kad R. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, dešiniame rieše, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai krūtinėje, kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Poodinės kraujosruvos kakle, krūtinėje, odos nubrozdinimas krūtinėje galėjo būti padaryti ranka; kiti aukščiau išvardinti sužalojimai galėjo susidaryti surišant rankas per riešus. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Kovai bei savigynai būdingų sužalojimų nėra. Sužalojimai padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimų padarymo metu R. M. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 108-109).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 550/13 (02) patvirtina, kad E. B. kūne sužalojimo žymių nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (5 t., b. l. 22).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I-jo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. B. reikalinga atlikti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę ( 5 t., b.l. 27).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I - jo teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2013 matyti, kad įvertinus turimus duomenis, surinktus iš baudžiamosios bylos medžiagos bei tiriamojo žodžių sužinota, jog tiriamasis apie save suteikia prieštaringus anamnestinius duomenis - tarnybą Afganistane, patirtas traumas, žmoną musulmonę, studijas teisės fakultete. Ambulatoriškai pas psichiatrus nesilanko, niekur nedirba. Kaltinamas žiauriu, cinišku nusikaltimu, savo poelgio nemotyvuoja, neįvardija kilusio konflikto priežasčių. Galima įtarti lėtinį psichikos sutrikimą. Ekspertizės metu grubus, nusiteikęs priešiškai, pokalbio nepalaiko (5 t., b. l. 47 - 48).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2014 m. sausio 29- vasario 25 d. Nr. 75U-I-3/2014 matyti, kad E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2013-02-25, nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. B. nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2013-02-25, buvo paprasto alkoholinio girtumo būsenoje. E. B. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdžio metu. E. B. šiuo metu taip pat nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (5 t., b. l. 70- 74).

Gimimo liudijimas patvirtina, kad R. M. gimusi (duomenys neskelbtini) d., jos tėvu yra A. J. K. (11 t., b.l. 38).

Neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0680741 ir darbingumno lygio pažyma patvirtina, kad nukentėjusioji L. M. yra nedarbinga, jai nustatytas 25 % darbingumo lygis (1 t., b.l. 20, 23).

2014 m. sausio 17 d. N. R. IĮ (UAB „TELEDEMA" atstovo Jonavoje) raštas patvirtina, kad mobilaus ryšio telefono Nokia 6125 vertė 2013 m. neviršijo 12 litų, MRT S. E. T 250i- 8 litų, MRT LG T300 - 50 litų, LG pakrovėjas yra 2 litų vertės (2 t., b.l. 43).

2013-04-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad R. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas 2013-08-02 ir pridėtas prie bylos (b. l. 7, 8-10, t. 4).

2013-05-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad I. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną LG T300, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas 2013-08-02 ir pridėtas prie bylos (4 t., b.l. 15, 16 - 18).

2013-06-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad T. C. pateikė mobilaus ryšio telefoną “S. E. T250i”, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas 2013-08-02 ir pridėtas prie bylos (b. l. 26, 27-29, t.4).

Dokumentas-daiktų apžiūros protokolas: apžiūrėtas MRT „S. E. T 250i“, 2013-03-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas liudytojos T. C. (4 t., b.l. 27- 29).

Iš 2013 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl nukentėjusiųjų L. M. ir R. M. MRT išklotinių bei MRT išklotinių matyti, kad nukentėjusiosios R. M. SIM kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), MRT „ LG- T300“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), naudota nuo 2013 m. vasario 22 d. 13.24 val. 2013 m. vasario 25 d. dienos metu ir nuo 17.19 val. iki 20.20 val. išklotinėje fiksuoti kontaktai (įeinantys ir išeinantys SMS pranešimai) su abonentais, kurių numeriai (duomenys neskelbtini). Paskutinis išeinantis SMS pranešimas 20.20 val.. Nuo 20.24 val. iki 22.14 val. fiksuoti tik įeinantys keturi SMS pranešimai. Nuo 22.14 val. išklotinėje rasti tik įeinantys ir išeinantys skambučiai, trukmė nuo 1 iki 10 s., nerodant prisijungimo celių ir telefono, kuriame įdėta kortelė, IMEI numerio. Nukentėjusiosios L. M. SIM kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), naudota MRT „ Nokia 6125“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. vasario 25 d. 19.52 val.- išklotinėje fiksuotas įeinantis skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 589 s. Sekantis išklotinėje rastas kontaktas 2013 m. vasario 26 d. 11:15 val., naudojant kitą telefono aparatą, kurio IMEI Nr. F. L. M. SIM kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), telefone „S. E. T250i“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), naudota iki 2013 m. vasario 21 d. 13.33 val. (fiksuotas įeinantis abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) skambutis, pokalbio trukmė 168 s). Sekantis kontaktas - 2013 m. vasario 25 d. 23.57 val. ( 3 t., b.l. 27-28, 29 - 34).

Iš 2013 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl liudytojos T. C. MRT išklotinės bei MRT išklotinių matyti, kad liudytojos T. C. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė yra už 2013-02-20 – 2013-03-25 laikotarpį. Analizuojant liudytojos T. C. MRT išklotinę, rasti kontaktai nuo 2013 m. vasario 26 d. 08:53 val.- išsiųstas SMS pranešimas trumpuoju numeriu 1532. Tą pačią dieną 18:15 val. ir 18:29 val. skambinta trumpuoju numeriu 118. Skambučių metu užfiksuotas naudojamo telefono IMEI numeris (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su L. M. iki 2013 m. vasario 25 d. 19.52 val. naudoto mobiliojo ryšio telefono IMEI numeriu (pastaba - telefonas “S. E. T250i”, 3 t., b.l. 35, 36).

Iš 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo bei duomenų gautų iš mobilaus ryšio tiekėjų matyti, kad į pagrobtą MRT „Nokia“ 2013-02-26, 11.54 val. buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi M. O., o 2013-03-17 buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti R. P.. Nustatinėjant pagrobto MRT „LG“ naudotoją, nustatyta, kad 2013-02-26 15.36 val. į šį telefoną buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi M. O.. Vėliau į MRT „ LG“ įdėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 83, 42, 44-45, 47-49, 51, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 63-64, 66, 68, 70, 72, 74, 76, 78, 80-81, 82).

Iš 2013-11-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nustatinėjama „A.“ asmenybė, bendraujant su vietiniais gyventojais, tačiau toks asmuo nustatytas nebuvo (4 t., b.l. 46).

Iš 2013-02-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) r., lentpjūvės nėra. Artimiausia lentpjūvė - UAB „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) r., kurios savininkas yra G. L. ( 3 t., b.l. 117).

Iš 2013 m. vasario 26 d. asmens blaivumo testo, atlikto 04 val. 12 min., kvito matyti, kad L. M. nustatytas 0, 62 promilės girtumas (1 t., b. l. 127).

Iš 2013 m. vasario 26 d. asmens blaivumo testo, atlikto 18 val. 12 min., kvito matyti, kad E. B. nustatytas 1, 48 promilės girtumas (4 t., b. l. 56).

2013-02-26 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo E. B. 2013-02-26, 19 val. buvo paimti jo vilkėti rūbai - šviesiai pilkos spalvos striukė, juoda megzta kepurė (5 t., b. l. 19).

2013-02-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo 2013-02-27 buvo paimti jo vilkėti rūbai - džinsinės kelnės, mėlynas užsegamas švarkas, pilkos spalvos megztinis, avėti juodos spalvos batai (5 t., b. l. 20).

Iš 2013-02-26 E. B. asmens kratos protokolo matyti, kad iš jo kratos metu buvo paimti 2 pakeliai cigarečių (grąžinti pagal 2013-02-27 pakvitavimą), Vikingų loto bilietas, 2 vienkartiniai skustukai, lenktinis peiliukas, degtukų dėžutė, balto metalo raktas, juodos spalvos piniginė, 4 kortelės, 50 litų kupiūra, 25 litai 34 centai monetomis (b. l. 60, t. 4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 2 d. 6 p., BK 140 str. 1, 2 d., BK 178 str. 2 d. įrodyta.

Dėl tyčinio A. J. K. nužudymo itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.);

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors, ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad galva yra gyvybiškai svarbi kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent jis. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina nukentėjusiųjų L. M. ir R. M. parodymai apie tai, jog prieš įvykį A. J. K. ir E. B. vartojo alkoholinius gėrimus, kartu išėjo parūkyti, o po kiek laiko sugrįžęs E. B. rusų kalba pasakė, kad nužudė draugą. Nors kaltinamasis nurodė, kad A. J. K. nežudė ir iškėlė versiją, kad jį galėjo nužudyti kažkas kitas, nes jis pats atsigavo lauke ant sniego, tačiau tiek pats kaltinamasis, tiek jau minėtos nukentėjusios patvirtino, kad jokių kitų asmenų be jų name nebuvo, jokie kūno sužalojimai E. B. konstatuoti nebuvo. Tai, kad būtent E. B. nužudė A. J. K. patvirtina ir tolimesni jo veiksmai vartojant smurtą prieš nukentėjusiąsias, atvirai pagrobiant turėtus 3 mobilaus ryšio telefonus, kad nukentėjusios negalėtų iškviesti policijos, jo reikalavimas neišeiti tam tikrą laiko tarpą iš namų po jo pasišalinimo. Tai, kad būtent E. B. nužudė A. J. K. patvirtina ir tai, kad ant jo drabužių (kepurės, švarko), buvo rastas nužudytojo A. J. K. kraujas, o ant nusikaltimo įrankio – kirvio, buvo rastas jo kvapo pėdsakas. Nors E. B. nurodė, kad kvapas ant kirvio atsirado dėl to, kad jis šiuo kirviu prieš tai kapojo malkas, nes jį buvo pasiskolinęs, tačiau kaip seka iš liudytojos T. C. parodymų, ji apie malkų kapojimą nieko neparodė - priešingai - parodė, kad kaltinamasis darbo neturėjo, tuo tarpu iš nukentėjusios L. M. parodymų matyti, kad ji E. B. pamatė ateinantį per langą, tačiau nešant kirvį nepastebėjo. Nors E. B. nurodė, kad kraujas ant kepurės atsirado dėl to, kad jis bandė A. J. K. pakelti ir taip krauju išsitepė, tai vertintina tik kaip gynybinė kaltinamojo versija. Kaltinamasis teigė, jog jei jis būtų sudavęs nužudytajam tiek smūgių kirviu, jis būtų labiau išsitepęs krauju, tačiau kaip seka iš jo paties parodymų, jis po įvykio buvo grįžęs namo ir persirengė, todėl natūralu, jog ant drabužių kraujo rasta nebuvo. Tai, kad būtent kaltinamasis nužudė A. J. K. netiesiogiai patvirtina ir pagarsintuose liudytojo A. P. parodymuose esantys duomenys apie tai, jog E. B. jį išgasdino pasakymas (paklausimas) ar jis yra matęs žmogų su kirviu galvoje ir paties atsakymas „o aš mačiau“, nes kaip jau yra nustatyta, kirvis buvo nužudymo įrankiu, o ši aplinkybė tuo metu galėjo būti žinoma, tik šią nusikalstamą veiką įvykdžiusiam asmeniui. Nors aiškus motyvas dėl ko buvo nužudytas A. J. K. nenustatytas, tačiau pats nusikaltimo faktas patvirtina, jog tai įvyko dėl staiga kilusio tarpusavio konflikto. Tokią išvadą patvirtina ir specialisto išvadoje nurodyti duomenys, kad kai kurie sužalojimai ant A. J. K. kūno yra būdingi savigynai, sužalojimų lokalizacija leidžia teigti, kad nukentėjusiojo ir užpuoliko padėtis dinamiškai kito (b.l. 101-107, t.1), o tai leidžia teigti, buvus tarp kaltinamojo grumtynes (konfliktą). Kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis), nužudytajam padaryti daugybiniai kūno sužalojimai bei specialistų išvadoje nurodomas sužalojimų kiekis bei padarymo mechanizmas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad smūgiuodamas į gyvybiškai svarbius organus kirviu, atstuktuvu, jis gali atimti kito asmens gyvybę ir to siekė, todėl pripažintina, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog įvykio (nužudymo fakto) nepamena, tačiau iš jo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs ir detalūs, išskyrus jam nenaudingas vietas, t.y. jis teigia, jog nepamena, jog būtų nužudęs A. J. K., nes kažkaip atsirado lauke ant sniego, tačiau, nors smurtą nukentėjusiųjų L. M. ir R. M. atžvilgiu vartojo jau po to, vėlgi teigia jo nevartojęs, nors tai neabejotinai paneigta ne tik nukentėjusiųjų parodymais, bet ir specialisto išvadomis dėl konstatuotų sužalojimų L. M. ir R. M.. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų, juos gretinant su teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais jie nėra visiškai nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu, jis pripažino pagrobęs tik 1 telefoną ir tik surinkus tokius jo parodymus paneigiančius įrodymus, pripažino pagrobęs 3 telefonus, o visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo teiginiai dėl įvykio aplinkybių neprisiminimo, tėra jo nenoras pripažinti savo kaltę ir vertintini kaip gynybinė kaltinamojo taktika.

Nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kvalifikuojamas tuomet, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nužudytajam A. J. K. kirviu į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 29 kartus, ne mažiau 1 kartą atsuktuvu į veido sritį, padarydamas daugybinius kūno sužalojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. B. padarytų A. J. K. sužalojimų pobūdis, sužalojimų padarymo mechanizmas, kiekis, žalojimui panaudotų įrankių specifiškumas – kirvis, atsuktuvas, suduodant kelias dešimtis smūgių nukentėjusiam į įvairias, tame tarpe ir gyvybiškai svarbias kūno vietas, sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, vienas kito atžvilgiu labai artimu laiku, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog A. J. K. prieš mirtį patyrė dideles kančias, skausmą, o E. B. suvokė savo veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu itin žiaurų pobūdį ir taip norėjo elgtis. Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., BK 140 str. 2 d. padarymo;

Išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina ir tai, kad būtent kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus dėl kurių R. M. ir L. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, R. M. sukeltas fizinis skausmas. Nurodytas aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos patvirtina specialistų išvadose (b.l. 151, t. 1, b.l. 108-109, t. 2) nurodyti duomenys apie konstatuotus sužalojimus, kurių pobūdis atitinka nukentėjusiųjų parodymus. Tai, jog nukentėjusios R. M. surišimui buvo panaudota lipni juosta, patvirtina ne tik jos bei nukentėjusios L. M. parodymai, bet ir specialisto išvados duomenys – atlikus DNR tyrimą, ant lipnios juostos gniužulo rastas žmogaus kraujas, priklausantis R. M. (b.l. 53-57, t.1), įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje rasta lipnios juostos rulonas, virvė (b. l. 8-27, t.1), o tai vėlgi atitinka nukentėjusiųjų parodymus. Apie smurto vartojimo aplinkybes minėtos nukentėjusios parodė ir netrukus po įvykio kitiems asmenims, detaliai patvirtino parodymų patikrinimo metu, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti jų parodymais, priešingai nei kaltinamojo, kurio parodymai kaip jau buvo minėta vertintini tik kaip gynybinė taktika, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas pagal BK 140 str. 1 ir 2 d. pilnai įrodyta. Suduotų smūgių skaičius ir jų sudavimo aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kadangi pasekmių atžvilgiu kaltinamojo veika buvo neapibrėžta, todėl padarytos veikos kvalifikuojamos pagal kilusius padarinius. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 str. 1 d. dėl smurto prieš L. M. kvalifikuota teisingai. Kadangi smurto veiksmai prieš mažametę R. M. buvo atlikti kaltinamajam žinant ir suvokiant, kad ji yra mažametė (tai patvirtina paties kaltinamojo parodymai), smurto veiksmais mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. (redakcija galiojusi veikos padarymo metu). Kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos artimu viena kitai metu, jas siejo vieninga tyčia, todėl veikos kvalifikuotinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymo

Aukščiau išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina ir tai, kad kaltinamasis pagrobė tris mobilaus ryšio telefonus bei 120 litų. Nors kaltinamasis neigė pagrobęs pinigus, tačiau kaip seka ir paties kaltinamojo parodymų, jam atėjus pas A. J. K. pinigų degtinei jis neturėjo. Tai patvirtina ir liudytojos T. C. parodymai apie tai, kad kaltinamasis pinigų neturėjo. Tai, jog jam pinigus kas nors būtų atvežęs išgertuvių metu duomenų nėra – priešingai, iš nukentėjusiųjų parodymų seka, kad jokių kitų asmenų nebuvo. Nors ir netiesiogiai, tačiau tai, kad pinigus E. B. pagrobė patvirtina ir pagarsinti liudytojo A. P. parodymai apie turėtą kaltinamojo pinigų sumą, liudytojų B. U., I. K. , J. P. parodymai. Be to, asmens kratos metu pas kaltinamąjį dar buvo rasta 75 litai 34 centai, nors kaip jau buvo minėta – iki ateidamas pas A.J. K. kaltinamasis pinigų neturėjo. Vagystė buvo įvykdyta matant nukentėjusioms R. M. ir L. M., ir E. B. tai suvokiant bei suprantant atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį, todėl pripažintina, kad turtas buvo pagrobtas atvirai. Atviras svetimo turto pagrobimas yra kvalifikuojantis požymis, todėl nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kaltininko veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės

Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad prieš įvykį kaltinamasis su A. J. K. vartojo alkoholį. Tikslus suvartotas alkoholio kiekis nėra aiškus, tačiau kaip seka iš nukentėjusios L. M. parodymų – kaltinamasis pas juos jau atėjo būdamas neblaivus. Nors kaltinamasis nurodė, kad išgerto alkoholio kiekis jam nebuvo didelis ir neturėjo įtakos jo veiksmams, tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja nukentėjusiųjų L. M., R. M. bei liudytojų parodymams. Kaip seka iš liudytojos D. M. bei pagarsintų liudytojo A. P. parodymų, jiems susidarė įspūdis, kad kaltinamasis yra girtas, nors kaip seka iš kaltinamojo parodymų, jis alkoholį vartojo jau vėliau. Kaltinamojo girtumą patvirtina ir liudytojos B. U. parodymai iš kurių matyti, kad priešingai nei nurodė kaltinamasis, jis su savimi alkoholio neatsinešė – priešingai, prašė B. U. nueiti nupirkti. Nors iš karto po įvykio tikslus kaltinamojo girtumas ir nebuvo nustatytas, tačiau įvertinus visumą aplinkybių, galima padaryti išvadą, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos neabejotinai turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

K. L. Respublikos SAM Ligų profilaktikos ir kontrolės centre „Pacientų su tam tikrais susirgimais registre apie pacientus su psichikos sutrikimais ir elgesio sutrikimais ir narkologinius pacientus“ nefiksuotas (6 t., b. l. 132-134), Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos neteiktos (b. l. 99, t. 10). Atlikus psichiatrinę ekspertizę, kaltinamajam E. B. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kurie nei nusikalstamos veikos padarymo, nei šiuo metu netrukdė ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu 2013-02-25 jis buvo paprasto alkoholinio girtumo būsenoje. Kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, daro išvadą, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Kaltinamasis E. B. administracine tvarka baustas Latvijoje (6 t., b. l. 33 - 48) ir Lietuvoje (10 t., b. l. 101), teistas Latvijos Respublikoje ir R. F. (6 t., b. l. 35- 36, 45 -50, 75, 78- 81, 93-121), Lietuvos Respublikoje neteistas (BK 97 str. 1d. redakcija galiojusi iki 2014-03-25, 2014-03-13 įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno TI Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko charakterizuojamas teigiamai (10 t., b. l. 104).

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d. 6 p. yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 2 d. priskiriama apysunkiams, o veikos numatytos BK 140 str. 1, 2 d. nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3, 4, 6 d.). Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį sunkų ar labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje nenustatyta. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nenustatyta, todėl kaltinamajam skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, viršijančios sankcijos vidurkį. Kadangi nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 1, 2 d. sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, tiek šios, tiek nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 2 d., nuo nusikalstamos veikos numatytos BK 129 str. 2 d. 6 p. labai skiriasi pagal savo pavojingumą, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą. Į bausmės laiką įskaitytina laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai terminuoto laisvės atėmimo (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 63 str. 9 d.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2014 m. gruodžio 22 d..

Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios taikymo terminas paskutinį kartą pratęstas 2014-11-12 nutartimi, 2 mėn. skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 26 d., kadangi suėmimo paskyrimo pagrindai neišnykę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (pratęstina) (BPK 119 str., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji pareiškė sekančius civilinius ieškinius: nukentėjusioji L. M. dėl 192 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1 - 2, t. 11), nukentėjusioji R. M., atstovaujama įstatyminės atstovės R. A. - dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 8-9, t. 11), nukentėjusioji A. S. – dėl 3565,43 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 142-143, t. 2), nukentėjusioji A. K. – 100000 Lt neturtinei žalos atlyginimo (b. l. 8 - 9, t. 3) civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti.

Kaip jau buvo nustatyta, kaltinamasis E. B. iš nukentėjusios L. M. pagrobė tris mobilaus ryšio telefonus: 8 litų vertės S. E. T250i, 12 litų vertės Nokia 6125, 50 litų vertės LG - T300 bei 2 litų vertės šio telefono pakrovėją ir 120 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajai bendrą 192 litų turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu pagrobti telefonai buvo surasti ir pridėti prie bylos, tačiau įvertinus tai, kad šie telefonai buvo pagrobti beveik prieš metus laiko, t.y. 2013-02-25, jais ilgą laiką nebuvo naudotasi, jų techninė būklė nuo pagrobimo momento yra neabejotinai pakitusi, jie per šį laikotarpį prarado ir taip mažą buvusią vertę, nėra tikslinga šiuos telefonus grąžinti nukentėjusiajai ir atitinkamai mažinti civilinio ieškinio dydį, kadangi tokiu atveju nukentėjusiajai patirti nuostoliai nebūtų pilnai atlyginti, todėl nukentėjusiajai priteistina pagrobtų telefonų ir pakrovėjo vertė. Kaltinamojo asmens kratos metu pas jį buvo rasti 75 Lt 34 ct.. Kadangi byloje nustatyta, jog kaltinamasis iš nukentėjusios pagrobė 120 litų, dalį pinigų išleido alkoholiui pirkti, rasti kratos metu pinigai grąžintini nukentėjusiajai L. M., šia suma mažinant ieškinio dydį ir priteistina likusi negrąžinta pagrobtų pinigų suma – 44,66 Lt.

Kaip jau buvo nustatyta A. J. K. mirtis įvyko dėl E. B. neteisėtų veiksmų, t.y. nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 6 p. pasekmė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. nurodė, kad ji palaidojo brolį, dėl to turėjo piniginių išlaidų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nukentėjusioji nurodė laidotuvėms išleidusi 3565,43 Lt. Ieškinyje nurodomos ir išlaidos, už kurias įprastai kvitai nėra pateikiami – išlaidos duobės kasėjams, giedoriams, kunigui už ritualines paslaugas. Tokiais nukentėjusios teiginiais teismas neturi pagrindo netikėti – nurodomas išlaidų dydis protingumo kriterijui neprieštarauja. Didžiąją dalį išlaidų dydį patvirtina ir pateikti dokumentai (b. l. 135-139, t. 2). Turtinės žalos dydį kaip pagrįstą pripažino ir kaltinamasis. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusios A. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.249 str., 6.263 str., 6.284 str. 1 d., 6.290 str., 6.291 str.).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Nukentėjusieji neteko artimo žmogaus: L. M. – sugyventinio, R. M. ir A. K. – tėvo, A. S. – brolio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios L. M. ir R. M. buvo labiausiai artimos su nužudytuoju, kartu su juo gyveno, buvo jo išlaikomos, be to pačios tiesiogiai ir betarpiškai matė nusikalstamos veikos pasekmes, buvo nusikaltimo aukomis, R. M. būdama mažamete tapo našlaite, todėl joms priteistina didžiausia neturtinės žalos suma. Nors nukentėjusioji A. K. taip pat neteko tėvo, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaip seka iš jos parodymų, pastaruoju metu jos ir tėvo bendravimas nebuvo labai intensyvus, ji jau yra pilnametė, tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nenukentėjo. Nukentėjusioji A. S. neteko brolio, tačiau kaip seka iš jos parodymų, jos ir brolio bendravimas nebuvo intensyvus, jai tai nėra vienintelis toks artimas žmogus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini sekančiai: L. M. priteistina 30000 litų, R. M. – 100000 Lt, A. K. 50000 Lt, A. S. – 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str.).

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. J. K. rūbai: megztinis, marškiniai, berankoviai apatiniai marškinėliai, kelnės su diržu, apatinės kelnės, auliniai batai, puskojinės, elastinis tvarstis, trumpikės, kelnių kišenėje rasti 2 pieštukai, žiebtuvėlis, lenktinis peilis, laikrodis, kvapo pėdsakai nuo plastikinės atsuktuvo rankenos ir medinio kirvio koto bei foninis kvapas iš patalpų; įtariamojo E. B. lyginamasis kvapo pavyzdys ir foninis patalpos kvapas; atsuktuvas; 15 vnt. nuorūkų, panaudotos lipnios juostos dalis su plaukais; 6 vnt. cigarečių nuorūkų; sutepimo nuo prieangio (dirbtuvių-sandėliuko) grindų pavyzdys; 2 vnt. 0,5 l. talpos butelių „Degtinė“; lipnios juostos rulonas; virvė; SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelė „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Tele 2“ „ PILDYK“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) 16K; telefono „S. E.“ įpakavimo dėžutė su joje esančiais 6 vnt. instrukcijų knygelių, garantine pažyma, ausinių antgaliais; lipnios juostos gniužulas; mobilaus ryšio telefonai „Nokia 6125“; „LG- T300“; „S. E. T 250i“; R. M. lyginamasis seilių pavyzdys; E. B. lyginamasis seilių pavyzdys, E. B. juodos spalvos striukė, baltos spalvos kelnės, marškiniai trumpomis rankovėmis; E. B. rudos spalvos kelnės, šviesiai rudos spalvos striukė; įtariamojo E. B. asmens kratos metu paimti daiktai: diržas, Vikingų loto bilietas, 2 vnt. vienkartinių skustuvų, lenktinis peiliukas, degtukų dėžutė, balto metalo raktas, piniginė, 4 vnt. kortelių („M. R.“, „Depo“, „S. E.“, „ Tallink“); įtariamojo E. B. šviesiai pilkos spalvos striukė, megzta kepurė; įtariamojo E. B. džinsinės kelnės, mėlynos spalvos švarkas, megztinis; E. B. batai; kirvis; nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

- nukentėjusiosios A. S. ieškinį patvirtinantys dokumentai; kompaktinė plokštelė su įrašu prie 2013-02-26 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo; kompaktinė plokštelė su MRT išklotinėmis; kompaktinė plokštelė su įrašu prie 2013-02-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo; E. B. daktilokortelė; A.J. K. daktilokortelės; kartu su byla perduoti Kauno apygardos teismui – saugotina kartu su byla (BPK 96 str. 1 d. 4 p. 94 str. 1 d. 3 p.).

- įtariamojo E. B. asmens kratos metu paimti pinigai - 75 litai 34 centai- perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Finansų skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai L. M. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.) 4 t., b.l. 69- 71).

Dėl proceso išlaidų;

Nagrinėjant bylą kaltinamajam ir nukentėjusiesiems buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nagrinėjant bylą dalyvavo vertėjas, buvo kviečiami liudytojai, dėl to patirtos proceso išlaidos. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Už advokato darbą yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamojo turtinė padėtis yra bloga, iš jo priteisiamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiems, o tai neišvengiamai dar labiau pasunkins kaltinamojo turtinę padėtį, proceso išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš jo nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str.

nusprendžia:

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir paskirti 16 (šešiolikos) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti 10 (dešimt mėnesių) terminuoto laisvės atėmimo.

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir paskirti 1 (vienerius metus) 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1, 2 p., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 16 (šešiolika) metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-12-22.

E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą (pratęsti).

Nukentėjusiųjų L. M., R. M., A. S. ir A. K. civilinius ieškinius tenkinti sekančiai:

Priteisti iš E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 116,66 litų (atitinka 33,78 eurų) turtinės ir 30000 Lt (atitinka 8688,60 eurų) neturtinės žalos atlyginimo;Priteisti iš E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) 100000 Lt (atitinka 28962 eurų) neturtinės žalos atlyginimo;Priteisti iš E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) 3565,43 Lt (atitinka 1032,62 eurų) turtinės ir 20000 Lt (atitinka 5792,40 eurų), neturtinės žalos atlyginimo; Priteisti iš E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 50000 Lt (atitinka 14481 eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. J. K. rūbus - megztinį, marškinius, berankovius apatinius marškinėlius, kelnes su diržu, apatines kelnes, aulinius batus, puskojines, elastinį tvarstį, trumpikes, kelnių kišenėje rastus 2 pieštukus, žiebtuvėlį, lenktinį peilį, laikrodį, kvapo pėdsakus nuo plastikinės atsuktuvo rankenos ir medinio kirvio koto bei foninį kvapą iš patalpų; įtariamojo E. B. lyginamąjį kvapo pavyzdį ir foninį patalpos kvapą; atsuktuvą; 15 vnt. nuorūkų, panaudotos lipnios juostos dalį su plaukais; 6 vnt. cigarečių nuorūkų; sutepimo nuo prieangio (dirbtuvių-sandėliuko) grindų pavyzdį; 2 vnt. 0,5 l. talpos butelių „Degtinė“; lipnios juostos ruloną; virvę; SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); SIM kortelę „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini); „Tele 2“ „PILDYK“ SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 16K; telefono „S. E.“ įpakavimo dėžutę su joje esančiais 6 vnt. instrukcijų knygelių, garantine pažyma, ausinių antgaliais; lipnios juostos gniužulą; mobilaus ryšio telefonus „Nokia 6125“; „LG-T300“; „S. E. T 250i“; R. M. lyginamąjį seilių pavyzdį; E. B. lyginamąjį seilių pavyzdys, E. B. juodos spalvos striukę, baltos spalvos kelnes, marškinius trumpomis rankovėmis; rudos spalvos kelnes, šviesiai rudos spalvos striukę; įtariamojo E. B. asmens kratos metu paimtą diržą, Vikingų loto bilietą, 2 vnt. vienkartinių skustuvų, lenktinį peiliuką, degtukų dėžutę, balto metalo raktą, piniginę, 4 vnt. kortelių („M. R.“, „Depo“, „S. E.“, „Tallink“); įtariamojo E. B. šviesiai pilkos spalvos striukę, megztą kepurę; džinsines kelnes, mėlynos spalvos švarką, megztinį; batus; kirvį; nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

- nukentėjusiosios A. S. ieškinį patvirtinančius dokumentus; kompaktinę plokštelę su įrašu prie 2013-02-26 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo; kompaktinę plokštelę su MRT išklotinėmis; kompaktinę plokštelę su įrašu prie 2013-02-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo; E. B. daktilokortelę; A. J. K. daktilokorteles; saugoti kartu su byla.

- įtariamojo E. B. asmens kratos metu paimtus pinigus - 75 litus 34 centus, perduotus saugoti Kauno apskrities VPK Finansų skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai L. M..

Proceso išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Albinas AntanaitisTeisėjai: Olegas ŠibkovasAlgerdas Urbšys