Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-17 · Administracinė byla Nr. I-3371-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
I-3371-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00178-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3371-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00178-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. skundu, kurį papildė, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 3-4, 89).

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-04-25 iki 2019-02-15 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpos buvo perpildytos, jų plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Kamerų tipo patalpose Nr. 15 ir Nr. 16 neįrengta vėdinimo sistema, šios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Kamerų tipo patalpose trūko oro, buvo drėgna, tamsu ir šalta. Sienų dažai aptrupėję, paviršiai nepritaikyti valymui, taip pat neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, dėl ko pareiškėjas turėjo belsti į duris. Sanitariniame mazge vietoje tualeto įrengta skylė grindyse su nuleidžiama vandens srove. Į kameras išduodamas maistas nebuvo šiltas ir kaloringas, maisto porcijos nesveriamos. Pasivaikščiojimo kiemai netvarkingi, juose neįrengtos šiukšliadėžės, peleninės, nesudaryta galimybė sportuoti ir 8 valandas pasivaikščioti lauke. Atsakovas neužtikrino socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo, socialinių poreikių tenkinimo, nepakankamai užtikrino kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo renginių organizavimo, nesudarė galimybių dirbti. Minėtos kalinimo sąlygos sukėlė papildomą diskomfortą, psichologinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, atsiliepimu, kurį papildė (b. l. 9-19, 94) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta. Uždarosios zonos kamerų tipo patalpų techninė apžiūra atliekama kasdien. Apžiūrų metu užfiksuoti gedimai nedelsiant šalinami. Kamerų tipo patalpose, kuriose nuobaudas atlikinėjo pareiškėjas, įrengta po 1 praustuvę ir 1 klozetą. Kamerų tipo patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Elektros įjungimo / išjungimo mygtukai įrengti patalpų viduje, taigi nuteistieji gali patys įsijungti ir išsijungti šviesą. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus yra išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. 1-me sektoriuje šildymas yra centralizuotas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Elektros instaliacijos gedimai šalinami nedelsiant. Įstaigos pasivaikščiojimo kiemuose yra įrengtas sporto inventorius, kur nuteistieji laisvu laiku turi galimybę sportuoti. Kamerose laikomi nuteistieji pasivaikščioti vedami vieną valandą per parą. Minkštas inventorius dezinfekuojamas kaitinimo būdu specialioje kameroje. Nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugą, turi kreiptis į būrio viršininką. Maistas nuteistiesiems visada tiekiamas šiltas, nes laikomas šilumą palaikančiuose induose. Maistas dalinamas kalibruotais samčiais, kurie atitinka valgiaraščiuose nurodytą svorį. Nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo būti pasivaikščiojimų kiemuose, lankytis sporto aikštynuose, salėse, koplyčioje, bendruose renginiuose. Jiems yra organizuojami įvairūs pozityvaus užimtumo renginiai, sudaroma galimybė naudotis biblioteka, gauti spaudą, naudotis visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų paslaugomis. 1-jo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems organizuojami įvairūs konkursai, tačiau pareiškėjas pozityvaus užimtumo veiklomis nesidomėjo, konkursuose nedalyvavo. Pareiškėjas yra kreipęsis dėl grožinės literatūros išdavimo, knygos jam buvo išduotos. Pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2018-04-25 iki 2019-02-15.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus gyvenamosiose patalpose: nuo 2018-05-24 iki 2018-05-25 kameroje Nr. 14, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,10 kv. m ploto; nuo 2018-05-25 iki 2018-05-27 kameroje Nr. 12, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-05-27 iki 2018-05-28 karantino kameroje Nr. 2, kurioje įrengta 10 vietų, plotas 36,73 kv. m, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2018-06-13 iki 2018-06-22 kameroje Nr. 3, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,10 kv. m; nuo 2018-06-22 iki 2018-06-25 karantino kameroje Nr. 2, kurioje įrengta 10 vietų, plotas 36,73 kv. m, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2018-06-25 iki 2018-07-02 kameroje Nr. 3, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-07-02 iki 2018-07-04 kameroje Nr. 12, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-07-09 iki 2018-07-12 kameroje Nr. 3, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-07-12 iki 2018-07-16 kameroje Nr. 10, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 15,66 kv. m, vienam asmeniui teko 3,91 kv. m; nuo 2018-07-16 iki 2018-07-17 karantino kameroje Nr. 2, kurioje įrengta 10 vietų, plotas 36,73 kv. m, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2018-07-17 iki 2018-07-25 kameroje Nr. 4, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-07-25 iki 2018-07-27 karantino kameroje Nr. 2, kurioje įrengta 10 vietų, plotas 36,73 kv. m, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2018-07-27 iki 2018-07-31 kameroje Nr. 4, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-07-31 iki 2018-08-01 karantino kameroje Nr. 2, kurioje įrengta 10 vietų, plotas 36,73 kv. m, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2018-08-01 iki 2018-08-10 kameroje Nr. 4, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-08-10 iki 2018-08-14 karantino kameroje Nr. 2, kurioje įrengta 10 vietų, plotas 36,73 kv. m, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2018-08-14 iki 2018-08-21 kameroje Nr. 2, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-08-21 iki 2018-09-11 kameroje Nr. 16, kurioje įrengtos 2 vietos, plotas 8,58 kv. m, vienam asmeniui teko 4,29 kv. m; nuo 2018-09-11 iki 2018-10-02 kameroje Nr. 15 kurioje įrengtos 2, plotas 8,58 kv. m, vienam asmeniui teko 4,29 kv. m; nuo 2018-10-02 iki 2018-12-04 kameroje Nr. 13, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-12-04 iki 2018-12-10 kameroje Nr. 14, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-12-10 iki 2018-12-11 karantino kameroje Nr. 2, kurioje įrengta 10 vietų, plotas 36,73 kv. m, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2018-12-11 iki 2018-12-15 kameroje Nr. 12, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2018-12-16 iki 2018-12-17 karantino kameroje Nr. 2, kurioje įrengta 10 vietų, plotas 36,73 kv. m, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2018-12-28 iki 2019-01-12 kameroje Nr. 12, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2019-01-12 iki 2019-01-15 karantino kameroje Nr. 2, kurioje įrengta 10 vietų, plotas 36,73 kv. m, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m; nuo 2019-01-15 iki 2019-01-19 kameroje Nr. 12, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m; nuo 2019-01-19 iki 2019-02-15 kameroje Nr. 2, kurioje įrengtos 4 vietos, plotas 16,38 kv. m, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m (b. l. 56, 63, 84). Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamu laikotarpiu gyvenant Pravieniškių PN-AK 1-jo sektorius kamerų tipo patalpose, Taisyklėse reglamentuota 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad didelę dalį kamerų ploto užėmė baldai, dėl to nebuvo galimybės judėti. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad 1-jo sektoriaus kamerose Nr. 15 ir Nr. 16 nebuvo tinkamo vėdinimo, jose kaupėsi drėgmė ir pelėsis. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - HN 134:2015) 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas neneigia, kad kameros buvo vėdinamos per atveriamus langus, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai nekonstatuotini. Be to, iš Pravieniškių PN-AK 2019-03-06 pažymos Nr. 77-327 (b. l. 56-58) matyti, kad kamerų tipo patalpose yra įrengta vėdinimo sistema. Kameras taip pat galima vėdinti per atveriamus langus (b. l. 61, 62). Teismas pažymi, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, pelėsio ir nemalonaus kvapo jose. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo (b. l. 50-52) 4 punktą, patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarką. Valymo inventorių ir medžiagas iš sandėlio paima ir nuteistiesiems perduoda Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai (Aprašo 9 p.). Remiantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-494 patvirtinto Nuteistųjų areštu bei nuteistųjų atliekančių nuobaudas uždarosios zonos kamerose skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų aprašo 1.1 punktą, nuteistieji, atliekantys nuobaudas uždarosios zonos kamerose, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami kameros, kurioje atlieka nuobaudą, budinčiuoju. Pagal šio aprašo 2.1 ir 2.5 punktus, kameros budintysis, be kita ko, plauna grindis, valo dulkes, sanitarinius įrenginius, išneša šiukšles, vėdina kamerą, o pasibaigus pasivaikščiojimo laikui uždarosios zonos budintysis turi sutvarkyti pasivaikščiojimui skirtą vietą (b. l. 53-54). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad kameros ir pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netvarkingi, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už jų tvarkymą asmuo (budintysis) tinkamai neatliko savo pareigų. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, nenumato šiukšlių dėžių, peleninių įrengimo pasivaikščiojimo kiemuose, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose dėl ant langų įrengtų grotų trūko apšvietimo, o dieną yra nuolat įjungtas dirbtinis apšvietimas. Tačiau iš Pravieniškių PN-AK 2019-03-06 pažymos Nr. 77-327 matyti, kad kamerų apšvietimui ant langų įrengtos grotos įtakos neturi (b. l. 20, 56-58). Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad patalpų apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus, o nustačius gedimus, jie nedelsiant pašalinami. Bylos duomenys patvirtina, kad šviesos jungikliai yra patalpų viduje, taigi nuteistieji gali patys įsijungti/išsijungti apšvietimą (b. l. 56-58). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie apšvietimo įrengimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl neremontuotų patalpų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Iš bylos duomenų (b. l. 55) matyti, kad uždarosios zonos 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpų techninė apžiūra atliekama kasdien, rytinio patikrinimo metu. Apžiūros metu tikrinamos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. Patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių. Apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų foto nuotraukų matyti, kad kamerų tipo patalpų Nr. 15, Nr. 16 sienų, lubų ir grindų būklė yra gera, aptrupėjusių, atsilupusių, apipelijusių paviršių nematyti (b. l. 59-62).

Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Byloje nėra kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus kamerų tipo patalpų būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos patalpų būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad patalpos buvo apleistos, netvarkingos, neremontuotos. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie patalpų būklę, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 145 straipsnio 2 dalį, kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji, turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, todėl pareiškėjo argumentai, dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti gryname ore 8 valandas per parą, atmestini kaip nepagrįsti. Iš Pravieniškių PN-AK 2019-03-06 pažymos Nr. 77-327 (b. l. 56-58) taip pat matyti, kad kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengtas sporto inventorius, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės sportuoti atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktą, kamerų tipo patalpose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Iš Pravieniškių PN-AK 2019-03-06 pažymos Nr. 77-327 (b. l. 56-58) matyti, kad pareigūnų iškvietimo mygtukai kamerų tipo patalpose įrengti, o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų kilę tam tikrų problemų dėl naudojimosi pareigūnų iškvietimo mygtuku. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo argumentai apie žalą, atsiradusią dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo, atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, taigi pagal minėtą reglamentavimą, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė netinkamą maitinimą (maistas šaltas, nekaloringas, nesveriamas), tačiau į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. skundų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių (konkretaus laiko, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu), o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Bylos duomenys patvirtina, kad maistas nuteistiesiems tiekiamas pagal patvirtintus valgiaraščius laikantis teisės aktų reikalavimų (b. l. 95, 96, 97).

Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pažymėtina, kad norėdamas dirbti darbą savo iniciatyva nuteistasis turi apie tai informuoti pataisos įstaigos administraciją, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišreiškus pageidavimo dirbti, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, užimtumas.

Pasisakydamas dėl tokių pareiškėjo skundo argumentų, teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013ir kt.). Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, užimtumas, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo ir nenurodė, kokio konkrečiai užimtumo jam trūko. Bylos duomenimis nustatyta, kad uždarojoje zonoje laikomi nuteistieji turi galimybę dalyvauti pozityvaus užimtumo renginiuose. Nuteistiesiems sudaromos galimybės dalyvauti konkursuose, žaisti žaidimus, naudotis bibliotekos paslaugomis, gauti spaudą, pasinaudoti visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų konsultacijomis (b. l. 63-74).

Kita vertus, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad socialinės reabilitacijos priemonės neteikiamos, tačiau konkrečiai neįvardija ir nenurodo, kokios priemonės jam nebuvo suteiktos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nerodė susidomėjimo dalyvauti pozityvaus užimtumo veiklose (b. l. 63). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl užimtumo trūkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl užimtumo trūkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, psichologiniais išgyvenimais, stresu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis