- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- AS-143-231-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00146-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto
- Trečiasis asmuo
- Tauragės rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnijos seniūno pavaduotojui J. B., trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui A. M. dėl įspėjimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. O. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. kovo 4 d. (b. l. 3–5) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 10–11) pasiūlė pareiškėjui iki 2010 m. balandžio 20 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
Teismas nurodė, kad pateiktas skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl negali būti priimtas, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis turi teisingai suformuluoti skundo reikalavimus, nurodyti įrodymus, kuriais juos grindžia bei išdėstyti argumentus, liečiančius visus skundo reikalavimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia 2009 m. rugpjūčio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnijos seniūno pavaduotojo J. B. įspėjimą (toliau – ir Įspėjimas), kuris skirtas J. O., o ne pareiškėjui. Todėl pareiškėjas buvo įpareigotas apsvarstyti ir pateikti argumentus, ar jis gali skųsti ne jam adresuotą Įspėjimą, o tuo atveju, jei mano, kad tai daryti gali, privalo nurodyti J. O., kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą ir neprašo jo atnaujinti. Pažymėjo, kad terminas skundui paduoti yra skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą Įspėjimą, o ne nuo jo gavimo datos, nes šis Įspėjimas buvo skirtas ne jam. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi apsvarstyti ir pateikti argumentus, ar skundžiamas Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. M. 2010 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 16-K-543-03/18 (toliau – ir Sprendimas) laikytinas individualiu administraciniu aktu ir sukelia jam teisines pasekmes. Jei toks sprendimas pripažintinas individualiu administraciniu aktu, pareiškėjas privalo teisingai nurodyti šį sprendimą priėmusio asmens ar institucijos procesinę padėtį, nes jie, esant tokio pobūdžio ginčui, laikytini atsakovais (atsakovu), o ne trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka vieno esminių reikalavimų skundo turiniui – jame nėra aiškiai suformuluotas skundo reikalavimas, kadangi prašymas konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes negali būti laikomas skundo reikalavimu.
Pareiškėjas 2010 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 14–16).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi (b. l. 22–24) pasiūlė iki 2010 m. gegužės 1 d. pašalinti šioje nutartyje ir 2010 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytus skundų trūkumus.
Teismas pakartotinai nurodė, jog skunde pareiškėjas turi teisingai nurodyti administracinio ginčo šalis, išdėstyti skundo argumentus, liečiančius visus skundo reikalavimus, nurodyti įrodymus, kuriais grindžia skundo reikalavimus, bei teisingai suformuluoti skundo reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad patikslintame skunde pareiškėjas reiškia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Nurodė, kad pareiškėjui prašant priteisti neturtinės žalos atlyginimą, jis turi nurodyti atsakovą, iš kurio prašo ją priteisti, bei prašomo priteisti žalos atlyginimo konkretų dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius neturtinės žalos padarymą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi (b. l. 27–29) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, o patikslintą skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nes jo skundas formos ir turinio prasme neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnio reikalavimų. Kadangi per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nebuvo pašalinti, teismas nutarė skundą atsisakyti priimti, o patikslintą skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo praleidęs terminą skundui dėl Įspėjimo paduoti, jo atnaujinti neprašė, todėl skundo dalį dėl šio Įspėjimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kadangi šis aktas neatitinka individualaus administracinio akto požymių, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde prašė pripažinti, jog jis valstybinėje žemėje teisėtai laikė malkas ir negali būti baudžiamas administracine tvarka. Teismas sprendė, jog pareiškėjo dėstomas prašymas konstatuoti tam tikras aplinkybes negali būti laikomas skundo reikalavimu ir atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 2 punkte numatytu pagrindu, kaip nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, kuris nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nurodė, kad negali išspręsti patikslinto skundo priėmimo klausimo, nes pareiškėjas neištaisė skundo trūkumų, todėl patikslintą skundą nutarė laikyti nepaduoti ir grąžino pareiškėjui ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Paaiškino, kad skunde teisingai nenurodytos administracinio ginčo šalys, neišdėstyti skundo argumentai, liečiantys visus skundo reikalavimus, nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiami skundo reikalavimai, bei teisingai nesuformuluoti skundo reikalavimai. Be to, nenurodytas atsakovas, iš kurio prašoma priteisti neturtinę žalą, prašomo priteisti žalos atlyginimo konkretus dydis, nepateikti įrodymai, patvirtinantys neturtinės žalos padarymą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 32–34) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir įpareigoti teismą patenkinti jo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Jis termino paduoti skundą teismui dėl Įspėjimo nepraleido, kadangi skundą padavė po to, kai Sprendimu buvo atsisakyta pripažinti J. B. veiksmus neteisėtais. Sprendimo apskundimui terminas praleistas nebuvo.
2. Įspėjimas adresuotas ne jam, o jo motinai J. O. todėl, kad jo tuo metu nebuvo namuose. 2009 m. rugpjūčio 16 d. J. B. priekaištavo jam dėl valstybinėje žemėje sukrautų malkų. Šias malkas tvarkė pareiškėjas, o ne jo motina. J. O. negali būti įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes ji nepatyrė moralinės žalos dėl fizinio darbo tvarkant malkas, jos teisės nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.
Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 24 d. ir 2010 m. balandžio 8 d. nutartimis siūlė pareiškėjui pašalinti nutartyse nurodytus skundo ir patikslinto skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad jie neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teisingai nenurodė administracinio ginčo šalių, neišdėstė skundo argumentų, liečiančių visus skundo reikalavimus, nenurodė įrodymų, kuriais grindžiami skundo reikalavimai.
ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis teismui suteikia teisę nustatyta tvarka patikslinti proceso šalis. Todėl nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog neteisingas proceso šalių nurodymas laikytinas šalintinu trūkumu.
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą. Įvertinus pareiškėjo teismui pateiktus skundą ir patikslintą skundą, pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepakankamai išsamaus aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikimo laikytina teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-738/2010). Iš pareiškėjo skunde nurodyto reikalavimo nustatyti, jog jis teisėtai valstybinėje žemėje laikė malkas ir negali būti baudžiamas administracine tvarka, matyti, kad juo pareiškėjas prašo konstatuoti aplinkybes. Administraciniai teismai nenagrinėja skundų dėl faktų konstatavimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtas reikalavimas nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, laikytina pagrįsta.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Paminėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004) ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis aiškinama kaip įtvirtinanti pareiškėjo, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies ir administracinės bylos proceso šalies požymį – materialinį teisinį suinteresuotumą, t. y. pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą. Vertinant pareiškėjo nurodytą Įspėjimą, konstatuotina, jog šis Įspėjimas jam jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, nes yra adresuotas ne jam. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodomų J. B. neteisėtų veiksmų jokiais kitais įrodymais nepagrindžia. Darytina išvada, kad Įspėjimo pareiškėjas neturėjo teisės ginčyti, kadangi jis nesukelia pareiškėjui jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Dėl skundžiamo Sprendimo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jis nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), kadangi neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje bei ABTĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalyse. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jame yra tik nurodomos tam tikros faktinės aplinkybės, tačiau jokių materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui šis Sprendimas nesukelia, jo atžvilgiu nėra nustatyta jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų ar įpareigojimų.
Pareiškėjas patikslintu skundu prašė teismo priteisti patirtą neturtinę žalą ir konstatuoti aplinkybę, kad J. B., 2009 m. rugpjūčio 25 d. versdamas patraukti iš kiemo malkas ir grasindamas administracine nuobauda, viršijo savo įgaliojimus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, turėjo nurodyti konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti neturtinės žalos padarymą pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 ir 7 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šių teismo nustatytų trūkumų nepašalino. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad patikslintame skunde išdėstytas prašymas konstatuoti aplinkybes nelaikytinas skundo reikalavimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skundų trūkumus dėl proceso šalių nenurodymo bei nurodė netikslų atsisakymo priimti nagrinėti skundo dalį dėl Įspėjimo pagrindą, skundžiamą nutartį panaikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.