Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-15 · Civilinė byla Nr. 2S-712-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-15
Bylos Nr.
2S-712-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00481-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
Danske Bank A, Dankse Bank A
Atsakovas
R. S.
Trečiasis asmuo
UAB „Namučiai”

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2S-712-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00481-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 110.;122.2; 122.4;129.1.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Dankse Bank A/S Lietuvos filialą atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Dankse Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Namučiai”.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 105 087,04 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Teigė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas arba neįvykdomas teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-09 nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Nurodė, kad prezumcija, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, nėra absoliuti. Nors sprendė, jog suma, kurios ribose prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikytina didele laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra tik laiduotojas, tai yra, ieškovui neužkirsta galimybė skolą išsiieškoti ir iš trečiojo asmens (pagrindinio skolininko), todėl konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, jog atsakovas gali imtis veiksmų turtą paslėpti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-09 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, arba pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 105 087, 04 Lt, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodo, jog fiziniam asmeniui pareikštas reikalavimas, kurio suma viršija 100 tūkst. Lt laikytinas dideliu. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas neteisingai atsakovą įvertino kaip laiduotoją, nes CK 6. 81 str. nustato, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tuo tarpu CK 6.6 str. 4 d. įtvirtina, kad jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teigia, jog pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preziumavęs, jog ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Pagal formuojamą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką(Lietuvos apeliacinio teismo 2009-06-11 nutartis c.b. Nr. 2-6737/09, 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/ 08, ir kt.). Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką.

Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas 2006-06-05 su trečiuoju asmeniu sudarė kredito sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui kreditą 231 300 eurų sumai, o pastarasis įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovas 2006-05-09 laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovui, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies. Kadangi trečiasis asmuo vėlavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, kredito sutartis ieškovo 2008-01-07 buvo vienašališkai nutraukta, tuo pagrindu ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui, kaip solidariam bendraskoliui, atlyginti 105 087, 04 Lt sumą, kurią sudaro negrąžintas kredito limitas bei nesumokėti delspinigiai ir palūkanos. Pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę nurodyta suma fiziniam asmeniui laikytina didele ir nors tai nėra absoliutus kriterijus, kurio pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, preziumuojama, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kadangi byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovui priklausančio turto vertė ar turimų piniginių lėšų suma ženkliai viršytų ieškinio sumą, tuo tarpu įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nėra pagrindo manyti, kad pateiktieji įrodymai negalėtų būti pagrindu ieškiniui tenkinti, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.).

Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovas yra tik laiduotojas, tai yra, ieškovui neužkirsta galimybė skolą išsiieškoti ir iš trečiojo asmens (pagrindinio skolininko), todėl sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmos instancijos teismo išvada atmestina kaip nepagrįsta. Pažymėtina, jog esant solidariajai prievolei, teisės aktai nenumato kreditoriui pareigos pirmiausiai skolą išieškoti iš pagrindinio skolininko, todėl šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam prievolę įvykdytų atsakovas, o ne trečiasis asmuo, todėl pagrįstai prašo, kad būtent atsakovo atžvilgiu būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Atskleidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principų turinį teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, yra tikslinga taikyti laikinąsias pasaugos priemones atsakovo turtui ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, ieškinio sumai.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 339 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. S. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) turtui, areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos - 105 087, 04 Lt.

Areštuotas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, perduotinas saugoti tiems asmenims, pas kuriuos jis yra. Areštuotu turtu, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba vertės sumažėjimo, leistina naudotis.

Išaiškinti ieškovui, kad dėl šios nutarties vykdymo jis privalo kreiptis į atsakovo gyvenamąją teritoriją aptarnaujantį antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir turi būti vykdoma skubiai.

Teisėja Tatjana Žukauskienė