Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl negyvenamosios patalpos pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Bešeimininkio daikto išaiškinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

5. Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3.2 punktą daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant šio Nutarimo 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nurodytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą.

6. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Taisyklių nustatyta tvarka kreipėsi dėl negyvenamosios patalpos, (žymėjimas plane nuo 14-1 iki 14-6), kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininke ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

8. Kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai parengė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apskaityti ir prašomi pripažinti bešeimininkiais statiniai, tarp jų ir patalpa (duomenys neskelbtini), todėl buvo pradėta jų pripažinimo bešeimininkiais procedūra. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2023 m. gruodžio 2 d. buvo patalpintas skelbimas dėl pareiškėjos nurodomo turto ir paprašyta asmenis, turinčius turtinių teisių į statinius, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes tokie patys skelbimai buvo paskelbti pareiškėjos interneto svetainėje, pakabinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciniame stende bei ant pastato, kuriame yra negyvenamoji patalpa.

9. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro bazės išrašo matyti, kad patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), neturi savininko, VĮ registrų centras pareiškėjai pateikė paaiškinimus, kad minimos patalpos nepriskirtos prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, tačiau nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos; duomenų apie minėtų patalpų savininkus ar naudotojus VĮ Registrų centras neturi. Taip pat UAB „V.B.“ 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. S-678 informavo, kad minima patalpa yra bešeimininkė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Paslaugų skyriaus Archyvo poskyris informavo, kad duomenų apie nekilnojamojo turto objekto – negyvenamųjų patalpų pardavimą nerasta.

10. Pagal pareiškėjos paaiškinimus, per šešių mėnesių terminą jokie asmenys turtinių teisių į savivaldybės nurodytas patalpas nepareiškė, šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo negyvenamųjų patalpų įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi visų teisės aktuose numatytų veiksmų informuoti asmenis, turinčius teisių į negyvenamąsias patalpas, tačiau joks asmuo savo teisių į negyvenamąsias patalpas nepareiškė. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad negyvenamoji patalpa, kurią pareiškėja prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, niekam nepriklauso nuosavybės teise, niekas nėra dėl jos kreipęsis ar pranešęs apie savo teises į juos, taigi, šis turtas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl jis gali būti pripažinti bešeimininkiu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.57 straipsnis).

11. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareikštas reikalavimas laikomas pagrįstu (CPK 536 straipsnis), todėl pareiškime nurodyta negyvenamoji patalpa pripažintina bešeimininkiu daiktu ir perduotina pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 534–537 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą patenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn negyvenamąją patalpą (žymėjimas plane nuo 14-1 iki 14-6), kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.