Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-05-04 · Civilinė byla Nr. 2-6356-945/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
2-6356-945/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02178-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
UAB „Čili pica“
Advokatai
Elmaras Urbonas, Mindaugas Šeškauskis
Kategorijos
  • 11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6356-945/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02178-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.6.; 11.9.; 116.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovui I. B., ieškovo atstovui advokatui Elmarui Urbonui, atsakovės UAB „Čili pica“ atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovei UAB „Čili pica“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui ieškinį (b.l. 3), kuriuo prašo pripažinti jo atleidimą pagal DK 107 straipsnio 1 dalį neteisėtu, į darbą negrąžinti, priteisti iš atsakovės išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas taip pat prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakove 2014 m. spalio 13 d. sudarė darbo sutartį Nr. 18626 (b.l. 8) kepėjo pareigoms, kurioje buvo numatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis. 2014 m. spalio 17 d., 2014 m. spalio 18 d. ir 2014 m. spalio 28 d. buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovas nesutvarkė savo darbo vietos, t.y. nenušveitė grindų, nenuvalė šaldytuvų, stalo. Taip pat padalinio, kuriame dirbo ieškovas, darbuotojai raštu kreipėsi į padalinio direktorę dėl to, kad ieškovas neva grasina susidorojimu ir darbo metu konfliktuoja. Atsižvelgiant į šiuos pranešimus, ieškovo darbo rezultatai buvo pripažinti nepatenkinamais ir 2014 m. lapkričio 4 d. jis gavo įspėjimą (b.l. 5), kad 2014 m. spalio 13 d. darbo sutartis bus nutraukta 2014 m. lapkričio 7 d. Ieškovas nurodo, kad savo, kaip kepėjo, pareigas, į kurias neįėjo šaldytuvų, grindų ar stalų valymas, vykdė tinkamai, funkcijų nevykdymu buvo apkaltintas, nes kreipėsi į darbo inspekciją, kas darbo sutarties nutraukimą leidžia vertinti kaip susidorojimą. Ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, nors tokia formuluotė nesiejama su jo tiesioginių pareigų vykdymu – kepėjo darbu. Atsakovė nenurodė konkrečios priežasties, kodėl ieškovas netinka dirbti sulygto darbo. Atleidimas dėl nepatenkinamų darbo rezultatų, nenurodant priežasties ir remiantis vien tarnybiniais pranešimais, kurie buvo surašyti ne dėl kepėjo pareigų atlikimo, o dėl antraeilių papildomų darbų, apie kuriuos ieškovas nežinojo, prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir yra neteisėtas. Ieškovas taip pat prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti motyvuodamas tuo, jog užtruko, nes kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo. Dar iki atleidimo iš darbo ieškovas 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių tikėdamasis, kad bus ištirti atsakovės pažeidimai, susiję su darbo santykiais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 21-24) atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad atsakovė ir ieškovas 2014 m. spalio 13 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1826, kurios 4 punkte buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui. Tą pačią dieną ieškovas buvo supažindintas su kepėjo pareiginiais nuostatais (b.l. 49-51) bei darbo tvarkos taisyklėmis (b.l. 53-59). Nuo pat pirmos savo darbo dienos ieškovas savo pareigas vykdė netinkamai, nesilaikė pareiginių nuostatų reikalavimų, virtuvės darbuotojams nustatytų darbo organizavimo taisyklių, pasibaigus darbo pamainai nesutvarkydavo savo darbo vietos, neužtikrino, kad darbinė įranga, šaldytuvai, sandėliavimo patalpos pamainai pasibaigus būtų švarūs, tvarkingi, dirbdamas paskutinėje pamainoje neužtikrino, kad būtų pilnai sutvarkytos gamybinės patalpos, darbo metu panaudoti įrankiai, įranga, nevykdė savo tiesioginio vadovo nurodymų, nesilaikė darbo drausmės, nuolat kėlė konfliktines situacijas, keikėsi virtuvės patalpose bei salėje matant klientams (b.l. 29-40). Visais aukščiau nurodytais veiksmais ieškovas pažeidė kepėjo pareiginių nuostatų 7.3. p., 7.3.9. p., 7.3.12. p. bei 7.8.p., o taip pat darbo tvarkos taisyklių 6.1.3. p., 6.1.4. p., 6.1.24 p., 6.3.8. p., 6.3.18 p. bei 7.3. p. reikalavimus (b.l. 49-51, 53-59). Dėl šių aplinkybių buvo konstatuota, jog ieškovas dėl asmeninių bei dalykinių savybių netinka šalių sulygtam darbui atlikti, todėl 2014 m.. lapkričio 4 d. jam buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 m. lapkričio 7 d. pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami (b.l. 42-43). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta laikantis visų teisės aktų reikalavimų, objektyviai ir pagrįstai įvertinus, kad ieškovo išbandymo rezultatai nepatenkinami. Senaties termino praleidimas dėl netinkamų teisinių paslaugų suteikimo negali būti pripažintas svarbia priežastimi ir sudaro pagrindą asmeniui kreiptis į netinkamai teisines paslaugas suteikusius asmenis dėl žalos atlyginimo, tačiau nelaikytinas išskirtine aplinkybe, dėl kurios būtų atnaujintas ieškinio senaties terminas.

Liudytoja apklausiama atsakovės padalinio, kuriame dirbo ieškovas, vadovė I. P. nurodė, jog nuo pat įdarbinimo pradžios ieškovas nesilaikė higienos normų, nesutvarkydavo darbo vietos, konfliktavo su kitais darbuotojais. Su liudytoja elgėsi nepagarbiai. Liudytoja nuolat gaudavo darbuotojų žodžiu ir raštu teikiamus skundus dėl ieškovo elgesio darbe, dėl bendros darbo atmosferos. Darbuotojai skųsdavosi negalintys dirbti vienoje pamainoje su ieškovu, nes ieškovas elgiasi nepagarbiai, keikiasi, kelia grėsmę.

Liudytojas A. M., ieškovo darbo metu ėjęs pamainos vadybininko pareigas, paaiškino, jog ieškovas darbo metu ir po darbo netvarkydavo savo darbo zonos, konfliktuodavo su bendradarbiais, vieną kartą savavališkai pasišalino iš darbo vietos, tuo sukeldamas nepatogumus kitiems darbuotojams, nes reikėjo keisti darbo tvarką, darbų pasidalinimą.

Liudytoja apklausiama vyriausioji virėja G. S. nurodė, jog ieškovas darbo metu savo darbo zonos nesusitvarkydavo, buvo neprognozuojamas, konfliktuodavo su visais darbuotojais. Gavęs pastabų dėl savo darbo zonos švaros, išvadų nedarė, liepė liudytojai pačiai išvalyti ieškovo darbo zonos grindis, išvadino necenzūriniais žodžiais.

Liudytoja M. T., dirbanti pamainos vadybininke, nurodė, jog ieškovas nuo pat pirmos darbo dienos nesistengė pritapti prie komandos, neklausė paliepimų, palikdavo darbo zoną nesutvarkytą, vieną kartą pasišalino anksčiau iš darbo.

Liudytoja V. K., dirbanti kepėja, nurodė, jog jai, kaip ilgiausią darbo patirtį turinčiai kepėjai, reikėjo apmokyti ieškovą, tačiau ieškovas dirbo neatsakingai, nekreipdavo dėmesio į patarimus, elgdavosi taip, kaip pats sugalvodavo, darbo vietos nesusitvarkydavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis DK 105 straipsnio nuostatomis, priimant darbuotoją į darbą darbo sutartyje galima numatyti specialią sąlygą, suteikiančią galimybę darbo santykius nutraukti supaprastinta tvarka- bandomąjį laikotarpį. DK 105-107 straipsniuose įtvirtintos konkrečios susitarimo dėl išbandymo sąlygos: susitarimas dėl bandomojo laikotarpio turi būti tiesiogiai įtvirtintas darbo sutartyje; sąlyga gali būti nustatoma tiek darbdavio, tiek darbuotojo, tiek abiejų darbo santykių šalių iniciatyva; bandomasis laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai; bandomasis laikotarpis negali būti nustatomas sudarant darbo sutartį su nepilnamečiu, kai į pareigas priimama po konkurso, rinkimų ar kvalifikacinio egzamino, esant darbdavių susitarimui dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbovietę. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl bandomojo laikotarpio nustatymo teisėtumo. Susitarimas įtvirtintas darbo sutartyje, iš jo turinio akivaizdu, jog išbandymo sąlyga į darbo sutartį įtraukta darbdavio iniciatyva, išbandymo laikotarpis neviršija įstatyme įtvirtintos maksimalios ribos, nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog egzistavo imperatyvios kliūtys išbandymo terminui nustatyti (ieškovas yra pilnametis; jį priimant į darbą nebuvo organizuojamas konkursas ar kvalifikacinis egzaminas; darbuotojas nebuvo perkeliamas į kitą darbovietę).

Šalims susitarus dėl atitinkamos sąlygos, jos nustatymą iniciavusi šalis turi teisę, įspėjusi kitą šalį prieš tris darbo dienas, nutraukti darbo sutartį (DK 107 str.). DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys inicijuoja darbo sutarties nutraukimą pripažinęs, jog išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, leidžia daryti išvadą, jog, suteikdamas prerogatyvą darbuotojo tinkamumą vertinti darbdaviui (subjektyvus kriterijus), įstatymas įpareigoja darbdavį savo sprendimą motyvuoti, įvardinti, kokios konkrečios priežastys leido darbuotoją pripažinti netinkamu (objektyvusis kriterijus).

Kreipdamasis į teismą ieškovas nurodė, kad darbdavys atleido jį iš darbo konkrečios priežasties, kodėl darbuotojas netinka dirbti sulygto darbo, nenurodydamas, tik įvardindamas, kad ieškovo darbo rezultatai yra nepatenkinami ir remdamasis vien tarnybiniais pranešimais, kurie buvo surašyti ne dėl kepėjo pareigų atlikimo, o dėl antraeilių papildomų darbų, apie kuriuos ieškovas nežinojo, toks atleidimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir yra neteisėtas. Su tokia pozicija nesutiktina dėl kelių priežasčių.

Kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, padalinio vadovybė gavo įvairių nusiskundimų dėl ieškovo veiksmų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus pasisakydamas apie tai, ar į jo vykdomas kepėjo pareigas įėjo šaldytuvų, grindų ar stalų valymas, iš vienos pusės neginčydamas liudytojų parodymų, jog jam buvo išaiškintos atitinkamos pareigos, ir nurodydamas, jog jas vykdė, iš kitos pusės tvirtindamas, kad apie šiuos antraeilius darbus nežinojo. Į bylą pateiktų kepėjo pareiginių nuostatų, su kuriais ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas (b.l. 51), 7.3.9 punktas numato, jog kepėjas, pasibaigus darbo pamainai, privalo sutvarkyti savo darbo vietą, užtikrinti, kad darbinė įranga, šaldytuvai, sandėliavimo patalpos darbo metu ir po darbo būtų švarūs, tvarkingai sutvarkyti. Nuostatų 7.3.12 punktas numato, jog dirbant paskutinėje pamainoje, pasibaigus padalinio darbo laikui, kepėjas privalo užtikrinti, kad būtų pilnai sutvarkytos gamybinės patalpos, išplauti darbo metu naudoti įrankiai, įranga. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas jau pirmąją savo darbo dieną 2014 m. spalio 16 d. nepakluso vyr. virėjos G. S. nurodymams sutvarkyti savo darbo vietą, nurodė, jog grindų nevalys tol, kol technologė jam neparodys, kaip tai daryti, kalbėjo piktu tonu, agresyviai, nesutvarkęs savo darbo vietos išėjo namo (b. l. 29). Šias aplinkybes patvirtino į teismo posėdį atvykusi liudytoja G. S.. 2014 m. spalio 17 d. kepėja V. K. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovo darbo zonoje rado netvarką ir liepė sutvarkyti, tačiau ieškovas reikalavimo nevykdė ir paliko darbo zoną nesutvarkytą (b. l. 31). 2014 m. spalio 28 d. vadovybė gavo kepėjos V. K. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, jog atėjusi į darbą po ieškovo pamainos ji rado netvarkingą kepyklą, nenuvalytus šaldytuvus, stalą, netvarkingai išvalytus maisto produktų indelius, sugedusių produktų (b. l. 33). Šias aplinkybes patvirtino į teismo posėdį atvykusi liudytoja V. K.. Nuosekli atsakovės pozicija aptariamu klausimu, paremta rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, ieškovui nepateikus šiuos įrodymus paneigiančių duomenų, nei liudytojų apklausos, nei viso bylos nagrinėjimo metu nesiekus nuginčyti jų teisingumo, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nevykdė dalies funkcijų, kurios tiek pagal jo pareigybės aprašymą, tiek ir pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką, su kuria ieškovas buvo supažindintas, buvo priskirtos jo pareigybei.

Kartu pabrėžtina, jog tiek rašytiniai įrodymai, tiek ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą ieškovui nesilaikius darbo laiko režimo. 2014 m. spalio 16 d. likus 20 minučių iki darbo pabaigos ieškovas savavališkai, be pamainos vadybininkės žinios, paliko savo darbo vietą (b. l. 30). Šią aplinkybę patvirtino į teismo posėdį atvykusi liudytoja pamainos vadybininkė M. T.. 2014 m. spalio 31 d. buvo gautas pamainos vadybininko A. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad ieškovas suklijavo blogus patiekalų galiojimo laikus, 11 val. 20 min. paliko savo darbo vietą ir išėjo namo (b. l. 35). Šias aplinkybes patvirtino į teismo posėdį atvykęs liudytojas A. M.. Tą pačią dieną 13 val. buvo surašytas aktas dėl ieškovo pasišalinimo iš darbo vietos (b. l. 36 ), 14 val.- aktas dėl ieškovo netinkamo elgesio darbe bei darbo tvarkos taisyklių pažeidimo (b. l. 37). Ieškovui sugrįžus į darbą jam buvo perskaitytas aktų turinys, tačiau ieškovas atsisakė klausyti, todėl 2014 m. spalio 31 d. 15 val. buvo surašytas patvirtinimas dėl atsisakymo susipažinti (b. l. 40). Aplinkybę, jog buvo palikęs savo darbo vietą, pripažino ir pats ieškovas, nurodęs, jog buvo išvykęs į Valstybinę darbo inspekciją.

Be to, kaip nurodoma atsiliepime į ieškinį, ieškovo atleidimą iš darbo nulėmė ir konfliktiškas atsakovo charakteris. 2014 m. spalio 20 d. darbuotojai pateikė pareiškimą vadovybei, kuriame nurodė, jog ieškovas darbo metu konfliktuoja, keikiasi, grasina susidorojimu darbuotojams, taip pat lankytojų akivaizdoje (b. l. 32). 2014 m. spalio 30 d. buvo gautas virėjos G. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad ieškovas darbo metu elgiasi nemandagiai, keikiasi, šūkauja girdint klientams mažamečiams vaikams, ignoruoja virėjos pastabas (b. l. 34). Aplinkybę, jog ieškovas savo elgesiu kėlė įtampą darbovietėje, akcentavo visi byloje apklausti liudytojai. Konfliktišką ieškovo elgesį patvirtina ir jo ginčas su apsaugos darbuotojais dėl automobilio pastatymo neleistinoje vietoje, kurį patvirtino tiek byloje apklausti liudytojai, tiek ir pats ieškovas. Kartu pabrėžtina, jog ieškovas, nors dirbo vos devynias darbo dienas, pats nurodė neradęs bendros kalbos su kartu dirbusiais asmenimis, apkaltino tiek su juo dirbusius asmenis, tiek ir darbdavį (dėl pastarojo net nurodė kreipęsis į Valstybinę darbo inspekciją) netinkamu elgesiu, nors negalėjo įvardinti konkrečių kitų asmenų elgesio, kuriuo pažeidžiamos jo teisės, pavyzdžių. Kartu pabrėžtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis turi didelę darbo patirtį, žino, kaip turi būti vykdomos darbo funkcijos, kas tik dar kartą patvirtina liudytojų parodymų, jog ieškovas nereagavo į patarimus ar kritiką, susijusiu su darbuotojų veiksmų tarpusavio derinimu kolektyvo viduje. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip savarankiškas pagrindas pripažinti, jog ieškovas ne tik nesugebėjo įsilieti į darbo kolektyvą, bet ir nesistengė to padaryti, kas darbdaviui, siekiančiam užtikrinti veiklos efektyvumą, galėjo tapti savarankišku pagrindu inicijuoti darbo sutarties su ieškovu nutraukimą.

Kartu pabrėžtina, jog savo atleidimo iš darbo pagrindą ieškovas be pagrindo tapatina su drausminės atsakomybės jo atžvilgiu taikymu. Tiek faktas, jog atsakovas nebuvo pasirašytinai supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, tiek ir aplinkybė, jog jis nebuvo supažindintas su jo atžvilgiu surašytais tarnybiniais pranešimais, negali būti vertinami kaip reikšmingi sprendžiant klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo išbandymo neišlaikymo pagrindu. Į bylą pateikti įrodymai atskleidžia, jog ieškovui buvo aiškiai įvardintos jo pareigos, jam buvo pakartotinai akcentuojama, ką jis daro netinkamai, tačiau į pastabas ieškovas nereagavo, kas ir nulėmė išvadą, jog ieškovas atitinkamam darbui yra netinkamas.

Akcentuotina ir tai, jog apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui buvo pranešta prieš tris darbo dienas. Nors faktiškai nurodytomis dienomis savo darbo funkcijų ieškovas nevykdė, išankstinio pranešimo tikslai buvo pasiekti. Pastarąją išvadą patvirtina ir faktas, jog pranešimo įteikimo jam dieną pats ieškovas pasiprašė laisvos dienos, t.y. nepageidavo vykdyti darbo funkcijų.

Atmetus reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį pripažinimo neteisėtu, atmestini ir išvestiniai reikalavimai – dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo.

Be to, savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti pripažintinas ir ieškinio senaties termino praleidimas (CK 1.131 str. 1 d.). Ieškovas apie savo atleidimą iš darbo sužinojo atleidimo dieną (b. l. 42). Tai reiškia, kad DK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio apskundimo terminas prasidėjo 2014 m. lapkričio 8 d. ir baigėsi 2014 m. gruodžio 7 d. Ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2015 m. vasario 5 d. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl to, jog kreipėsi teisinės pagalbos. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje, konsultacija ieškovui paskirta 2014 m. gruodžio 2 d (b.l. 73-74). Tačiau, kaip matyti iš 2015 m. sausio 2 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išvados, ieškovas neteisingai nurodė kreipęsis į darbo ginčų komisiją, o trūkstamus dokumentus advokatei pateikė tik 2014 m. gruodžio 29 d., kartu sukėlęs konfliktinę situaciją, pagrasino advokatei susidorojimu ir advokatė D. V. paprašė tarnybos skirti ieškovui kitą advokatą (b.l. 73-74). 2015 m. sausio 20 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-P-4349-170 ieškovui paskirtas kitas advokatas Elmaras Urbonas. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė jokių reikšmingų, pateisinamų aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių. Byloje nėra duomenų, jog vėlesnį ieškinio pareiškimą nulėmė galimai nesuteikta tinkama teisinė pagalba, o ne paties ieškovo netinkamas, neadekvatus elgesys. Be to, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į ieškinį, net ir netinkamos teisinės pagalbos suteikimo atveju tegalėtų būti keliamas pagalbą teikusio asmens atsakomybės klausimas, tačiau aptariamas faktas nesąlygotų pagrindo atnaujinti ženkliai praleistą senaties terminą.

Ieškinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovė nurodė patyrusi 1.594,78 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 77-79). Kartu akcentuotina, jog į šias išlaidas įeina 276,78 Eur PVM. Kaip matyti iš viešų VMI prie Finansų ministerijos duomenų, atsakovė yra PVM mokėtoja. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, 58 straipsniu, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai yra tiesiogiai susiję su atsakovės vykdoma veikla, todėl atsakovė turės teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėto PVM sumą, lygią PVM sumai, nurodytai advokato išrašytoje PVM sąskaitoje- faktūroje, dėl ko išlaidų dalies, kurią sudaro PVM, priteisimo iš ieškovo atveju, galėtų be pagrindo pasipelnyti tą pačią sumą tiek prisiteisdama iš atsakovės, tiek ir atsiimdama iš valstybės. Dėl nurodytos aplinkybės prašymo dalis dėl PVM sumos įtraukimo į priteistiną išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo sumą atmestina kaip nepagrįsta. Vertinant likusią išlaidų dalį- 1.318 Eur- dėmesys atkreiptinas į tai, jog, atsakovės patirtos išlaidos, įvertinus faktą, jog teisinių paslaugų teikimas apsiribojo atsiliepimo į ieškinį surašymu ir dalyvavimu parengiamajame bei teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo apie 2,5 val., ne tik viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas maksimalias atlygintinų išlaidų ribas (atsiliepimo į ieškinį surašymo ir parengiamojo posėdžio metu galiojusios redakcijos Rekomendacijų 8.2, 8.18 punktuose numatyta maksimali 900 Eur suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 45 Eur suma už vieną atstovavimo teisme valandą, teismo posėdžio metu galiojusios redakcijos Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas maksimalus atlygintinų išlaidų už atstovavimo teismo posėdyje valandą dydis- 30 Eur; pabrėžtina, jog pakeitimu iki 750 Eur buvo sumažintas ir maksimalus išlaidų už atsiliepimo surašymą dydis), bet ir negali būti vertinama kaip pagrįsta atsižvelgiant į bylos apimtį, byloje spręstų klausimų sudėtingumą teisiniu aspektu. Iš kitos pusės, išlaidų sumą mažinti iš esmės, pripažinus ieškovo reiškiamą reikalavimą akivaizdžiai nepagrįstu, nėra pagrindo. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą atsakovei iš ieškovo priteistiną atstovavimo išlaidų atlyginimo sumą sumažinti iki 800 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Čili pica“, juridinio asmens kodas 301806798, iš ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas