- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-982-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- E. K.
- Pareiškėjas
- V. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjoV. K. ir atsakovės E. K. atskiruosius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-31-668/2008 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokias subjektines jo teises ir kaip pažeidžia prašomas panaikinti sprendimas. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-03 sprendimu nepasisakyta dėl pareiškėjo teisių, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas jų nepažeidžia. Padarė išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie bylą ir galėjo ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė E. K. prašo panaikinti 2009-05-12 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pareiškėjas apie proceso esmę nebuvo informuotas, nes buvo tik liudytojas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 str. 1 d. 7 p., ignoravo pareiškėjo interesus.
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti 2009 m. gegužės 12 d. nutartį, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kuriomis pareiškėjas rėmėsi kaip proceso atnaujinimo pagrindais. Teigia, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-03 sprendimu buvo pažeistos jo teisės, o Palangos miesto apylinkės teismas pažeidė CPK 266 str., draudžiantį spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas V. K. prašo atskiruosius skundus atmesti. Teigia, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno CPK 366 str. įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą. Pažymi, kad pareiškėjas savo teises gali ginti pareikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, joje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.
Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei naudojamos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo nustatytais būdais. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti nepagrįstas ir neteisėtas. CPK 366 str. yra įvardyti proceso atnaujinimo pagrindai ir šio instituto esmė yra ta, kad procesas gali būti atnaujinamas išnagrinėtoje byloje tik tais atvejais, kai asmuo kitaip negali apginti savo teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu ir nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-03 sprendimu ieškovui paskirti naudotis kambariai bute, (duomenys neskelbtini), kuriais naudojasi pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, jog prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečias subjektines jo teises pažeidžia priimtas sprendimas, kokias teisines pasekmes būtų sukėlęs jo dalyvavimas bylos nagrinėjime. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turi teisę ginti savo teises kitais CPK numatytais būdais, esant CK 4.34 str. nustatytiems pagrindams.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.