- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- 1-429-857/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38684-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- I. N.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 11 kartų, paskutinį kartą 2024-01-08 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. G. 2023-10-06, apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme tyčia spyrė į dešinę blauzdą savo tiesiogines darbo funkcijas vykdančiai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai I. N., po to skubiai įėjo į savo butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandė užsidaryti buto duris iš vidaus, tačiau policijos pareigūnei I. N. įkišus savo kairę koją į tarpdurį ir taip neleidžiant jam užsidaryti durų, jis tyčia 3 kartus spyrė jai į kairės kojos blauzdą, tokiais savo bendrais veiksmais jai padarydamas poodines kraujosruvas abiejose blauzdose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. N. sveikatą.
2. Kaltinamasis S. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2023-10-06, apie 11.30 val. kaimynė A. iškvietė policiją dėl to, kad jis buvo paleidęs garsiai muziką. Kaimynė išėjo į lauką, ir jis išėjo, kadangi jį kvietė pareigūnė nusistatyti neblaivumą. Kaimynė šaukė ant jo. Jis gerai neprisimena ar pūtė į alkotesterį, ar ne, ar priešinosi. Jį policijos pareigūnės vedė į automobilio galą uždaryti ir išvežti, jis suprato, todėl ir bėgo į kambarį užsidaryti. Sutiko su ta bauda, bet čia neteisėta yra taip baudą skirti. Pirma reikia perspėti ir sudrausminti. Teisėjas pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 86).
3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2023 metų spalio mėnesio pradžioje, galėjo būti 6 d., dar prieš pietus, gal apie 10.00 val., ar 10.30 val. pas jį į namus atvyko policijos pareigūnė. Tuo metu jis buvo savo bute, buvo įsijungęs muziką, nes gal tik savaitė laiko turėjo nusipirkęs naują muzikos kolonėlę ir labai norėjo jos pasiklausyti. Kai atėjo į butą policijos pareigūnė, muzika skambėjo nelabai garsiai. Jis mėgsta pasiklausyti garsiai, bet tai daro dienos metu, ar tos dienos anksti ryte buvo atsukęs muziką per garsiai, kad trukdytų kaimynams dabar neprisimena, bet už tai jam pareigūnai surašė protokolą, paskyrė gal 40 eurų baudą, kurią sumokėjo, nesiginčijo, gal ir buvo kaltas. Kai pas jį į kambarį atėjo pareigūnė, ji pasakė kad atvyko dėl garsiai leidžiamos muzikos, paprašė jo išeiti į kiemą, sakė kad reikės pasitikrinti girtumą. Jis nesiginčijo, išėjo į kiemą pareigūnei iš paskos. Išėjęs į kiemą pamatė kad prie kaimynės A. laiptinės stovi policijos automobilis, pati A. stovi prie savo durų, netoli jos stovėjo antra policijos pareigūnė, kaip dabar jau žino I. N.. Jis ją jau anksčiau žinojo iš matymo, ji jį ne kartą buvo nubaudusi už smulkius administracinius pažeidimus, tik nežinojo jos vardo ir pavardės. Kai jis atėjo artyn prie jų, A. jį pamačiusi puolė šaukti dėl muzikos. Policijos pareigūnės jam liepė nusistatyti girtumą, ragino sėstis į jų automobilį, kur yra grotuotos durelės. Jis pagalvojo, kad jos nori jį sulaikyti ir išvežti į policijos komisariatą. Jis nesijautė ką nors blogo padaręs, buvo savo bute, gėrė vienas, niekam netrukdė, ką norėjo tą ir darė savo bute, nesuprato, kodėl pareigūnės nori jį išvežti. Jos ir nesakė, kad jį išveš, jos tik sakė kad nori patikrinti girtumą ir reikalavo per kelis kartus sėstis į automobilį, kur jam ir tikrins tą girtumą. Jis sutiko tikrintis girtumą, tik nesutiko sėstis į jų automobilį, nes kaip sakė manė, kad jos taip jį nori įvilioti į automobilį, o paskui surakinti ir jį išvežti. Jis buvo neblaivus ir jam taip tuo metu atrodė. Ta kaimynė A. vis šaukė, kad jam reikia skirti baudą, jis supyko, kad ji kišasi, aiškina, susinervino ir dėl A. ir dėl pareigūnių, ir puolė bėgti iš kiemo į savo butą. Nežino, gal skubėdamas nuo tų pareigūnių, pastūmė, ar koja spyrė vienai jų, žino, kad muistėsi, skubėjo nuo jų pabėgti, nes labai supykęs ir susinervinęs buvo. Greitai įpuolė į savo butą, jį iš paskos atsivijo abi pareigūnės. Jis bandė užsidaryti buto duris iš vidaus, stūmė duris, bet I. N. buvo tarp durų įkišusi savo koją ir taip neleido jam pilnai užtrenkti durų. Jis jai liepė traukti koją, ji neklausė, tai jis jai kelis kartus spyrė į tą įkištą koją, kažkur virš bato. Ji tą koją ištraukė ir jis duris užsirakino iš vidaus ir daugiau jų nebeatidarė. Girdėjo kaip jos už durų reikalavo atidaryti duris, bet jis nebeklausė, net nebesiruošė atidaryti savo buto durų. Netrukus jos išėjo, kur jos ėjo, kur važiavo jis nežiūrėjo, nesiklausė. Įtarime nurodytas aplinkybes pripažįsta, jų neneigia. Tyrėja jį supažindino, kad byloje nukentėjusioji policijos pareigūnė yra pareiškusi civilinį ieškinį 500 eurų sumai. Jis artimiausiu metu apmąstys, ar padengs tą civilinį ieškinį (b. l. 86-89).
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamasis patvirtino, teisėjo pagarsintus, jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažino, jog spyrė pareigūnei ir gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta ir žada jį atlyginti, atsiprašo nukentėjusiosios.
5. Nukentėjusioji I. N. parodė, kad pareikštas ieškinys nėra didokas, nes ją pažemino viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje. Nesutinka sumažinti ieškinio sumos, nes nėra garantuota, kad ateityje taip nepasikartos.
6. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis S. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
7. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.
8. Nukentėjusiosios I. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023-10-06 dirbo viename ekipaže kartu su Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja T. G.. 10.20 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) , dėl keliamo triukšmo. Nuvyko pas pranešėją A. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tarnybinį automobilį pasistatė ties jos buto durimis. Namas medinis, daugiabutis, vieno aukšto, jis toks ilgas, yra atskiri butai ir įėjimai. Pranešėja stovėjo lauke prie savo durų, jos paklausė ar ji kvietė, kas nutiko, kur gyvena tas vyras, kuris kėlė triukšmą. Anot pranešėjos, jis nuo pat ankstyvo ryto, nuo 5.30 val. garsiai leido muziką, trukdė jai ilsėtis. Ji liko bendrauti su A., o kolegė T. nuėjo pas S. G. į jo butą. Tuo metu kai atvyko, lauke muzikos nesigirdėjo. Ji į S. butą nėjo, bendravo su A.. Netrukus į kiemą išėjo T., jai iš paskos atėjo S. G.. Ji jį žino iš matymo, jam yra surašiusi ne vieną ANK protokolą. S. buvo iki pusės nuogas, tik su kelnėmis. Jis akivaizdžiai matėsi jog yra neblaivus. Jis kažką šūkavo, ėjo link jos, ji buvo netoli tarnybinio automobilio. Jis ją pamatęs, pradėjo šūkauti, ją įžeidinėti, vadinti ,,ryža, gyvate, ubage", visų žodžių net nepamena. Pamena, kad kolegė jį sudrausmino, perspėjo jai įžeidinės, jį nubaus. Ji iš tarnybinio automobilio pasiėmė alkotesterį, planavo tikrinti jam girtumą. Reikėjo įsitikinti, ar jis galės duoti paaiškinimus ir kiek promilių jis įpūs. T. jam liepė atsisėsti į tarnybinio automobilio galą, kur yra įrengta vieta su grotuotomis durimis asmenims vežti. Jos jo niekur vežti nenorėjo, nesiruošė, tik norėjo kažkur pasodinti, nuraminti, patikrinti girtumą ir išsiaiškinti aplinkybes dėl keliamo triukšmo. S. nenorėjo niekur sėstis, atsisakė pūsti į alkotesterį, T. jį dar perspėjo vykdyti jų nurodymus, nes jei nevykdys, tai tikrai veš į skyrių, kur jam gali būti surašytas protokolas dėl nurodymų nevykdymo. S. vaikštinėjo, muistėsi, ji jam kelis kartus buvo suėmusi už rankos žasto, bet kadangi jis buvo be rūbų, rankos nuogos, tai jis jai išslydo. Kartu su T. jį prirėmė prie tarnybinio automobilio šono, kad jį nuraminti ir įsodinti į automobilį, tačiau jis ištrūko iš jų rankų, muistėsi, ir tuo metu jai spyrė į dešinės kojos blauzdą, įspyręs jis skubiai pradėjo eiti link savo buto. Ji ir T. jį pradėjo vytis. Jis pirmas įėjo į savo buto vidų, bandė užsidaryti duris iš vidaus, tačiau ji neleido to padaryti. Savo kairę koją įkišo į tarpdurį, kad užlaikyti duris ir jis neužsidarytų. Jis elgėsi agresyviai, bandė ją ir T. nustumti nuo durų, ranka sudavė jai per kūno kamerą ir ji atsikabinusi nuo rūbų nukrito ant žemės. Taip pat matė kaip T. G. kūno kamerą nuo rūbų jis ranka nutraukė ir ji nukrito ant žemės. Tuo pačiu momentu jis jai (N.) 3 sykius spyrė į kairės kojos blauzdą į tą pačią vietą, nes koja vis dar buvo tarpduryje. Tas jo veiksmas jai sukėlė stiprų fizinį skausmą, gali būti kad tuo metu T. paleido rankomis laikytas duris, ji tuo metu taip pat ištraukė koją ir S. G. užsitrenkė duris iš vidaus. Jos į pagalbą išsikvietė papildomą ekipažą, tačiau kol jis atvažiavo pagalbos nebereikėjo, nes S. G. jau buvo užsidaręs ir užsirakinęs savo bute ir jų nebeįsileido. Ji su T. apsiklausė kaimynus dėl S. leistos muzikos, ir iš to kiemo išvažiavo. Tarnybą tęsė, dėl skaudamos kojos iš karto pas gydytojus nevyko. Bet baigus darbo pamainą ir vis dar esant kojos skausmui nuvyko į priėmimo skyrių, kur ji buvo apžiūrėta gydytojo, jai suteikta medicininė pagalba. Dėl to, kad S. G. jai spyrė į koją, nevykdė jos ir kolegės T. reikalavimų nusiraminti, tikrintis girtumą, sėstis į tarnybinį automobilį, ji surašė tarnybinį pranešimą. Dėl sužalojimo kojose ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos specialistus, kurie jai nustatė abiejose blauzdose kraujosruvas ir konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 41-44).
9. Liudytojos T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023-10-06, dirbo viename ekipaže kartu su vyresniąja tyrėja I. N.. Dar prieš pietus, valandų negali patikslinti, iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į iškvietimą (duomenys neskelbtini), dėl triukšmo. Nuvykus nurodytu adresu, kieme jas pasitiko pranešėja A. P.. Ji pasakė, kad jos kaimynas S. nuo ankstyvo ryto, kažkur nuo 5.30 val. labai garsiai leidžia savo bute muziką, trukdo jai ilsėtis, ji negali miegoti. Moteris prašė sudrausminti ir nubausti S.. Kolegė pasiliko bendrauti su ta moterimi, o ji nuėjo į S. G. butą, esantį pirmame namo aukšte. Tuo metu kai atvyko, lauke muzikos nesigirdėjo. Jai pasibeldus į buto duris ir įėjus vidun, kambaryje prie stalo sėdėjo vienas S. G.. Ant stalo buvo maisto, alkoholinių gėrimų, kambaryje per kolonėlę grojo muzika. Paprašė pritildyti garsą, pasakė, kad kaimynai skundžiasi per garsiai leidžiama muzika, paprašė jo apsirengti ir išeiti į kiemą. S. G. atsistojo ir kartu su ja išėjo į namo kiemą, kur netoliese ties pranešėjos A. butu buvo pasistatę savo tarnybinį automobilį. Norėjo nustatyti S. G. neblaivumą, alkotesteris buvo tarnybiniame automobilyje. Kai G. išėjo į kiemą ir pamatė, kad jo kaimynė bendrauja su I. N., pradėjo šūkauti, keiktis. Liepė S. G. nusiraminti ir nusistatyti girtumą. Jam buvo nurodyta sėstis į tarnybinį automobilį, kur jam būtų buvę alkotesteriu tikrinamas girtumas. S. G. atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, jis muistėsi, stumdėsi, buvo nepatenkintas. Per kelis kartus jam buvo sakoma sėstis į automobilį ir tikrintis girtumą, jis to nenorėjo daryti, vengė, atsikalbinėjo, ėjo nuo jų tolyn, todėl I. N. jį, kiek matė, bandė prilaikyti suėmusi jam už rankos virš alkūnės, bet jis buvo be jokios maikutės, tik su kelnėmis, tai jis jai išslydo iš rankų. Vienu momentu staiga S. G. sparčiu žingsniu pradėjo šalintis nuo jų ir nuskubėjo į savo butą. I. N. jį nusivijo. Kai ji priėjo prie jų, matė kad G. jau buvo įėjęs į savo butą, I. N. stovėjo prie buto durų, jas laikė, buvo savo vieną koją įkišusi į tarpdurį ir neleido jų užsidaryti iš vidaus. Jos kūno kamera buvo nukritusi ant žemės. Vienu metu I. N. nebeužlaikė durų ir jas paleido. S. G. iš vidaus užsidarė ir užsirakino. I. N. pasilenkusi dejavo, kad skauda koją, kad jai įspyrė, ji ranka trynė skaudamą vietą, buvo pakėlusi kelnės klešnę ir apsižiūrinėjo koją. Jos išsikvietė į pagalbą antrą ekipažą, tačiau S. G. savo buto durų joms taip ir nebeatidarė. Jos (G.) S. G. nesužalojo, ji nenukentėjo. Kolegė I. N. skundėsi kojos skausmu, ji sakė kad jai S. G. įspyrė kelis kartus. Patikslinti, ar jai įspyrė į abi kojas, ar tik į vieną ji negali, nes tiksliai nežino, matė kad ji skundėsi ir trynė kojų blauzdų vietas. Žino, kad ji dėl kojos sužalojimo kreipėsi į priėmimo skyrių, vėliau vyko pas teismo medicinos specialistus (b. l. 61-64).
10. Liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, tik (duomenys neskelbtini) bute gyvena kaimynas S. G.. Jis jų name gyvena apie metus laiko. 2023-10-06 anksti ryte 5.20 val. ji prabudo nuo muzikos keliamo triukšmo. Jo butą nuo jos buto skiria kambario siena, tai jai tas garsas buvo labai girdimas. Ji nebegalėjo užmigti, išsibudino. Vis galvojo, kad gal S. pritildys tą muziką, bet ji vis grojo. Nemano, kad jis turėjo svečių, jokių kitų pašalinių garsų, riksmų nesigirdėjo, mano kad jis bute buvo vienas, gal vartojo alkoholį ir pasileido muziką. Ji pas jį nėjo, neprašė pritildyti, vis kentėjo ir galvojo kad jis susipras. Paskui išgirdo kaip į jo duris kita kaimynė beldžiasi, prašė išjungti muziką. Ji (kaimynė) beldėsi kelis kartus, bet S. neatidarė durų, muzikos neužsuko. Ji pati į koridorių nebuvo išėjusi, bet iš balso suprato kad pas S. beldėsi kaimynė G., jos tiksliai pavardės nežino. Ta muzika grojo kelias valandas, tai nebeištvėrusi pati iš savo telefono paskambino 112 ir pranešė apie triukšmą keliantį kaimyną. Netrukus į jų kiemą atvažiavo policijos automobilis. Ji išėjo į kiemą ir bendravo su atvykusiomis policijos pareigūnėmis. Jos buvo dvi, abi moterys. Tada į kiemą iš savo buto išėjo S. G.. Tuo metu viena pareigūnė, tokia tamsesniais plaukais liko sėdėti vairuotojo vietoje, o kita pareigūnė pradėjo kalbinti tą S., liepė jam eiti į policijos automobilį, sakė kad nori su juo pakalbėti. S. nenorėjo eiti į jų automobilį, sakė kad niekur neis. Jis norėjo eiti į savo namus, bet tada abi pareigūnės užstojo namo duris ir nenorėjo jo praleisti. Jos abi S. paėmė už parankių ir norėjo vesti į savo automobilį, bet S. pradėjo muistytis, ištrūko iš jų rankų, ir matė kaip spyrė vienai pareigūnei į koją žemiau kelio. Ji matė vieną spyrį, ar jai spyrė daugiau kartų nepastebėjo. Jis spyrė tai policininkei, kuri buvo ne vairuotoja, jos pavardės nežino. Kad S. pareigūnes vadintų negražiais žodžiais ji negirdėjo. S. įėjo į savo butą, užsirakino ir nieko nebeįleido. Tada atvažiavo dar vienas policijos automobilis, bet ir jų S. neįleido į savo namus. Daugiau ji nieko nematė (b. l. 67-70).
11. Liudytojos I. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name. Jų namo kiemas yra bendras kartu su (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemu. Name Nr. (duomenys neskelbtini) yra socialiniai būstai. Viename jų gyvena S. G., kuris gyvena apie metus laiko. Pastaruoju metu S. G. dažniausiai būna neblaivus. 2023-10-06 apie 12 val. į kiemą atvažiavo policijos automobilis bei dvi policijos pareigūnės moterys. Ji tuo metu buvo kieme prie sandėliuko, maždaug apie 100 m atstume. Jai bestovint, pamatė, kad prie policijos automobilio iš savo buto išėjo S. G.. Kiek ji matė, jie prie automobilio kažką kalbėjosi ir pokalbio metu, viena iš policijos pareigūnių paėmė jam už rankos ir tuomet S. G. paėmė pareigūnę už pečių ir stipriai ją pastūmė nuo savęs. Pareigūnė vos nepargriuvo, paėjo atgal, tuomet kita pareigūnė atidarė automobilio dureles ir liepė jam sėstis į automobilį. Kas toliau vyko, nebematė, nes įėjo į savo sandėliuką. Pareigūnės ji nepažįsta, nežino jos nei vardo, nei pavardės (b. l. 73-75).
12. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 978/2023(05) matyti, kad I. N. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose, paveikus kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38).
13. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų kiemas, kiemo danga grįsta skalda. Šiaurės-rytų kryptimi matomas medinis vieno aukšto daugiabutis, kuris pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Pietryčių kryptimi matomas medinis dvejų aukštų daugiabutis, kuris pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini). Daugiabučių namų kieme grumtynių pėdsakų nerasta. Priėjus prie daugiabučio namo, kuris pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), matomos atidarytos rudos spalvos medinės durys. Įėjus pro minėtas duris patenkama į daugiabučio namo koridorių. Žiūrint tiesiai, kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys, tiesiai juodos spalvos metalinės durys, o dešinėje pusėje medinės durys. Koridoriaus aplinka tvarkinga, grumtynių pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, taip pat įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama (b. l. 22-27).
14. Iš 2023-11-15 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti pareigūnių I. N. ir T. G. 2023-10-06 įvykio metu dėvėtų kūno kamerų įrašai (5 failai).
14.1. Protokole užfiksuota, kad apžiūrimas I. N. kūno kameros įrašas (PSS-2023-10-06 102614 UTC), kurio trukmė 5 min. 2 s, dydis 195 MB. Įraše matyti, kaip pareigūnės tarnybiniu automobiliu atvyksta į kiemą, sustoja netoli medinio namo. Tyrėja T. G. per automobilio langą pasisveikina su moterimi ir klausia, ar ji kvietė? Moteris sako ,,dabar jau primažino garsą". Tyrėja paklausia, o kas ten gyvena, moteris atsako, kad S., o pavardės nežino. Abi tyrėjos išlipa iš automobilio. T. G. dar pasitikslina, kada grojo muzika, moteris jai atsako, kad naktį nuo pusės šešių iki 7, ir kad kaimynai davė jam į duris. T. G. nueina tolyn pas tą asmenį į butą (S. G.). I. N. lieka bendrauti su pranešėja, užsirašo jos vardą, pavardę (A. P.), gimimo metus. Pažada pakalbėti, pabarti. Tuo metu T. G. iš namo išeina į kiemą kartu su S. G., kuris dėvi tik sportines kelnes, aukščiau nuogas, be maikutės. Vyras eidamas artyn garsiai sako, kad čia ta gyvatė, kuri pastoviai keikia. A. P. jam sako, kad jis neleistų muzikos naktimis, kad šiandien pusę šešių leido. T. G. S. G. priveda prie tarnybinio automobilio, klausia I. N. kur alkotesteris. A. P. šaukia ant S. G., jie abu barasi. I. N. paprašo jų abiejų neberėkti. Moterį perspėja du kartus. A. P. šaukia jam dėti baudą ir įeina į savo butą, bet nerimsta, žodžiais šūkauja G., šis jai sušunka ,,uostyk by...į". A. P. šaukia, kad jis 15 eurų baudą. S. G. pasisuka į I. N. pusę ir jai sako ,,tu esi gyvatė, by...į tų uostyk, dėk tų baudų kiek nori". I. N. pasikviečia T. G., abi čiumpa vyrą, tiksliai nesimato ką jam daro, T. G. jį persėja nusiraminti. I. N. vyrui suima už peties, stumia jį ir sako ,,už gyvatę ir by...io uostymą". Tuo metu I. N. kūno kamera apsisuka žemyn, vaizdas apsiverčia ,,aukštyn kojomis". S. G. šaukia ,,dėkit man tą baudą, dėkit". I. N. laiko S. G. už rankų, priremia jį prie tarnybinio automobilio. T. G. liepia vyrui nusiraminti, jis atsako kad yra ramus. T. G. liepia S. G. ateiti čia į mašiną, vyras atsako kad niekur neis. T. G. jį ragina eiti į mašiną. I. N. pasako, kad iš moters dar paims pareiškimą. S. G. kartoja, kad jis ramus, prašo su juo kalbėti. Jam liepia sėstis į mašiną, jis atsikalbinėja, kad niekur nesės. I. N. kolegės klausia ,,yra (duomenys neskelbtini), pakviesti?'' T. G. tikslinasi ko jo nori, papildomą ekipažą pakviesti? S. G. sako, kad jis nieko nenori, I. N. sako, kad ji pakvies. T. G. S. G. sako sėstis, reiks prasipūsti. S. G. ,,man nereikia sėstis". T. G. ,,susitarsim ar ne?'' S. G. ,,uždarysit ir mane vešit. Duokit man pūsti". T. G. ,,sėsk papūsk. Aš neturiu, kur čia pasidėti". S. G. ,,va gudrutės, atsisėsk ir tik papūst, duokit man pūsti, duokit". T. G. klausia, ar jis girdi kas jam yra pasakyta. Vyras atsako, kad supranta. I. N. jam liepia eiti ir atsisėsti. S. G. ,,atsisėsk, tik atsisėsk, pokšt, durelės tuoj". I. N. vėl ragina vyrą atsisėsti, prilaiko jį už alkūnės. Vyras muistosi, kūno kamera nugriūna ant žemės. I. N. kviečia pagalbą. S. G. šaukia eiti na...ui ir skuba į savo namus, pareigūnės jį vejasi iš paskos.
14.2. Peržiūrima to pačio laikotarpio T. G. kūno kamera. Ji fiksuoja tą patį vaizdą ir garsą kaip ir I. N. kamera, tačiau čia papildomai yra įrašas kada T. G. atvykusi nueina pas S. G. į butą. Ji pradaro buto duris, viduje groja muzika, S. G. sėdi ant lovos, priešais jį staliukas, ant kurio padėta maisto, alkoholinių gėrimų. Pareigūnė liepia išjungti muziką. Vyras pulteliu ją išjungia. Pareigūnė klausia ką jis švenčia. S. G. atsako, kad nieko nešvenčia, laisvalaikiu gali atsigerti. T. G. klausia, ar jis žino kada yra triukšmo valandos, poilsio laikas, kad čia daugiabutis. Vyras atsako, kad jis rytą leido muziką, kad šiandien biški anksčiau paleido. T. G. pasakė, kad jis gaus už tai protokolą, pakviečia išeiti prasipūsti. Liepia apsirengti. S. G. atsako, kad jam nereikia rengtis, atsistoja nuo lovos ir su pareigūne kartu išeina į kiemą. Matyti, kad priekyje ant keliuko stovi tarnybinis automobilis, šalia jo stovi I. N. ir pranešėja A. P.. Vyras eidamas T. G. iš paskos sako ,,čia ta gyvatė yra, gyvatė, pastoviai kur keikiasi". Toliau viskas vyksta kaip ir aukščiau aprašytame vaizdo įraše.
14.3. Kito apžiūrimo įrašo (I. N. kamera) trukmė 31 s. Kamera apsivertusi, galimai ant grindų, nes vaizdas fiksuojamas iš apačios. Matosi pareigūnės I. N. veidas, vaizdas koridoriuje prie buto durų. Girdisi S. G. balsas ,,koją trauk, koją trauk", tada girdisi kad kažkas suspiegia (galimai N.) ir ji šaukia ,,pagalbos reikia". Buto durys jau uždarytos, vaizdas koridoriuje, I. N. racija kviečia pagalbą ,, (duomenys neskelbtini)", tai pakartoja du kartus.
14.4. Kito apžiūrimo įrašo trukmė 16 s. Vaizdas koridoriuje, nuo grindų. Matyti I. N. kojos, ji pasilenkusi ranka trina kairę koją žemiau kelio. T. G. jos klausia ,,skauda?'' I. N. atsako ,,skauda". Pakelia nuo grindų kūno kamerą (T. G.).
14.5. Kito apžiūrimo įrašo (T. G. kamera) trukmė 44 s. Vaizdas koridoriuje prie buto durų, I. N. pasilenkusi trina koją ir sako ,,bl...t kaip spyrė į koją skaudžiai". Abi išeina į kiemą, kamera apsivertusi, todėl vaizdas ,,aukštyn kojomis". I. N. kieme pasikėlusi kelnių klešnę čiupinėja savo koją. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra nufilmuota (b. l. 31-34).
15. Iš 2023-12-12 tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023-10-07 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, 2023-12-12 perkvalifikuotas ir tyrimas tęstas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 13).
16. Iš 2023-10-07 I. N. skundo dėl fizinio skausmo sukėlimo matyti, kad 2023-10-06 dirbant ekipaže ,,4060“ kartu su Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja T. G., 10.20 val. pagal budėtojo nurodymą nuvyko į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), dėl keliamo triukšmo. Pranešėja prašė sudrausminti kaimyną S. G., nes jis nuo 05.20 val. leidžia muziką. Kolegei prie tarnybinio automobilio atsivedus S. G., šis plūdosi įžeidžiančiais žodžiais, nurodžius jam sėstis į tarnybinį automobilį nusistatyti girtumą, jis to nedarė, ją (N.) pastūmė, vieną kartą spyrė į koją, taip sukeldamas fizinį skausmą, nuo dėvimos liemenės nutraukė BODY kamerą ir pradėjo šalintis nuo jų į savo butą. Ji neleido jam įeiti į butą, laikė rankomis duris, koją buvo įkišusi į tarpdurį. S. G. tyčia jai spyrė į kairės kojos blauzdą 2-3 kartus, taip sukėlė fizinį skausmą. Jis tokiu būdu atstūmė ją ir kolegę nuo savo durų bei užsirakino ir vidaus. Prašo S. G. nubausti įstatymų numatyta tvarka dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 21).
17. Iš 2023-10-07 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėjos I. N. tarnybinio pranešimo ,,Dėl fizinio skausmo sukėlimo" matyti, kad 2023-10-06 dirbant ekipaže „4060" kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja T. G. 10.20 val. gavo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymą vykti į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), dėl keliamo triukšmo, ROIK0123000602060. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad kaimynas S. G., gyv. (duomenys neskelbtini) muziką leidžia nuo 05.20 val. iki šiol, nėra ramybės, moteris paprašė kaimyną sudrausminti. Ji liko bendrauti su pranešėja, o kolegė T. G. nuėjo iki S. G. buto, kad jį pasikviesti ir išsiaiškinti aplinkybes. Eidamas iš savo buto vos pamatęs ją (N.), jai gerai žinomas Pasvalio miesto gyventojas S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., pradėjo plūsti įžeidžiančiais žodžiais, kurių dėl tuo metu patirto susijaudinimo neatsimena. S. G. buvo paprašyta atsisėsti į automobilį ir nusistatyti girtumą. S. G. sėstis į tarnybinį automobilį atsisakė, ją stumdė viešoje vietoje, t. y. daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) kvartalo kieme, vieną kartą spyrė iš kojos jai į koją, nutraukė nuo dėvimos ryškiaspalvės liemenės su užrašu „POLICIJA" prisegtą body kamerą, ji nukrito ant žemės. S. G. neklausė nei jos nei kolegės, keikdamasis ėjo link savo buto. Joms bandant sulaikyti S. G., kad nustatyti girtumą ir surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą, neleido jam eiti į butą, laikė jo buto duris, šis tuo metu gal 2-3 kartus tyčia savo koja spyrė jai į kairiąją koją bei toliau ją įžeidinėjo, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. S. G. mosikavosi rankomis vis bandydamas suduoti smūgius, nutraukė nuo jos ir kolegės T. G. liemenių prisegtas body kameras, jas numesdamas ant žemės, atstūmė jas nuo durų ir užsidarė savo buto duris. Dėl sukelto fizinio skausmo kreipėsi į VšĮ Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, buvo nustatyta kairės kojos blauzdos sumušimas, priekyje yra 3 cm, hematoma. Įvykio vietoje filmuota body kameromis. Prideda medicininio išrašo kopiją, 3 lapus (b. l. 17-20).
18. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
19. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamasis nurodė pripažįstantis nusikalstamos veikos padarymą. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, visi paminėti įrodymai (nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiosios skundas ir tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas) įrodo, kad kaltinamasis S. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją policijos pareigūnę I. N., tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
20. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, pagal byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus matyti, kad prieš aptariamą įvykį kaltinamasis vartojo alkoholį ir įvykio metu jis buvo neblaivus, o tai neabejotinai turėjo įtakos agresyviam bei smurtiniam kaltinamojo elgesiui, todėl ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aplinkybę, kad girtumas turėjo įtakos veikos padarymui, apklausiamas pripažino ir pats kaltinamasis.
21. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus sveikatai), į padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas 11 kartų, paskutinį kartą – už analogišką nusikaltimą (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį)) (b. l. 95-111), per 3 metus jis buvo baustas administracine tvarka keturis kartus, nėra duomenų apie vienos baudos sumokėjimą (b. l. 112-114), nedirba (b. l. 116-118), kaltinamojo žodžiais registruotas užimtumo tarnyboje, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Paskutiniu procesiniu sprendimu kaltinamajam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė (b. l. 107-111). Kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, svarbias kaltinamojo atsakomybės individualizavimui, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri savo trukme yra griežtesnė už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
22. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-01-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies sudedant.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus.
24. Byloje nukentėjusioji I. N. pareiškė 500,00 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 55). Nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiąją plūdo necenzūriniais žodžiais, o už tai, jog ji jį ne kartą yra baudusi administracine tvarka, kaltinamasis naudojo fizinį smurtą. Pažymėjo, kad minėto įvykio metu nukentėjusioji patyrė didelį emocinį šoką, kaltinamojo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą ir buvo kilusi reali grėsmė jos sveikatai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė.
25. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą ir patiria dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jai spirdamas į koją, jai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į medikus, buvo nustatytas kairės kojos blauzdos sumušimas, priekyje yra 3 cm hematoma (b. l. 17-20), jautėsi įžeista dėl kaltinamojo, jos kaip pareigūnės atžvilgiu, atliktų veiksmų. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą. Kaltinamasis su neturtinės žalos dydžiu sutiko ir žadėjo atlyginti. Kaltinamasis byloje nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tačiau nurodė, kad šiuo metu nedirba, jam yra teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Minėta, jog nukentėjusiajai kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad turtinės žalos dydžiu (pinigine kompensacija) siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti, dėl neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismas pažymi, kad asmens teisė į sveikatą yra absoliuti, viena iš svarbiausių asmens teisių. Taigi nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Šiuo atveju nustatyta, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas vykdant savo darbines funkcijas, ji konflikto neinicijavo. Taigi nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų.
26. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad įvertintina ta aplinkybė, jog S. G. iki liepimo sėstis į grotuotą tarnybinio policijos automobilio dalį jokio priešiškumo nukentėjusiosios atžvilgiu neišreiškė. Tačiau iš kitų objektų apžiūros protokolo (b. l. 31-33) matyti, kad kaltinamojo priešiškumas atsirado po barnio su kaimyne ir jam pamačius nukentėjusiąją, kreipiantis į ją įžeidžiančiais žodžiais ir sušunkant „<...> dėk tų baudų kiek nori“. Tik po to jam buvo pasakyta sėstis į automobilį. Posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamąjį buvo siekiama pasodinti į automobilį, kad atsisėdęs jis nurimtų.
27. Tačiau, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji neturtinę žalą patyrė ne kaip civilis asmuo, o kaip policijos pareigūnė. Pažymėtina, kad minėtos institucijos pareigūnai privalo būti specialiai pasirengę atremti konfliktus, kurių metu jiems gali būti pasipriešinta ar jie sužaloti. Šiuo atveju nukentėjusiosios statusas suponuoja išvadą, kad galimas policijos pareigūno nurodymų nevykdymas, pasipriešinimas jiems yra policijos pareigūno darbo funkcijų atlikimo dalis, ko pasėkoje policijos pareigūnas neturi tikėtis gauti jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą už savo tiesioginių darbo funkcijų vykdymą. Valstybė, kaip socialinę garantiją, reglamentuoja kompensavimo mechanizmą pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 59 straipsnis numato kokiais atvejais ir kokio dydžio kompensacijos išmokamos pareigūnui, kurio sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgiant, kad kaltinamasis posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, teismas mano, kad prašoma priteisti 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, nustatant 250,00 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str., 6.263 str. 1-2 d.).
28. Kaltinamajam nuo 2023-12-13 taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120-121), paliekama galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
29. Iš kaltinamojo nepriteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei, kadangi kaltinamajam VGTPT Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2024-01-25 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-00885) suteikė antrinę pagalbą S. G. (b. l. 92-93).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti (tęsti darbą) ar būti registruotu Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. G. –10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti (tęsti darbą) ar būti registruotu Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-01-08 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme ir S. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant pradėti dirbti (tęsti darbą) ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
S. G. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Civilinės ieškovės I. N. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą I. N.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.