Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. P., G. M. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. J., nurodė, kad gyveno su mama ūkyje ir viską prižiūrėjo. Šeimoje buvo trys vaikai, ji, sesuo ir brolis. 2004 metais susituokė ir toliau liko gyventi. Ten 2006 metais pasistatė namą. Bendrą ūkį su mama vedė nuo 2002. Kadangi su mama vedė bendrą ūkį todėl net ir įsigydami už savo asmenines lėšas žemės sklypą ji užrašė mamos vardu. Visas turtas įgytas ir už jos šeimos asmenines lėšas buvo registruojamas mamos vardu, nes buvo vienas bendras ūkis. 2012 metai mirė tėvas. Po tėvo mirties mama visiems vaikams padalino pinigų. Kiekvienam davė po 10 000,00 litų. Tai buvo dalis. Po tėvo mirties, motinos naudai visi atsisakė paveldimo turto dalies. Po tėvo mirties jokio daugiau turto neįgijo. Ūkyje toliau dirbo ji su vyru, mama, retkarčiais atvažiuodavo brolis, sesuo. Mama pasijautė blogai 2020 m. liepos mėnesį. 2021 m. vasario mėn. buvo atliktą operacija. Mamos sveikata buvo silpna. Mama kalbėjo apie turtą, tačiau nesiruošė mirti, todėl jokių veiksmų neatlikdavo. 2021 m. kovo mėnesį įvyko konfliktai tarp jos brolio ir vyro, po ko mama pasakė, „kad jeigu ji mirs tai jai bus negerai“. Vieną dieną ji išsikvietė savo pusbrolį A. M., nes reikėjo pagalbos, - veršiavosi karvė. Ji dažnai eidavo į tvartą, o pusbrolis su mama kalbėjosi. Kovo 22 d. ar 21 pradėjo rašyti testamentą. Kaip mama rašė testamentą nematė. Testamentą perskaitė tik vėliau. Mama buvo raštinga. Neatsimena, kad ji kada nors būtų pasirašius ar rašius už mamą. Mama norėjo kreiptis dėl testamento patvirtinimo į notarą, tačiau dėl karantino to padaryti negalėjo. Ji nematė, kad mama būtų rašiusi palinkėjimą proanūkei krikštynų metu. Neatpažįsta šio rašto kaip mamos. Palikti turtą jai buvo mamos valia, kada tiksliai tokią valią mama išsakė nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl testatorės J. M. ranka rašyto testamento.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti. Dėl to įstatymas nustato testamento formos, turinio ir kitus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius (LR CK 5.28 str.) ir asmeninius (LR CK 5.30 str.). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatorius valią ir yra jo pasirašytas (LR CK 5.30 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, turi patikrinti, ar jis atitinka LR CK 5.30 str. nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004). Formuodamas vienodą teismų praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, prigimtį, būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas, kurdamas jas. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl LR CK 5.30 str. įtvirtina privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyvios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004).

Pareiškėja ir liudytojas A. M., bei O. G. nurodė, kad testamentą savo ranka rašė ir pasirašė būtent testatorė J. M.. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra jo pusbrolis ir pusseserės. Testamentas negimė per dieną, apie jį buvo kalbama jau seniai. Testatorė buvo valdingo charakterio ir apie jokius testamentus kalbėti nenorėjo kol buvo pakankamai geros sveikatos. Tuo metu kai ją pradėjo apleidinėti jėgos, žmogus pribrendo, turbūt suprato, kad ji nebevaldo situacijos ir pradėjo kalbėti apie testamentą. Jis atvažiavo D. kvietimu, nes buvo likusi viena priimti veršelio. Vaikščiojo nuo tvarto iki namų ir kalbėjosi apie turtinius reikalus. Tuo metu buvo „kovidinė“ situacija ir judėjimas apribotas. Ji, pokalbio metu nurodė, kad yra užsiregistravusi pas notarą, nurodė, kad ir gula ir keliasi su ta mintimi, kad gali nesulaukti tos dienos. To pokalbio metu jis jai pasakė, kad ji gali testamentą surašyti namuose, pasidėti po pagalve ir ramiai miegoti. Tada ji pradėjo rašyti testamentą, bet padarė klaidų. Jis jai pasakė, kad blogai, kas blogai buvo neprisimena. Atrodo, kad J. testamentą rašė kokius tris kartus, nes rašydama suklysdavo. Ji šį dokumentą rašė lėtai, nes yra senas žmogus ir negalėjo rašyti greitai, per dvi minutes jo parašyti negalėjo dėl senatvės. Jis jai paaiškino, kad dokumente turi būti tiksliai nurodyta, kad visą turtą palieka tam ir tam, nurodė, kad turi būti data, paaiškino, kad jokių braukymų ir taisymų negali būti. Šį testamentą J. rašė nuo 11 val. o baigė apie pietus. Tuo metu kai buvo rašomas testamentas D. didesnę dalį leido tvarte. Jis irgi buvo nuėjęs į tvartą. Tuo metu jis tiksliai nežinojo kam testamentą rašo J. M., nors jam jokių abejonių, kam ji testamentą rašo, nekilo. Apie pietus pamatė galutinį testamento rezultatą, tačiau atvažiavus O. G., jis dar nebuvo pasirašytas. Tuo metu jis su D. nuėjo pasitikti O., jiems sugrįžus jis paklausė ar J. pasirašė testamentą, tada dalyvaujant O., J. pasirašė ir pasidėjo testamentą. Kodėl testamente neparašė vardo, pavardės, o pasirašė tik parašu nežino. Tada jai pasakė, kad galės dabar ramiai miegoti (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 17 min. 43 s. iki 1 val. 51 min.).

Liudytoja O. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra pusbrolio vaikai. Matėsi su J. M. po antros operacijos. Buvo pandemijos įkarštis ir nusprendė aplankyti J. M.. Pas J. namuose buvo apie 13 val. Kieme ją pasitiko D.. Įėjusi į vidų ji nematė J., kuri tuo metu buvo kitame kambaryje. Įėjusi į vidų ji pamatė, kad M. kažką rašo, o šalia jos sėdi A. M.. Tada ji pajuokaudama pasakė J., kad „tai ką raštininke tapai“ o ji pakėlusi akis rimtai pasakė „jau reikia“. Priėjusi arčiau pamatė didesnėmis raidėmis parašyta „testamentas“. Tada išgirdo, kaip A. pasakė, „kad vieną kartą teta (dėdiene) užbaik“ ir tada ji parašė dar keletą žodžių ir pasirašė. Kas testamente buvo parašyta nematė, nes tuo metu atėjo D. paėmė iš jos tą lapelį ir padėjo ant kampe buvusios spintelės ir pradėjo kalbėti apie sveikatą (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 59 min. 2 val. 8 min.).

Kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, tik tai, kad jiems buvo žinoma J. M. valia savo turtą palikti D. J.. Liudytojas J. P., teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra D. kaimynas nuo vaikystės. Vieną kartą buvo atvažiavęs pas D. ir norėjo padiskutuoti apie išmokas. Jam buvo žinoma, kad visas ūkis yra jos mamos vardu. Pokalbio metu J. jam patvirtino, kad visą savo turtą nori palikti D., nes ji viską viena tvarko. Liudytojas V. B., teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra D. J. kaimynas. Pažįsta ir D. brolį bei seserį, nes su jais augo. Žino, kad D. mama visą laiką žadėjo visą savo turtą palikti D. Paskutinio pokalbio su J. M. vardu ji taip pat patvirtino, kad visą savo turtą ketina perrašyti būtent D. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kolūkio laikais buvo elektrikas ir jį kviesdavosi į ūkį J. ir jos vyras. Lankydamasis sodyboje matydavo ūkyje dirbančią D.. Apie tai, kad D. dar turi brolių ir seserų nežinojo. Pokalbių su J. metu jis suprato, kad visą turtą ji nori palikti savo dukrai D.

Kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė išsakydami savo poziciją, kad testamentas surašytas ne J. M. vardu. Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad suinteresuotas asmuo Z. P. yra jos mama, o D. J. yra krikšto mama. Ji nori paliudyti tai, kad ji matė testamentą ir gali patvirtinti, kad jis rašytas ne močiutės. Ji turi močiutės ranka rašytų įrašų, kurie nepanašūs į testamente esantį raštą. Mano, kad testamente esantis raštas yra D., nes toje pačioje knygelėje yra rašiusi ir D., ir raštas panašus į jos, nors ji nėra ekspertė. Mano, kad 80 metų žmogus ligotas, negali parašyti teksto su skliausteliais, kableliais. Jos ir močiutės santykiai buvo artimi, močiutė sakydavo, kad ji yra mylimiausia anūkė. Močiutė iki paskutinės dienos neketino mirti, todėl jokių testamentų nerašė. Jos netgi prašė nupirkti įvairių sėklų. Krikštynų knygelėje yra parašyti močiutės ranka linkėjimai, o taip pat D. ranka rašyti linkėjimai. Kiek jai yra žinoma, močiutė nelabai norėjo rašyti, visur važiuodavo D., o parašus dėdavo močiutė. Močiutė sakydavo, kad ji negražiai rašo. Pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip krikštynų knygelėje pasirašo močiutė, ten net yra minčių nurašytų nuo D.. Niekada nėra girdėjusi apie testamento surašymą nei iš D. nei iš močiutės (2022 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 9 min. )

Liudytoja G. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra R. G. draugė. 2016 metais gegužės mėnesį dalyvavo R. G. dukros krikštynose ir sėdėjo prie stalo priešais ją. Tuo metu matė, kaip į krikšto knygą rašė J. M.. Rita dar skatino močiutę pačiai rašyti, nurodė, kad „Gretutei tai bus prisiminimas“.

Siekiant išsiaiškinti tarp šalių kilusį ginčą teismas tenkindamas suinteresuotų asmenų prašymą dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo rinko lyginamuosius ir laisvuosius ekspertizei atlikti reikalingus dokumentus. Teismui buvo pateikti su J. M. ir pareiškėja D. J. susiję dokumentai, t. y. bankų sutartys, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kvietimas į ribų ženklinimą, dokumentai iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuriuose pasirašiusi J. M., išreikalauti duomenys iš notarų biuro, migracijos departamento, paimti D. J. lyginamieji rašysenos pavyzdžiai, o taip pat duomenys iš Išlaužo seniūnijos, į kurią D. J. kreipėsi su prašymu išduoti pažymą apie bendrą ūkio vedimą su J. M. nuo 1993 metų.

2022 m. gegužės 9 d. raštu pareiškėja ir jos atstovė buvo įpareigotos teismui pateikti testamento originalą ekspertizės atlikimui.

2022 m. gegužės 9 d. raštu pareiškėjos atstovė advokatė teismą informavo, kad 2021 m. kovo 22 d. surašytas testamento originalas, kuris buvo laikomas D. J. gyvenamojo vietoje, dingęs. Ekspertizė byloje paskirta nebuvo.

Teismas išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, bei išklausęs liudytojų parodymus, nustatė, kad jie yra prieštaringi ir jų pagrindu nėra galimybės nustatyti tikrosios testatorės valios.

Nors rašysenos ekspertizė byloje nebuvo paskirta dėl testamento originalo dingimo, iš byloje surinktų dokumentų, taip pat testamento kopijos, akivaizdžiai matyti, jog testatorės raštas (parašas) esantis dokumentuose nesutampa su testamente esančiu raštu ir tam teismo manymu nereikia net specialių žinių. Testamente esanti rašysena yra tvarkinga, raidės lygios, matosi, kad tekstas surašytas vienu metu, nedarant pertraukų. Pagal byloje apklaustų liudytojų parodymus, testamento tekstas buvo rašomas apie 2 val. su pertraukomis, kelis kartus perrašomas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M., nurodė, kad „testamentą rašė lėtai, nes yra senas žmogus ir negalėjo rašyti greitai, per dvi minutes“. Testamento kopijoje esantis tekstas ir parašas akivaizdžiai rašytas ne to paties asmens ranka, nes net ir neturint specialių žinių matyti skirtingi atskirų raidžių rašymo ypatumai. Teismo vertinimu testamente esanti rašysena labiau atitinka byloje išreikalautam D. J. ranka rašytam dokumentui (Prienų rajono savivaldybės administracijos Išlaižo seniūnijai, krikšto knygoje padarytam įrašui), nors nesutampa su lyginamaisiais rašysenos pavyzdžiais, kuriuos pareiškėja surašė teisme, taip pat skiriasi su pateiktais į bylą atvirukuose užfiksuotais rašymo fragmentais ir kt. .

Teismas pažymi, kad tik nustačius visų LR CK 5.30 straipsnyje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą yra galimas asmeninio testamento patvirtinimas. Šiuo atveju neatlikus rašysenos ekspertizės, patvirtinti J. M. valios, išsakytos pateiktame tvirtinti asmeniniame testamente, teismas negali (negalima padaryti kategoriškos išvados, kad testamentas surašytas ir pasirašytas testatorės ranka), todėl konstatuotina, kad jis neatitinka LR CK 5.30 str. numatytiems reikalavimams, todėl pareiškimas atmestinas ir asmeninis testamentas netvirtinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 442 str. 6 d.). Šiuo atveju pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi skyrėsi iš esmės, pareiškimas atmestas, todėl išlaidos už advokato suteiktą pagalbą suinteresuotiems asmenims priteistinos lygiomis dalimis iš pareiškėjos D. J..

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad suinteresuoti asmenys G. M. ir Z. P. už advokato atstovavimo išlaidas yra sumokę kiekvienas po 325,00 ( tris šimtus dvidešimt penkis) eurus, todėl laikytina, kad šias išlaidas suinteresuoti asmenys patyrė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, teismas sprendžia, jog suinteresuotų asmenų atstovei sumokėta suma neviršija Rekomendacijų nuostatų, todėl pareiškimą atmetus šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos kiekvienam po 325,00 eurus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 8,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl pareiškimą atmetus, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą priteistinos iš pareiškėjos D. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti, G. M. ir Z. P., iš pareiškėjos D. J. po 325,00 (tris šimtus dvidešimt penkis) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos D. J. 8,20 Eur (aštuonis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.