- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- 1-664-668/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- S. L., G. P., P. V.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, kaltinamajam V. L., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiosioms S. L., G. P., P. V. ir jos globėjai M. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovei Svetlanai Čumačenko, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2015-08-09 apie 21.30 val. viešoje vietoje, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu pašalinių asmenų akivaizdoje pribėgęs prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo G. P., S. L. su mažamete dukra P. V., atidaręs automobilio vairuotojo dureles, kur sėdėjo G. P., įžeidinėjo ją, plūsdamas rusiškais keiksmažodžiais, bei panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia viena ranka sugriebęs G. P. už plaukų, tempė ją iš automobilio, kitos rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai į veido sritį, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas jai odos nubrozdinimą kairio dilbio srityje, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-08-09 apie 21.40 val. toje pačioje vietoje įžūliu elgesiu pašalinių asmenų akivaizdoje, S. L. išlipus iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė jai vieną kartą kumščiu į kairę veido sritį ir du kartus spyrė į kairės kojos šlaunį, ko pasėkoje ji pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-08-09 apie 21.42 val. toje pačioje vietoje įžūliu elgesiu pašalinių asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą mažametės P. V. atžvilgiu, pastarajai pribėgus prie mamos S. L., tyčia viena ranka griebė P. V. už plaukų ir nutempė į šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-08-09 m. apie 21.45 val. toje pačioje vietoje įžūliu elgesiu pašalinių asmenų akivaizdoje G. P. išlipus iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė jai kumščiu vieną kartą į kairės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas muštinę žaizdą viršutinėje lupoje, tuo jai sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis V. L. savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus teisme, nurodė, kad nukentėjusiąsias apšaukė aferistėmis, kadangi jos tokios ir yra, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. ir 4 d., nutarė pagarsinti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. L. parodė, kad jis su žmona E. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Gretimame bute (duomenys neskelbtini) gyvena S. L., kuri yra neseniai grįžusi iš įkalinimo įstaigos. Apie tai jis sužinojo iš apie ją esančių straipsnių internete. S. L. šiuo adresu gyvena maždaug nuo šių metų pavasario. Nei jis, nei jo žmona su gretimame bute gyvenančiais kaimynais, kuriame gyvena V. V. su žmona L. V., jų marti S. L., dukra Ž., kurios pavardės jis nežino, ir dvi anūkės, artimai nebendrauja. Jokių konfliktų su jais anksčiau neturėjo. 2015-08-03 jis grįžo iš Europos, kadangi yra tolimųjų reisų vairuotojas. 2015-08-09 žmona jam papasakojo, kad S. L. ją įžeidinėja, dėl to ji bijo eiti iš namų. Žmona jam pasakojo, kad, jai rūkant balkone, sėdėdama vyšninės spalvos automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo dažniausiai važinėja, S. L. ir jos draugės ją įžeidinėjo, rodė jai necenzūrinius gestus. Minėtame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ dažnai vakarais S. L. ir jos draugės bendro naudojimo kieme esančioje aikštelėje klauso muzikos, triukšmauja, vartoja alkoholinius gėrimus. 2015-08-09 apie 20 val. jis grįžo namo, kaip įprastai atsisėdo prie kompiuterio ir išgėrė dvi skardines alaus. Tą dieną jis alkoholio daugiau vartojęs nebuvo. Jo buto langas buvo atidarytas. Apie 21.40 - 22 val. jis išgirdo kieme grojančią muziką. Pažiūrėjęs pro savo buto langą, pamatė, kad tai tas pats automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris stovėjo bendro naudojimo kieme automobilių stovėjimo aikštelėje prie laiptinės, kurioje jis gyvena. Jis išėjo į lauką tikslu pasiaiškinti, paklausti, kodėl jie negali ramiai gyventi, kodėl jos įžeidinėja jo žmoną, kodėl ji bijo išeiti iš namų. Jo žmona tuo metu buvo namuose. Išėjęs į kiemą, jis pamatė prie minėto automobilio stovinčią S. L. ir kitą moterį, kurios jis asmeniškai nepažįsta. Matė, kad ji tamsių plaukų, apie 1,60-1,70 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jis ją atpažintų iš matymo. Jos abi išlipusios iš automobilio rūkė. S. L. stovėjo prie automobilio keleivio pusės durelių, o kita moteris – prie vairuotojo pusės durelių. S. L. dukros P. V. jis nepastebėjo, jos išlipusios iš automobilio jis tikrai nematė, bet gali būti, kad ji sėdėjo tame automobilyje, kadangi automobilio langai yra tamsinti ir ten nieko nesimatė. Išėjęs jis jų paklausė, kas čia vyksta, kodėl negali ramiai gyventi, kodėl jo žmona negali išeiti iš namų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tiek jis, tiek S. L. ir jos draugė konflikto metu kalbėjo garsiai, tačiau jokių riksmų ir didelio triukšmo ten nebuvo. Viskas vyko labai greitai. Jis joms reiškė priekaištus, tačiau jokių necenzūrinių žodžių jis tikrai neišsakė, jų neįžeidinėjo ir nei vienai iš jų jokių smūgių nesudavė. Stovėjo apie vieno metro atstumu nuo tos nepažįstamos moters, S. L. draugės. Žodinio konflikto metu ji jam spyrė į kairės pusės apatinę pilvo dalį, toje vietoje jam buvo kraujosruva. Ji jam spyrė vieną kartą. Kai ji jam spyrė, jis ją nuo savęs rankomis nustūmė. Nuo jo pastūmimo ji nepargriuvo, kadangi stovėjo prie pat automobilio. Jis S. L. pasakė: „aferiste, grąžink žmonėms pinigus“ ir ėjo laiptinės link. Jam jau būnant prie laiptinės durų, prie jo iš nugaros pribėgo kažkoks nepažįstamas vyriškis, apie 55 m. amžiaus, apsivilkęs šviesios spalvos marškiniais. Taip pat iš laiptinės išbėgo S. L. uošvis V. V., kuris iš karto jį puolė mušti. Viskas vyko labai greitai. Jis negali pasakyti, ar jį mušė tas iš nugaros pribėgęs vyriškis, bet V. V. iš karto jį pradėjo mušti. Vytas rankose dar turėjo kažką atsinešęs. Ką, jis tiksliai pasakyti negali, nes tik pastarajam išėjus iš laiptinės, pasipylė smūgiai į veido ir galvos sritį. V. V. jam ne mažiau kaip 10 smūgių sudavė rankomis ir tikriausiai tuo daiktu, kurį buvo atsinešęs. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo smūgių, sunkiai orientavosi aplinkoje ir nebematė, kas vyksta, tik pajautė, kad policijos pareigūnai jį jau veda į automobilį. Daugiau jokių pašalinių asmenų jis konflikto vietoje nematė. Jį policijos pareigūnai nuvežė į Žaliakalnio PK, ten jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį nuvežė į klinikas. Kai jis buvo išvežtas į Klinikas, priimamajame su policijos darbuotoju parodęs policijos darbuotojo pažymėjimą, t. y. prisistatęs policijos pareigūnu, civiliai apsirengęs bendravo kažkoks vyriškis, kuris policijos pareigūnų vis klausinėjo apie jo sveikatos būklę, kas bus su juo. Kaip suprato, tas vyriškis buvo V. V. ir S. L. draugas ar geras pažįstamas, nes jis bendravo ir su klinikose buvusiais V. V. bei S. L.. Kad tai buvo policijos pareigūnas, jam pasakė vienas iš jį lydėjusių patrulių. Iš pradžių klinikose buvo vieni patruliai, po to - kiti du. Tas vyriškis bendravo su antrais patruliais, jie buvo atvažiavę tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“. Po šio įvykio, 2015 m. rugpjūčio 9 d. naktį iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jo žmonai į jų namų fiksuoto ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino kažkoks vyriškis ir grasino, kad jį pasodins į kalėjimą, kuriame „padarys gaidžiu“, o jo žmoną užmuš. Kas toks skambino, jie nežino, tik tai buvo ne V. V. balsas. Dėl sužalojimo jis pats kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Savo kaltės visiškai nepripažįsta (1 t., b. 1. 117-118, 136-137).
Nukentėjusioji mažametė P. V. parodė, kad V. L. yra jų kaimynas. Įvykio dieną ji buvo prie ežero ir su G. P. bei savo mama grįžo prie namų, esančių (duomenys neskelbtini). Mama ir G. P. nieko nevalgė ir negėrė, muzika automobilyje taip pat negrojo. Tik sustojus jų automobilius, pribėjo V. L., nieko nesakęs atlupo priekines vairuotojo pusės automobilio dureles, griebė G. P. už plaukų ir trenkė ranka į veidą. Tuo metu jos mama, nespėjusi atsisegti automobilio saugos diržo. apkabino G. P., kad kaltinamasis šios nemuštų. Pati G. P. nebandė apsiginti, ji nieko nedarė. Jis plūdo G. P. necenzūriniais žodžiais, kurių ji nenori sakyti, kodėl taip darė jai nėra žinoma, konkrečiai savo nepasitenkinimo jis neišreiškė. Iki tol su V. L. jie sutarė gražiai. Su juo gerai sutardavo ir jos senelis V. V.. Taip pat įvykio metu kaltinamasis sudavė vieną kartą kumščiu į smakrą jos mamai S. L., kol ji buvo automobilyje, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje prisisegusi diržu. Mama apsiginti nebandė. Be to, jis tempė ir P. V. už plaukų, norėdamas patraukti nuo mamos, kadangi mamai sudavus smūgius, ji išlipo iš automobilio, ant kurio galinės sėdynės sėdėjo, ir gynė mamą, kad šios nemuštų. Plaukų jai kaltinamasis neišrovė, jai buvo padaryta tik psichologinė trauma. P. V. pradėjo rėkti, visi išlipo iš automobilio. Tada kaltinamasis spardė G. P.. Po to, kai viskas jau buvo pasibaigę, V. L. norėjo pabėgti iš įvykio vietos, tačiau atėjo P. V. senelis V. V., kuris kaltinamąjį laikė, kol atvažiavo policija. Taip pat buvo atėję dar du asmenys iš kito namo ir vienas iš (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vardų nukentėjusioji nežino. Šie asmenys taip pat nieko nedarė, tik, kaip ir senelis, laikė kaltinamąjį, kol atvažiavo policija. Ji matė, kai atvykę policijos pareigūnai sulaikė V. L.. Jis buvo sulaikytas prie (duomenys neskelbtini) namo, o ji tuo metu sėdėjo lauke ir matė jį sulaikomą maždaug dviejų metrų atstumu, gerai matė jo veidą. Sužalojimų, sumušimų ant V. L. veido ji nematė, jis nebuvo sužeistas. G. P. dėl šio įvykio buvo prakirsta lūpa, o ant jos mamos S. L. smakro buvo kraujosruva.
Nukentėjusioji S. L. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena, ji su savo dukra ir G. P. buvo nuvykę prie vandens ir grįžo namo prie (duomenys neskelbtini). Joms nespėjus atsisegti saugos diržų ir išjungti automobilio variklio, prie jų pribėgo neblaivus V. L., kuris galimai jų jau laukė grįžtančių, atidarė vairuotojo pusės automobilio dureles ir pradėjo mušti G. P., sakydamas „nu s... (necenzūrinis žodis), dabar padarysiu“. Kodėl taip įvyko, S. L. nesuprato. S. L. apkabino G. P., sakė V. L.: „ką darai“, o jis rėkė: „aferistės jūs, patvarkysiu“. S. L. atsisegė saugos diržą, išlipo iš automobilio ir priėjo prie vairuotojo pusės, norėdama išgelbėti G. P.. Tada V. L. pribėjo mušti ir ją, o ji traukėsi ir tuo metu skambino policijai. Kaltinamasis norėjo pagriebti jos telefoną, sudavė jai vieną kartą kumšiu į veidą, į kairę pusę, pataikė į šlaunį, dėl ko ji nukrito, tačiau paskui atsikėlė. Jos dukra P. V. tuo metu rėkė: „padėkite, gelbėkite“, taip pat pradėjo rėkti ir iš automobilio išlipusi G. P., taip pat pro langus prasidėjo ir kaimynų šauksmai. Prasidėjo sambrūzdis. S. L. paskambino policijai, bandė skambinti V. V., norėdama pasakyti, kad V. L. mušasi. Kaltinamasis S. L. plūdo necenzūriniais žodžiais, taip pat norėjusią pribėgti P. V. nustūmė atbuline ranka. Į kiemą išbėgo jai kaimynas iš (duomenys neskelbtini), 4 aukšto bei dar du nepažįstami tik iš matymo žinomi kaimynai iš kitų namų. Kaimynai tramdė V. L., šis bandė bėgti į namus, tačiau kaimynas iš kito namo jį sulaikė, o šis priešinosi, prie durų jį laikė dar 4 – 5 kaimynai. Buvo matyti, kad V. L. buvo neblaivus. Grumtynių tarp V. L. ir bandančių jį sulaikyti asmenų ji nematė, tik pradžioje, kai buvo atėję tik du kaimynai, kaltinamasis bandė muštis, svaidėsi kumščiais ore. Kas vyko, kai V. L. laikė prie laiptinės, ji nematė. Po to atvyko policija ir greitoji. Pareigūnai sulaikė V. L.. Vedant jį į policijos automobilį, ji matė, kaip V. L. bėgo kraujas. Smūgius kaltinamajam sudavė ne ji, ji jo nelietė, jos su G. P. nuo kaltinamojo gynėsi tik žodžiais. Prieš įvykį jos automobilyje garsiai muzikos neklausė, nieko nevalgė, nes nespėjo. Iki šio įvykio jos su V. L. nekonfliktavo, susitikdavo bendrame balkone, jokių konfliktų su juo ar jo sutuoktine nebūdavo. Jo sutuoktinę ji yra sutikusi tik porą kartų per mėnesį. Tikrai nesupranta, iš kur buvo kilęs V. L. noras jas pamokyti, mano, kad jis kažką sumaišė, buvo išgėręs ar jo žmoną kažką prikūrė, jam grįžus iš reisų. Daugiau su juo nebendravo. Vakarais muzikos garsiai jos neleisdavo, nebent jų atvažiuodavo paimti G. P. draugai, tačiau jos tik įsėsdavo į automobilį ir nuvažiuodavo, kieme nestovėdavo. Kodėl V. L. jas išvadino aferistėmis, pats kaltinamasis turėtų tai paaiškinti, galimai dėl to, kad S. L. buvo teista už sukčiavimą, tačiau sukčiavimas nebuvo padarytas prieš E. L. ar V. L., jie apie tai galėjo perskaityti tik internete. Nuo jos niekada nenukentėjo V. L. artimi asmenys, dėl to jam negalėjo kilti noras atkeršyti. Dėl šio įvykio G. P. iš lūpos bėgo kraujas, o S. L. buvo pažaliavimas ant veido. Kodėl jo neužfiksavo ekspertai, jai nėra žinoma, galimai dėl to, kad to sužalojimo neieškojo.
Nukentėjusioji G. P. parodė, kad iki įvykio jai neteko matyti V. L.. 2015-08-09 apie 21 val. ji sustojo paleisti S. L. ir P. V. ir norėjo važiuoti namo, kai išbėgo V. L., atidarė automobilio dureles, griebė jai už plaukų ir pradėjo kumščiu talžyti veidą, spardyti. Ji tuo metu buvo prisisegusi saugos diržą. Pasipylė necenzūriniai rusiški žodžiai, kaltinamasis sakė, kad jos yra aferistės. Ji nėra teista ar tuo kaltinama, koks buvo kaltinamojo motyvas ją mušti, jai nėra žinoma. S. L. ją apglėbė rankomis, P. V. išbėgo iš automobilio. Po to išlipo S. L., kažkam skambino pagalbos. Kadangi V. L. dėl stipraus smūgio užtrenkė vairuotojo pusės dureles ir vijosi S. L. bei P. V., G. P. išlipo pro keleivio pusės dureles. Vėliau automobilio durelės veikė, tik tuo metu ji jų negalėjo atidaryti. Tuo metu kaltinamasis P. V. tempė nuo mamos. Kilo triukšmas, mergaitė verkė. V. L. sudavė S. L. į smakrą, tempė P. V.. G. P. išsigando, kad kaltinamasis sumuš mergaitę, sakė, kad kaltinamasis kažką sumaišė, kad tai ne tas žmogus, tačiau jis užsimojo ir prakirto jai lūpą. Iki šios dienos yra randas. Jai pradėjo bėgti kraujas. Kai atsikėlė, smūgių nejautė. Suprato, kad žmonės kaltinamąjį sulaikė, prie laiptinės stovėjo trys žmonės, vienas iš jų buvo V. V.. Nei prieš šį įvykį, nei po, ji V. L. artimųjų nepažinojo, į kiemą atvažiuodavo tik pasiimti S. L., sustodavo ir išvažiuodavo. Kadangi tame kieme nėra vietos, jokių pramogų ten vykti negalėjo. Taip pat ji nėra teista už vairavimą išgėrus. Po to ji V. L. matė prie laiptinės durų, jo kumščiai ir veidas buvo kruvini. Ar tai buvo jos kraujas, ji nežino. Jai padaryta 20 eurų turtinė žala dėl neatskalbiamai sukruvinto kombinezono, taip pat 1000 eurų neturtinė žala, nes jai reikės rando naikinimo operacijos, be to ji patyrė psichologinę traumą, negalėjo bendrauti su giminaičiais, negalėjo pasakyti, kas tuo metu vyko, jos gyvenimas buvo nepilnavertis, ji negalėjo valgyti, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, ji negalėjo skambinti klientams, nes negalėjo kalbėti. Ji turėjo pirkti vaistus, čekių nepateikė, tačiau materialinės žalos už vaistus ir neprašo. Gydymas tęsėsi mažiausiai vieną mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo oficialiai. Ši įmonė užsiėmė automobilių pirkimu – pardavimu. Ji negalėjo išsiimti nedarbingumo, nes jai reikėjo pinigų. Studijų tuo metu nebuvo, nes buvo atostogos. Dėl ko įvyko šis įvykis, jai iki šiol nėra žinoma.
Liudytoja E. L. parodė, kad V. L. 16 metų yra jos sugyventinis. S. L. ir Valinskai gyvena tame pačiame 5 aukšte iš 12 aukštų, kaip ir ji, jie turi bendrą koridorių ir balkoną. 2015-08-09 įvykio ji nematė, tačiau jai yra žinoma, kad viskas prasidėjo nuo to, jog G. P. liudytojai rodė nepadorius gestus – vidurinįjį pirštą, o su S. L. jos neišsitekdavo bendrame namo koridoriuje, kuriame liudytoja gyvena jau 15 metų. S. L. tame name tuo metu gyveno maždaug 4 mėnesius, o G. P. ji yra mačiusi tik pro langą. Nors su šiomis moterimis jos nebendraudavo ir kodėl G. P. jai rodydavo nepadorius gestus jai nėra žinoma, tačiau ji yra tas pats asmuo, kuri juos rodė, o S. L., būdama išgėrus, eidama laiptinėje yra ją 6 – 8 kartus pastūmusi. Ar dar kas nors matė G. P. jai rodomus nepadorius gestus, jai nėra žinoma, tačiau G. P. ji nešmeižia. Ji bandė kalbėtis su M. V., prašė jos pasikalbėti su marčia, tačiau ši atsakė, kad su ja nesusitvarko, marti jos neklauso. Tą patį yra sakęs V. V.. E. L. apie tai papasakojo V. L., ir, jiems kartu būnant namuose, jis per virtuvės langą pamatė nukentėjusiąsias grįžtančias vakare. Jos ilgai sėdėdavo automobilyje ir išgėrinėdavo. Šiuo atveju jos išlipo ir sustojo, o V. L. išėjo su jomis pakalbėti, kad jos E. L. neužgauliotų. Tą dieną kaltinamasis buvo nedaug išgėręs. Liudytoja pro langą matė, kaip S. L., G. P. ir V. L. kalbėjosi. Ji nuėjo nuo lango, o po to pamatė, kad atvažiavo policija ir suprato, kad kažkas atsitiko. Ji susiruošė išeiti į lauką, tačiau tuo metu jau nieko nebebuvo. Apie 5 val. ryto ji gavo žinutę, paskambino V. L. ir jis pasakė, kad yra ligoninėje, nes buvo sulaužytas jo žandikaulis, kad jį kažkas laikė, o V. V. sudavė ir žandikaulis lūžo. Taip pat sakė, kad G. P. konflikto metu jam spyrė, galimai kaltinamasis jai sudavė, tada ėjo namo, tačiau kažkas iškvietė policiją ir jį išvežė. Įvykio metu tiek V. L., tiek nukentėjusiosios buvo išgėrę. Apie 1 val. nakties ji sulaukė skambučio iš asmens, prisistačiusio G. P. draugu, kuris sakė, kad viską apie juos sužinojo, kur dirba V. L., sakė, kad ją nužudys. Ji to asmens paklausė, ar jis nebijo grasinti, o šis sakė, kad V. L. uždarys ir „pagaidins“, o ją nužudys. Iš ligoninės ji nuvyko parašyti pareiškimą, kad grasino ją nužudyti, tačiau jos pareiškimas nebuvo priimtas. V. L. ligoninėje pragulėjo 10 dienų. Kitos dienos ryte, jai grįžus iš ligoninės, jai paskambino žurnalistas ir pradėjo jos klausinėti apie įvykį, kaip ji sutaria su G. P. ir S. L.. Jis sakė, kad šios moteris jam pasakė šventusios prie ežero ir buvę išgėrusios.
Liudytojas V. V. parodė, kad V. L. yra jo kaimynas. 2015-08-09 įvykyje jis nedalyvavo, tačiau iš savo marčios S. L. jis gavo skambutį į telefoną: „tėvuk, muša“. Jis išlėkė į lauką pažiūrėti, girdėjo anūkę P. V. rėkiančią bei matė šalia stovėjusią G. P., kuriai iš lūpos bėgo kraujas, jos lūpa buvo praskelta. S. L. buvo visa raudona, sumušta, o šalia stovėjo V. L. ir mosikuodamas rankomis rėkavo, keikėsi. Jis griebė kaltinamąjį, norėdamas sulaikyti. Tuo metu jau atbėgę kaimynai iš gretimo namo skambino policijai. Iš matymo pažįstamas kaimynės vyras iš gretimo namo taip pat laikė kaltinamąjį, nes šis norėjo pabėgti į namus, buvo jau užbėgęs laiptukais prie durų, tačiau nesipriešino, tik keikėsi. Šioje situacijoje buvo viskas aišku, kas ir ką nuskriaudė. V. L. jam sakė: „nieko man nepadarysi, aš „mentūroje“ dirbau“, sakė, kad jis turi draugų. Liudytojas pats V. L. apie įvykį ir ką šis padarė neklausė. Galimai už 5 – 1 min. atvažiavo policija ir greitoji. Tuo metu jis su kaimynu laikė V. L. už rank. Sulaikant V. L. jėgos naudoti nereikėjo, jis neturėjo, kur ištrūkti, jam nebuvo suduoti smūgiai. Policijos pareigūnai tikrino kaltinamojo blaivumą, o liudytojas iš kvapo suprato, kad V. L. buvo neblaivus. V. V. anūkė papasakojo, kaip viskas vyko, ji sakė, kad joms privažiavus prie namo, prilėkė neblaivus V. L.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. ir 4 d., liudytojo parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). S. L. yra jo sūnaus žmona. Jis gyvena kartu su sutuoktine M. V., S. L. ir anūkėmis G. M. bei P. V.. S. L. pas juos gyvena nuo 2015-02-06. 2015-08-09 apie 21.30 val. jis buvo namuose, tvarkėsi buitinius darbus. Tuo metu į jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino S. L., jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir verkdama jam sakė „tėvuk, muša“. Jis girdėjo, kaip rėkia mergaitė. Tuomet jis nedelsdamas ėjo į kiemą. Tik išėjęs į laiptinę, išgirdo triukšmą kieme, kaip rėkia, spiegia mergaitė. Būdamas namuose, jis triukšmo negirdėjo, kadangi jo buto langai yra ne į kiemo pusę. Išėjęs į kiemą, pamatė S. L. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tikslių valstybinių numerių neprisimena, kuris stovėjo bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje prie laiptinės, kurioje gyvena. Į minėto automobilio kapotą buvo ranka atsirėmusi S. L. draugė G., kurios pavardės jis nežino, bet jis ją yra ne kartą matęs, kadangi ji ateidavo pas juos į namus pas S. L.. Matė, kad G. P. per ranką, kuria ji buvo atsirėmusi į minėtą automobilį, bėgo kraujas. S. L. stovėjo toliau nuo G. P. automobilio šone, ar keleivio ar vairuotojo pusėje, nepamena. Prie jų stovėjo ir jo kaimynas V. L., kuris gyvena šalia esančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. L. stovėjo apie 1 – 2 m. atstumu nuo G. P. ir S. L.. Jo anūkė P. V. buvo nubėgusi toliau nuo moterų, ji buvo ant šalia esančios pievutės apie 3-4 m nuo jų. Jis tiksliai negirdėjo, bet V. L. kažką aiškino nukentėjusiosioms moterims, mosikavosi rankomis. S. L. liudytojui pasakė, kad V. L. jas užpuolė. Jis tuomet V. L. rankomis nustūmė į šalį nuo moterų ir puolė žiūrėti, kas joms nutiko. Jos verkė, prie jų pribėgo ir anūkė P. V., kuri jam atrodė labai išsigandusi. Ji verkė, drebėjo. Tuomet pamatė, kad V. L. jau lipo laiptinės, kurioje jie gyvena, laiptais, matė, kad jį sulaikė atėjęs pašalinis asmuo, kurio jis nepažįsta, tačiau vėliau sužinojo, kad jis yra iš šalia esančio namo (duomenys neskelbtini). Minėtas pašalinis asmuo V. L. laikė už rankos. Tuomet liudytojas nuėjo padėti sulaikyti V. L., kad šis nepabėgtų. Jis ir kaimynas jį laikė už rankų aikštelėje, prie įėjimo į laiptinę durų. Tiksliai neprisimena, ką jie su V. L. kalbėjo, tačiau kaltinamasis jiems grasino, sakė „dabar pamatysit, kas jums bus“, sakė, kad jis turi pažįstamų policijoje ir „pamatysit, kas jums bus“, kad jie nieko jam nepadarys. Jis tai kartojo nuolat, buvo nusiteikęs agresyviai visų atžvilgiu, buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jie V. L. tik laikė ir laukė, kada atvažiuos policijos pareigūnai, nes atėjęs vyriškis, su kuriuo jie laikė V., pasakė, kad policija jau iškviesta. V. L. nei jis, nei kartu su juo jį laikęs vyriškis nemušė, jokių smūgių jam nesudavė. Nepastebėjo, ar ant V. L. veido ar kitos kūno vietos būtų kraujo. V. L. jiems taip pat netrenkė. Taip jiems laikant kaltinamąjį, atvažiavo policijos pareigūnai ir netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai išvežė kaltinamąjį, o greitoji medicinos pagalba išvežė G. P., kuriai iš lūpos bėgo kraujas. Įvykio metu dar buvo atėjęs vienas vyriškis, kuris gyvena toje pačioje laiptinėje, (duomenys neskelbtini). Jis tiksliai neprisimena, kada jis buvo atėjęs, bet pamena, kad jis dar priėjęs prie V. L. sakė: „ką tu čia darai, kodėl taip elgiesi su moterimis“. Jis nepamena, ar ten įvykio vietoje buvo koks šuo, neatkreipė į tai dėmesio. Jie su V. L. jokių konfliktų, ginčų neturėjo. Nekonfliktavo ir su jo žmona, kurios anketinių duomenų jis nežino, tačiau ji gyvena kartu su V. L. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 68-69). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad konfliktinių situacijų tarp jo ir V. L. nėra buvę, niekas su jo moterimi blogai nesielgė, apie konfliktus tarp nukentėjusiųjų ir V. L. jis nėra girdėjęs, tačiau dar prieš įvykį kaltinamasis jam yra pasakęs, kad jam nepatinka S. L., kodėl, neaiškino. Kaltinamasis mažai būna namuose. Tarp E. L. ir S. L. nebuvo jokių nesutarimų. E. L. su juo apie jokius nesutarimus su nukentėjusiąja nėra kalbėjusi. Po įvykio naktį jis važiavo į policiją ir į klinikas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ paimti nukentėjusiąją. Taip pat klinikose jis matė V. L., jis ten bendravo su policija. Kas galėjo sužaloti V. L., jam nežinoma, jis pats smūgių kaltinamajam nesudavė. Jokio šuns kieme tuo metu nebuvo.
Liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), aštuntame namo aukšte, kai išgirdo triukšmą, rėkiantį vaiką, įvykį apie pusę minutės jis matė pro balkoną, matė, kaip tarp automobilio ir konteinerio asmuo sudavė kumščiu tamsių plaukų merginai į veidą, girdėjo, kaip mergina sakė nemušti, o vyras jai sudavė. Nors to asmens veido nematė, bet vėliau paaiškėjo, kad tai buvo V. L.. Kaip kaltinamasis atsirado kieme, jis nežino. Pamatęs įvykį, jis apsirengė ir nusileido į apačią, norėjo apginti moterį. Į apačią nusileido praėjus apie 5 min. Įvykį matė daug kaimynų. Kai liudytojas nusileido į apačią, mergaitė stovėjo šalia automobilio, buvo dvi moterys, iš kurių vienai ir buvo suduota kumščiu, o kita nieko nedarė ir stovėjo su mergaite prie automobilio. V. L. jau buvo palipęs laiptukais į kito dvylikaaukščio namo laiptinę. Ten buvusio senuko liudytojas paklausė, kas buvo tas asmuo, o pastarasis atsakė, kad kaltinamasis buvo jų kaimynas ir norėjo eiti namo. Jis puolė kaltinamąjį stabdyti, pasakė kitam asmeniui kviesti policiją. Kaip vėliau sužinojo, pastarasis buvo mergaitės senelis. Kol liudytojas laikė V. L., mergaitės senelis buvo už nugaros ir kvietė policiją. Kol atvažiavo policija, liudytojas tai laikė kaltinamąjį apkabinęs, tai kaltinamasis laikė jį už marškinių, tai abu stovėjo laisvai. Galimai jam laikyti kaltinamąjį už rankos padėjo ir V. V., kadangi buvo vasara ir V. L. nuo prakaito buvo šlapias ir buvo sunku jį išlaikyti. Taip pat kaltinamąjį bandė sutramdyti praeinantis pašalinis vyras su šunimi, kuris V. L. pasakė: „tu raminkis“, o šis plūsdamasis necenzūriniais žodžiais atsakė, kad ir tam praeinančiam vyrui parodys. Tai buvo apie 10 ar mažiau metrų atstumu nuo automobilio, kurio durys buvo atidarytos. Iš pradžių eidamas prie kaltinamojo jis šio automobilio neįsidėmėjo, tačiau vėliau atvykus policijos pareigūnams pamatė, kad tai buvo bordo spalvos „(duomenys neskelbtini)“. Jis su kaltinamuoju nesimušė, užteko tik jį palaikyti. Buvo apsistumdymas kaip tarp vyrų, kaltinamasis jam numynė kojos pirštą. V. L. sakė, kad dar parodys. Kai liudytojas priėjęs laikė kaltinamąjį, jis matė, kad pastarojo veidas buvo kruvinas, nuo ko, nežino, tačiau, kadangi V. L. buvo neblaivus, galėjo ir pats nukristi. Ant jo veido žaizdos nebuvo, buvo tik kraujas. Kad jam matant kas nors būtų sudavęs V. L., jis nematė. Atvykus policijai, jis su V. L. stovėjo ramiai, pareigūnai liudytojo paklausė, kas jis toks, o šis atsakė, kad matė, kaip vyras sumušė moterį. Policija V. L. palydėjo iki automobilio.
Liudytojas L. D. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), V. L. yra jo kaimynas. Įvykio dieną jo žmona išgirdo riksmus ir pasakė, kad buvo mušama moteris. Jis vedinas dideliu šunimi, sveriančiu apie 35 kg, su pavadėliu ir be antsnukio, išėjo į lauką ginti moterų, pamatė mergaitę ir dvi moteris, vienos iš kurių veidas buvo kruvinas. Taip pat matė kaimyną, kurį pažinojo, priėjo prie jo ir paklausė, ką šis darantis. Kaimynas ir kiti įvykyje dalyvavę asmenys jam nepaaiškino, kas atsitiko. Maža mergaitė verkė ant žalios vejos, viena moteris lakstė, o kaltinamasis buvo užsimojęs prie kruvinos moters, todėl liudytojas vieną kartą trinktelėjo kairės rankos kumščiu kaltinamajam į veido sritį, norėdamas sutrukdyti pulti moterį. Dešinėje rankoje jis laikė šuns pavadėlį, o kairėje nieko neturėjo. Nuo smūgio kaltinamasis nenukrito, kraujas jam nebėgo, paraudimo nebuvo, tačiau jis griuvinėjo, nes buvo girtas. Prieš suduodamas smūgį jis jau matė, kad V. L. buvo apsibalnojęs, galimai raudonas, nubrozdintas, tačiau ar tai buvo šviežias apsibalnojimas, nesidomėjo. Tuo metu daugiau aikštelėje kitų asmenų nebuvo, ar kas matė smūgio sudavimo momentą, nežino. Moteris, kurią jis gynė, turėjo tai matyti. Kita įvykio vietoje buvusi moteris kažkam skambino. Po to liudytojas laikė kaltinamąjį ir tuo metu atbėgo dar du žmonės. Kai L. D. sučiupo kaltinamąjį ir pastūmė, šis gal ir galėjo nukristi, neprisimena. Pirmas atbėgo V. V., jis susistumdė su kaltinamuoju, o paskui atbėgo kitas vyras ir liudytojas nuėjo. Grįždamas namo jis matė, kad buvo atvykusi policija. Kodėl apie smūgio sudavimą nepasakė ikiteisminio tyrimo metu, nežino, galimai dėl to, kad jo niekas apie tai neklausė.
Liudytojas D. L. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pažįsta V. L., Apie konfliktą jis girdėjo tik iš kalbų, jo pats nematė ir negirdėjo, kadangi tuo metu buvo ligoninėje. Iš pasisakymų girdėjo apie sulaužytą žandikaulį, matė V. L. sulaužytą žandikaulį. Kas sulaužė V. L. žandikaulį, jam nėra žinoma. V. V. jis pažįsta, o S. L. matęs, nes ji epizodiškai ten gyveno, ji gyveno penktame aukšte, o D. L. gyvena trečiajame. Jis pažįsta V. L. žmoną ir ji jam skundėsi, kad S. L. ją terorizuoja, užkabinėja ją visokiais žodžiais, grasina. G. P. jis nepažįsta, tik yra matęs S. L. su kita moterimi sėdinčias tamsiai vyšniniame „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje, girdėjęs muziką ir vieną kartą pavasario antroje pusėje matė vartojant aikštelėje prie namų ant žolės alkoholį.
2015-08-10 protokolas pareiškimas patvirtina, kad G. P. nurodė apie tai, jog jai su S. L. ir P. V. atvykus į (duomenys neskelbtini) kiemą, prie jų automobilio pribėgo vyras, kuris šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, atidaręs vairuotojo dureles, paėmė jai už plaukų, tempė lauk ir kitos rankos kumščiu smūgiavo jai į veidą, taip pat užpuolė S. L. bei, pareiškėjai išlipus iš automobilio, rankomis bei kojomis smūgiavo jai į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 10).
2015-08-10 pareiškėjo ar asmens, kurio interesai pateiktas skundas, pareiškimas, pranešimas, apklausos protokolas patvirtina, kad pareiškėja G. P. nurodė tapačias aplinkybes kaip ir protokole – pareiškime (1 t., b. l. 11).
2015-11-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji G. P. pateikė juodos spalvos vientisą vasarinį kostiumėlį, kurį dėvėjo 2015-08-09 įvykio metu (1 t., b. l. 15).
2015-11-04 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas G. P. pateiktas kostiumėlis, pateikta fotolentelė (1 t., b. l. 16-19).
2015-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2182/15(02) patvirtina, kad G. P. konstatuota muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, nubrozdinimas kairio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2015-08-09 suduodant smūgius kumščiu, spardant ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 23).
2015-08-10 protokolas pareiškimas patvirtina, kad pareiškėja S. L. nurodė apie tai, jog jai su G. P. ir P. V. atvažiavus į (duomenys neskelbtini) kiemą, prie jų pribėgo v., gyvenantis (duomenys neskelbtini), šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, atidaręs vairuotojo dureles, rankomis ir kojomis mušė G. P., o, pareiškėjai išlipus iš automobilio pastarasis vieną kartą kumščiu jai sudavė į kairį žandikaulį ir du kartus spyrė jai į kairės kojos šlaunį (1 t., b. l. 35).
2015-08-10 pareiškėjo ar asmens, kurio interesai pateiktas skundas, pareiškimas, pranešimas, apklausos protokolas patvirtina, kad pareiškėja S. L. nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir protokole – pareiškime (1 t., b. l. 36).
2015-08-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G2181/15(02) patvirtina, kad S. L. konstatuota poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2015-08-09 sudavus kumščiu, spardant ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b. l. 44).
2015-08-10 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta bei schemoje ir fotolentelėje pateiktose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelėje, taip pat apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta fotolentelė (1 t., b. l. 54-60).
2015-08-09 22:20:54 val. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 2663 patvirtina, kad V. L. nustatytas 1,54 promilių girtumas (1 t., b. l. 81).
2015-10-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad V. L. pateikė specialisto išvados kopiją (1 t., b. l. 83).
2015-08-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2326/15(02) patvirtina, kad V. L. konstatuotas dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniojo dilbio srityje, pilvo srityje, galimai 2015-08-09, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 86).
Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai).
Nors kaltinamasis V. L. neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, parodymų teisme nedavė, o ikiteisminio tyrimo metu parodė prieš nukentėjusiąsias nesmurtavęs, o pats buvęs sumuštas, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nuosekliais ir tarpusavyje iš esmės neprieštaraujančiais nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad kaltinamasis joms sudavė smūgius ir jas sužalojo. Kaltinamojo versijos nepatvirtina ir byloje esančios specialisto išvados apie abiems nukentėjusiosioms padarytus sužalojimus, o nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir bylos baigtimi nesuinteresuoti kaltinamojo asmeniškai nepažįstantys kaimynai liudytojai A. P. bei L. D., kurie nurodė būdami namuose namo kieme išgirdę triukšmą, rėkiantį vaiką ir nuskubėję į pagalbą. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė mergaitės kieme net nematęs ir su nukentėjusiomis moterimis kalbėjęs nesukeldamas triukšmo, tačiau visi kiti apklausti asmenys nurodė į kiemą susirinkus daugeliui kaimynų, net aštuntame aukšte gyvenantieji aplinkiniai nurodė išgirdę triukšmą kieme – mergaitės riksmą. Liudytojas A. P. nurodė pro savo balkoną matęs, kaip vyriškis sudavė moteriai į veido sritį, o L. D. teigė iš žmonos sužinojęs apie riksmus kieme ir muštynes, nubėgęs į kiemą ginti moterų ir, jam atbėgant pamatė vienai iš moterų beužsimojantį V. L.. Šie liudytojai nuosekliai ir išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, jų parodymai sutapo su nukentėjusiųjų pasakojimais ir iš esmės skyrėsi nuo kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Šie asmenys, taip pat S. L. uošvis V. V. patvirtino, kad kaltinamasis įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivus, ką patvirtino ir byloje esantys neblaivumo testo duomenys, kuriuose užfiksuotas V. L. 1,54 prom. girtumas. V. V. parodė, kad kaltinamasis grasino jį sulaikiusiems kaimynams. Liudytojai E. L. ir D. L. nurodė įvykio nematę. E. L. teigė, kad V. L. išėjus į kiemą, ji po kurio laiko nuo lango pasitraukusi ir mačiusi V. L. bekalbantį su G. P. ir S. L., ir ji tik po kurio laiko pamačiusi atvykusius pareigūnus, o D. L. nurodė apie įvykį girdėjęs tik iš pasakojimų. Šių liudytojų duoti parodymai yra apie konflikto galimus motyvus, priežastis ir jie niekaip nepaneigia fakto, kad kaltinamasis viešoje vietoje garsiai konfliktavo ir sudavė smūgius nukentėjusiosioms, dėl ko buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis. Be to, tai, kad kaltinamasis galimai sudavė smūgius nukentėjusiosioms, teisiamojo posėdžio metu teigė ir E. L., nurodžiusi, kad jai kalbantis po įvykio su V. L., šis jai pasakė spyręs G. P. po to, kai ji jam spyrė į pilvo sritį, ir, net šiuo atveju, jei kaltinamasis taip pat patyrė sveikatos sutrikdymą, akivaizdu, kad konfliktą pradėjo prie nukentėjusiųjų automobilio pribėgęs kaltinamasis. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiosios nuosekliai ir kategoriškai tvirtino sėdėję automobilyje, kai į jį įsiveržė ir smurtauti prieš G. P. pradėjo V. L.. Nukentėjusiosios išsamiai ir detaliai papasakojo įvykių seką ir aplinkybes, jomis netikėti teismas neturi pagrindo.
Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) kiemas, besiribojantis su keliais daugiabučiais namais, yra vieša vieta. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo kviečiama policija, greitoji pagalba, todėl akivaizdu, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, neigė sudavęs nukentėjusiosioms smūgius, tačiau sužalojimai joms buvo konstatuoti jau atliekant ekspertizę kitą dieną po įvykio. Be to, iš karto po įvykio G. P. dėl jai padarytų sužalojimų greitosios medicinos tarnybos automobiliu buvo nuvežta į klinikas. Visi apklausti asmenys nurodė matę prakirstą jos lūpą, iš kurios bėgo kraujas, todėl kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad jis tik pasikalbėjo su nukentėjusiomis moterimis, vieną kurių jam įspyrusi į pilvą, ir ėjo namo, nepagrįsti byloje nustatytais duomenimis ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jokių duomenų būtent apie pirmųjų nukentėjusiųjų smurtą prieš kaltinamąjį byloje nėra, pačios nukentėjusiosios tai neigia, nurodė prieš kaltinamąjį nesigynusios, o kiti asmenys į įvykio vietą susirinko jau po to, kai buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka bei nukentėjusiosioms padaryti sužalojimai. Tiek byloje apklausti pašaliniai kaimynai liudytojai A. P. bei L. D., tiek S. L. uošvis liudytojas V. V. nurodė, kad jie, atėję į namo kiemą, bandė sulaikyti kaltinamąjį, kuris jau buvo bepasišalinąs iš įvykio vietos. Kaltinamasis taip pat nenurodė aplinkybių, kad nukentėjusiosios būtų smurtaudamos padarę jam žandikaulio lūžį, todėl, esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo veiksmų vertinti kaip jo savigynos prieš nukentėjusiąsias taip pat negalima, kadangi tai prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.
Kaltinamasis V. L. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nežymiai sužalojo nukentėjusiąsias G. P. ir S. L., todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos 20 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji G. P. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, jos nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinės ieškovės patirta turtine žala – neatskalbiamai sugadinto kostiumėlio, nukentėjusiajai padarytą žalą patvirtina byloje esantys duomenys, todėl laikytina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas visiškai.
Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju, nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą, buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, jautė fizinį skausmą, trumpam prarado darbingumą, dėl sužalojimų patyrė nepatogumų darbe, sumažėjo jos galimybė bendrauti su aplinkiniais, patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas yra juntami iki šiol, yra likęs randas lūpos srityje. Kaltinamasis yra darbingas, turi galimybę atlyginti padarytą žalą. Byloje nustatytas aplinkybes vertinant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiosios reikalavimai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies ir nustatytinas iš kaltinamojo priteistinas 600 eurų neturtinės žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.
Kaltinamasis V. L. neteistas (1 t., b. l. 102), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 103 - 104), jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 108), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 106). Skiriant bausmę V. L., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2015-11-04 nukentėjusiosios G. P. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas juodos spalvos vientisas vasarinis kostiumėlis, kurį ji dėvėjo 2015-08-09 įvykio metu, saugomas Kauno m. Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307 straipsniu,
nusprendė:
V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 15 MGL dydžio, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) baudą.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiajai G. P. 20 Eur (dvidešimt eurų) turtinės ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 2015-11-04 nukentėjusiosios G. P. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą juodos spalvos vientisą vasarinį kostiumėlį, saugomą Kauno m. Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai.
Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. V. L., sumokėjęs baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.