- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2-286-880/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00196-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- BUAB „F2M GROUP“, ir UAB, „Vizujus ir partneriai“
- Advokatai
- Gilbertas Kinderevičius, Kęstutis Žickus
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „F2M GROUP“ ieškinį atsakovui M. M. dėl padarytos žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 18500 Lt padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008-08-22 ieškovas ir UAB „Vizujus ir partneriai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08/22, pagal kurią ieškovas užsakė baldų komplektus ir įsipareigojo juos priimti ir sumokėti nustatytą kainą, o UAB „Vizujus ir partneriai“ įsipareigojo juos pagaminti, sumontuoti ir perduoti. 2009-01-29 prekių perdavimo-priėmimo aktu UAB „Vizujus ir partneriai“ pagal sutartį užsakytus baldus perdavė, o ieškovo direktorius, byloje atsakovas, priėmė. Pagal PVM sąskaitą faktūrą už baldus mokėtina suma siekė 21100 Lt. 2010-04-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, o 2010-08-25 nutartimi buvo patvirtintas UAB „Vizujus ir partneriai“ kreditorinis reikalavimas. Kadangi ieškovas už baldus neatsiskaitė, UAB „Vizujus ir partneriai“ paskaičiavo 4000 Lt delspinigių už 2009-01-30 – 2010-03-31 laikotarpį. Ieškovo direktorius atsakovas minėtų baldų įmonės bankroto administratoriui neperdavė, įmonė šio turto faktiškai neturi. Ieškovo susidariusi skola UAB „Vizujus ir partneriai“ už perduotus baldus yra nesumokėta, todėl jo kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti. Atsakovas būdamas ieškovo direktorius ir juridinio asmens dalyvis dar prieš įmonės bankroto bylos iškėlimą žinojo, kad įmonė yra nemoki. Jam buvo žinomos baldų pirkimo pardavimo sandorio sudarymo pasekmės, t. y. atsakovas suprato, kad įmonė bus nepajėgi sumokėti už užsakytus baldus ir negalės įvykdyti sutartimi nustatytų įsipareigojimų. Tačiau jis vis tiek sudarė ne pirmo būtinumo baldų pirkimo sandorį, kuris buvo ne tik nenaudingas, bet ir nuostolingas, nes įmonė negavo jokio pelno, o minėti baldai taip ir nebuvo panaudoti įmonės poreikiams patenkinti. Sandoriu buvo siekta, kad įmonėje liktų kuo mažiau turto. Atsakovas elgėsi nesąžiningai ir veikė priešingai įmonės tikslams ir interesams, dėl ko savo neteisėtais veiksmais padarė žalą įmonės veiklai. Atsakovas, iki bankroto bylos iškėlimo būdamas įmonės direktoriumi, privalėjo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, tame tarpe ir baldus, tačiau jo neperdavė, pažeidė ĮBĮ nuostatas ir nevykdė teismo sprendimo. Dėl šių priežasčių atsakovas pažeidė įstatymo nustatytą tvarką ir pareigą elgtis atsakingai ir atidžiai. Bankroto administratoriaus žiniomis minėtas turtas yra atsakovo namuose ir yra naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas būdamas įmonės direktoriumi pasisavino įmonės vardu už įmonės lėšas pirktus baldų komplektus. Taigi baldų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas asmeniniais poreikiais ir interesais, o įmonei priklausantis turtas naudojamas ne įmonės tikslais. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovas pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, bet ir elgėsi neteisėtai. Jis ne tik neperdavė baldų bankroto administratoriui, bet ir juos pasisavino asmeniniams poreikiams tenkinti, kas įrodo atsakovo nesąžiningus veiksmus, todėl galima teigti, kad egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado žala. Įmonės turtas yra sumažėjęs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Esant pareigai patenkinti kreditoriaus reikalavimus sumokėti įsiskolinimą už pirktus baldus ir faktiškai neesant šių baldų įmonės bendroje turto masėje, atsirado akivaizdi žala įmonei ir jos interesams, todėl atsakovui kyla pareiga susidariusią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl bankrutuojančios įmonės direktoriaus atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sumažintas bendrovės turtas, pabloginta ūkinė-finansinė būklė, atsakovui turi būti taikoma civilinė atsakomybė minėtai žalai atlyginti. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Šiuo atveju yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti bei priteisti dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, kurią jis privalo atlyginti visiškai.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti jo bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo administratoriaus administravimo išlaidų, paskirti ieškovo administratoriui 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant jam. Atsakovas nurodė, kad nuo 2009-11-27 atleido save iš ieškovo vadovo pareigų bei 2009-11-27 pardavė 100 proc. ieškovo akcijų Atiq-Ur-Rehman. Taigi 2009-11-27 nutrūko bet kokie jo teisiniai ryšiai su ieškovu. Būdamas ieškovo akcininku ir vadovu, jis veikė sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Visi jo priimti sprendimai ir sudaryti sandoriai buvo nukreipti į ieškovo įstatuose numatytų tikslų siekimą. Ne išimtis ir 2008-08-22 sudaryta baldų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 08/22. Ieškovas ūkinę-komercinę veiklą vykdė daugiausia statybos ir nekilnojamojo turto srityje, tačiau tuo pačiu užsiėmė ir prekyba, tame tarpe ir baldų. Baldai būdavo perparduodami užsakovams, kuriems ieškovas vykdė statybos ar remonto darbus. Sutartis su UAB „Vizujus ir partneriai“ taip pat sudaryta turint tikslą baldus perparduoti. Atsakovas nurodo, kad ieškovo administratorius neįrodė visų būtinų sąlygų civilinės atsakomybės taikymui jo kaip vadovo atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad neatliko jokių veiksmų, nepriėmė sprendimų ir nesudarė sandorių, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais Akcinių bendrovių įstatymo ir ar CK nuostatų reikalavimus, keliamus bendrovės vadovui, juo labiau, kurie būtų sąlygoję žalos atsiradimą ieškovui. Baldų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną ieškovo finansinė padėtis nebuvo tokia bloga, kad būtų buvęs pagrindas inicijuoti jam bankroto bylos iškėlimą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, analizavo ir vertino ieškovo būklę, buvusią 2010-04-28, t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų po sutarties sudarymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jeigu 2010-04-28 buvo sąlygos iškelti bankroto bylą ieškovui, tai tos sąlygos buvo ir 2008-08-28. Sutartis buvo įprastinis, niekuo neišsiskiriantis sandoris, kuriuo buvo siekta uždirbti pelno, todėl nepagrįstai teigiama, kad ji buvo nenaudinga ieškovui. Pelnas buvo numatytas gauti perpardavus baldus. Be to, sutartis negali būti laikoma nuostolinga, nes baldus įmonė įsigijo už rinkos, o gal net ir mažesnę, kainą. Ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė sudarius sutartį, kadangi buhalteriškai jos turimas turtas padidėjo tokia pačia suma kaip ir mokėtinos sumos. Baldai buvo įsigyti ne įmonės poreikiams tenkinti, o turint tikslą juos perparduoti. Atsakovas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nebuvo ieškovo vadovas, todėl jo nesaistė pareiga perduoti ieškovo administratoriui bendrovės turtą, juo labiau baldus, kurie buvo seniai parduoti. Ieškovo vadovo pareigas jis ėjo tik iki 2009-11-27. Ieškovo turtą ir dokumentus jis buvo perdavęs naujajam įmonės akcininkui pagal 2009-11-27 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas nurodė, kad ieškovo įsigytų baldų jo namuose nėra ir negali būti, kadangi jis nėra jų nei nusipirkęs, nei juos neteisėtai pasisavinęs iš ieškovo. Ieškovo įsiskolinimas UAB „Vizujus ir partneriai“ negali būti laikomas ieškovo patirta žala, kadangi tokia skola nebuvo dirbtinai sukurta, o atsirado sutarties pagrindu už realiai įsigytus baldus, kurie buvo perduoti ieškovui ir jo priimti. Baldai įsigyti už kainą, kuri buvo netgi mažesnė nei rinkos kaina. Baldai buvo apskaityti ieškovo balanse ir jų įsigijimo verte padidėjo ieškovo turimas turtas. Vėliau baldai buvo parduoti, o iš jų pardavimo gauta pelno. Todėl neaišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškovo įsiskolinimas UAB „Vizujus ir partneriai“ prilyginamas ieškovo patirtai žalai, jeigu prisiimdamas prievolę sumokėti baldų pardavimo kainą, ieškovas gavo adekvačią priešpriešinio pobūdžio naudą – baldus. Kadangi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o ieškovas nepatyrė žalos, tai priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir tariamų ieškovo nuostolių nėra ir negali būti. Atsakovas nebuvo įmonės vadovas bankroto bylos iškėlimo metu ir neturėjo pareigos perduoti ieškovo administratoriui turto, įskaitant baldų, kita vertus ieškovo įsiskolinimas už baldus nelaikytinas nuostoliais ir nebuvo sąlygotas tariamo baldų neperdavimo. Kadangi ieškovo administratorius nėra nurodęs jokių pagrįstų argumentų ir nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių jo, kaip buvusio vadovo, neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, jam nekyla pareiga įrodinėti savo nekaltumą. Kadangi ieškovo administratorius žinomai melagingomis ir iškraipytomis aplinkybėmis grindžia ieškinio argumentus, kurie yra absoliučiai nepagrįsti yra pagrindas konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Atidus ir protingas bankroto administratorius, žinodamas, kad teismas įsiteisėjusia nutartimi yra pripažinęs, kad atsakovo nesaistė Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. nustatyta prievolė, panašioje situacijoje nebūtų pateikęs ieškinio, remdamasis prievolės pažeidimu. Todėl ieškovo administratoriui skirtina 20000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos priteisiant jo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Vizujus ir partneriai“ ir UAB „F2M group“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08-/22, pagal kurią UAB „Vizujus ir partneriai“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti baldų komplektą (b.l. 9-10). 2009 m. sausio 29 d. prekių priėmimo – perdavimo aktu UAB „Vizujus ir partneriai“ pagal šią sutartį perdavė UAB „F2M group“ baldus, o UAB „F2M group“ juos priėmė. Tą pačią dieną už baldus buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 21100 Lt sumai (b.l. 13). Byloje nėra įrodymų, jog ši suma būtų sumokėta UAB „Vizujus ir partneriai“. 2010 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta UAB „F2M group“ bankroto byla, o 2010 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintas kreditorių sąrašas. Šiame sąraše patvirtintas ir UAB „Vizujus ir partneriai“ kreditorinis reikalavimas 18500 Lt sumai. Iš UAB „F2M group“ akcininkų susirinkimo sprendimo matyti, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 27 d. buvo atleistas iš UAB „F2M group“ direktoriaus pareigų, o visas akcijas atsakovas tą pačią dieną pardavė ATIQ-UR REHMAN, Pakistano Islamo Respublikos piliečiui.
Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 18500 Lt padarytai žalai atlyginti ir nurodo, jog šią sumą sudaro baldų, kuriuos pagamino UAB „Vizujus ir partneriai“ ir pardavė UAB „F2M group“, tačiau juos panaudojo atsakovas savo namuose, kaina. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad įmonės turto neturėjo perduoti įmonės bankroto administratoriui, nes bankroto bylos iškėlimo metu jis nebuvo įmonės direktoriumi.
Teismas pažymi, kad įstatymai reikalauja, jog ieškovas ieškininio pareiškime nurodytų teisę pažeidusį asmenį, savo reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tiek reikalavimas, tiek to reikalavimo pagrindimas yra materialinio teisinio pobūdžio reiškiniai, t. y. reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės. Dėl to, ar šalis tinkama, galima nustatyti konkretiems materialiniams teisiniams santykiams taikant materialiosios teisės normas. Teismui iškėlus skolininkui bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti ĮBĮ, be kita ko, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminu ir pan. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju įmonės administratorius, gavęs duomenis apie įmonės turtą, jo perdavimą, ir kitus finansinius dokumentus, bei atsižvelgdamas į tai, kad administratoriui neperduotas įmonės turtas ir dėl to įmonei padaryta žalos, pareiškė ieškinį dėl žalos įmonei atlyginimo ir buvusiam įmonės vadovui, kuris, ieškovo nuomone, perdavė ne visą turtą paskutiniam įmonės direktoriui ir akcininkui ir tokiais veiksmais padarė žalą ieškovui. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog atsakovas yra tinkamas šios bylos dalyvis.
Civilinėje byloje esantys įrodymai yra įvertinami kiekvienas atskirai ir kaip įrodymų visuma, nes išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodomosios priemonės turinys gali patvirtinti tam tikrą aplinkybę, gali ją paneigti, gali būti neaiškus, prieštaringas ar iš viso neinformatyvus. Tokiu atveju, darant galutinę išvadą, vertinant įrodymus pagal įstatymą, reikia remtis įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Iš visų įrodomųjų duomenų sprendžiama, ar šalis įrodė aplinkybę, kuria rėmėsi. CPK galioja rungtyniškumo principas - kiekviena šalis įrodinėja jai svarbias aplinkybes. Jeigu dalis jos teikiamų įrodymų yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, tai teismas gali pripažinti aplinkybę neįrodyta, jeigu byloje nėra pakankamai kitų įrodymų.
Ieškovas byloje įrodinėjo, jog neperduoti ieškovui baldai yra atsakovo namuose, kuriuose jie buvo sumontuoti. Atsakovas nurodė, kad UAB „Vizujus ir partneriai“ pagaminti baldai yra išmontuoti ir 2009 m. vasario 3 d. parduoti UAB „Narvija“. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog ginčo baldus 2009 m. vasario 3 d. pardavė UAB „Narvija“. Šį teiginį atsakovas įrodinėja PVM sąskaitomis faktūromis Serija F2M Nr. 20090203-1, F2M Nr. 20090203-2 ir F2M Nr. 20090203-3 bei kasos pajamų orderiu Serija F2M Nr. 22 (b.l. 86-89). Tačiau, teismo vertinimu, šios faktūros neįrodo, jog pagal jas UAB „Narvija“ buvo parduoti būtent UAB „Vizujus ir partneriai“ pagaminti baldai. Iš šių sąskaitų faktūrų neaišku, kokie baldai buvo parduoti, nes jose jie nedetalizuojami. Iš sąskaitų faktūrų matyti, jog buvo pirkti biuro baldai, tuo tarpu UAB „Vizujus ir partneriai“ pagaminti baldai buvo skirti virtuvei, miegamajam ir voniai. Analogiškai ir ilgalaikio turto įvedimo eksploatacijon aktas ir ilgalaikio turto likvidavimo aktas neįrodo, jog buvo pirkti būtent UAB „Vizujus ir partneriai“ pagaminti baldai ir jog jie buvo likviduoti. Ieškovo teiginius įrodo ir liudytojų parodymai. Nors atsakovas nurodė, kad baldai buvo pagaminti pagal UAB „Narvija“ užsakymą, byloje apklaustas UAB „Vizujus ir partneriai“ direktorius ir baldus montavusios įmonės direktorius nurodė, jog šie baldai buvo gaminami išskirtinai atsakovo namams, nes jie yra nestandartiniai, pritaikyti pagal konkrečius atsakovo namo išmatavimus, buvo montuojami sienų angose ir jų panaudojimas kitoje vietoje praktiškai neįmanomas. Faktą, jog atsakovas yra nevisiškai sąžiningas patvirtina ir jo nurodomos baldų išmontavimo aplinkybės. Atsakovas nurodė, kad jis visus baldus išmontavo vienas per dvi dienas ir juos per du kartus nuvežė mikroautobusu į Klaipėdą UAB „Narvija“. Tuo tarpu baldus montavę asmenys nurodė, kad jie baldus sumontavo keturiese per tris dienas ir kad per dvi dienas vienas žmogus niekaip negalėtų jų išmontuoti, juolab, kad gana daug varžtų yra paslėpti po bėgiukais ir kur jie yra žinojo tik montavę asmenys. Be to, baldai būtų netilpę į du mikroautobusus. Taip pat pažymėtina, kad baldus sumontavęs liudytojas Ž. J. nurodė, kad baldai buvo pilnai sumontuoti, pritvirtinti prie sienų, sutvirtinti tarpusavyje, o atsakovas nurodė, kad jie buvo tik sustatyti, nevisiškai sumontuoti ir pastatyti tik reklaminiam filmavimui. Neleidžia daryti priešingos išvados ir M. M., M. J. ir V. J. parodymai, kurie tarpusavyje skyrėsi ir buvo nenuoseklūs. Pavyzdžiui, M. J. nurodė, kad spinta su lentynomis pastatyta biuro didžiajame kambaryje, kur sėdi darbuotojai, o V. J. – kad koridoriuje. Teismo vertinimu šių liudytojų parodymai vertintini kaip ne visiškai patikimi, nes šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes atsakovas yra M. M. vyras, o M. J. ir V. J. jos tėvai. Nevisišką atsakovo sąžiningumą patvirtina ir aplinkybė, jog teismui nepavyko apžiūrėti namo, kuriame buvo sumontuoti UAB „Vizujus ir partneriai“ pagaminti baldai. Liudytoja M. M. sutiko, kad teismas apžiūrėtų namą, ar nėra jame ginčo baldų, tačiau nuvykus į vietą niekas į namą neįleido, o telefonu M. M. neatsiliepė, nors iš teismo posėdžio apžiūrėti namą visi išvažiavo tuo pačiu metu. Pažymėtina ir tai, kad avansą už baldus UAB „Vizujus ir partneriai“ sumokėjo M. J., kuri pinigus pervedė ne iš UAB „Narvija“ sąskaitos, o iš savo asmeninės ir būdama vaiko priežiūros atostogose, o tai iš dalies patvirtina, jog baldai buvo pirkti ne UAB „Narvija“ reikmėms.
Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog UAB „F2M group“ priklausančius baldus pardavė UAB „Narvija“ ir jog jų nėra name, esančiame Dvarykščių k., Zujūnų sen., Vilniaus raj.
Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).
Byloje nustatyta, kad buvęs įmonės administracijos vadovas (atsakovas), pardavęs savo akcijas naujam akcininkui, įmonei priklausančio turto neperdavė, todėl jis yra atsakingas už trumpalaikio turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą naujam įmonės vadovui ir tai laikytina jo neteisėtais veiksmais. Atsakovo veiksmais buvo padaryta bankrutuojančiai įmonei žala, nes padidėjo jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėjo turtinė padėtis, atsirado įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Taigi, yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 18500 Lt žalos atlyginimo yra tenkintinas.
Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir kiti atsakovo argumentai.
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis advokato pagalbai apmokėti sumokėjo 4000 Lt. Teismas vertina, kad ši suma nėra per didelė, nes buvo parengtas ieškinys, o taip pat dalyvauta trijuose teismo posėdžiuose, išvykstamajame teismo posėdyje, į kuriuos atstovas turėjo vykti iš Vilniaus, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo.
Iš atsakovo taip pat priteistinas valstybei 555 Lt žyminis mokestis, nuo kurio buvo atleistas ieškovas ir 41,19 Lt pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „F2M group““, į.k. 178324823, naudai 18500 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013 m. kovo 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 555 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas ir 41,19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.