Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-02 · Civilinė byla Nr. 2S-940-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
2S-940-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09025-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Kreditorius
Heli Ambulance Team GmbH
Skolininkas
P. V.
Kategorijos
  • 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-940-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09025-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.2;122.4; 125.10.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Heli Ambulance Team GmbH& Co KG atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Heli Ambulance Team GmbH& Co KG pareiškimą skolininkui P. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius Heli Ambulance Team GmbH&Co KG kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininko P. V. 8 315 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 62 Lt žyminio mokesčio bei 1 381,12 Lt dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-19 nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti. Atsižvelgdamas į CPK 98 str. 2 d. bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu NR. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.6. p., kuris įtvirtinta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra 500 Lt, sprendė, kad kreditorius pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, nes jis prašo priteisti iš skolininko didesnes nei įstatymas leidžia bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad teismo įsakymo išdavimo tvarka nenumato galimybės tenkinti kreditoriaus reikalavimus iš dalies, todėl remdamasis CPK 435 str. 2 d. atsisakė priimti pareiškimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmos instancijos teismas klaidingai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą. Pažymi, jog teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tik tuo atveju, jeigu yra CPK 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 str. 1 ir 2 d. numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu NR. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacija) yra rekomendacinio pobūdžio norminis aktas, į kurį rekomenduojama atsižvelgti priteisino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Tuo tarpu draudimo susitarti dėl kitokio atlyginimo dydžio nei numatyta Rekomendacijose nėra. Teigia, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas atlyginti šalių sutartas tam tikro dydžio išlaidas už pareiškimą išduoti teismo įsakymą nėra neįmanomas, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelių advokato išlaidų dydžio. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 433 str. 3 d. ir 435 str. 3 d. reikalavimus, kurie turi būti taikomi ir reikalavimams dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Nurodo, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik skolininkui pateikus prieštaravimus. Atkreipia dėmesį, jog tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas c.b. 2S-1152-881/2012.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Dėl šios priežasties skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies taip pat gali būti nemotyvuoti (CPK 439 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo motyvuodamas tuo, jog kreditorius pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, prašoma priteisti iš skolininko didesnes nei įstatymas leidžia bylinėjimosi išlaidas. Skųsdamas tokį procesinį sprendimą, apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 433 str. 3 d. ir 435 str. 3 d. reikalavimus, kurie turi būti taikomi ir reikalavimams dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Kaip nurodo apeliantas, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik skolininkui pateikus prieštaravimus, tuo tarpu Rekomendacijos, kuriomis vadovaudamasis pirmos instancijos teismas kreditoriaus reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas vertino kaip nepagrįstai didelį, yra rekomendacinio pobūdžio norminis aktas, kuris privalomosios galios teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą neturi.

Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios Rekomendacijos patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. Sutiktina su apelianto argumentu, kad Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šiuo atveju svarbu paminėti tai, jog šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Tuo tarpu pagal CPK 435 str. 2 d. viena iš priežasčių, kada teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytina aiškus pareiškime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nors nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo klausimą reglamentuoja ne imperatyvi įstatymo norma, o poįstatyminis teisės aktas, tačiau kaip jau buvo minėta, CPK 98 str. 2 d. numato, jog Rekomendacijomis teismui, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalu vadovautis ir nors šiuo teisės aktu nėra ribojama šalių teisė susitarti dėl atlyginimo advokatui ar advokato padėjėjui, tačiau teisę nukrypti nuo jose įtvirtintų fiksuotų dydžių teismui suteikiama tik išimtiniais atvejais, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis bendraisiais teisės principais. Kadangi nagrinėjant pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą buvo nustatyta, kad pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakydamas priimti tokį pareiškimą, tuo labiau, kad įstatymas nenumato galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies reikalavimų.

Atmestinas apelianto argumentas dėl galimybės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą spręsti gavus skolininko prieštaravimus. Pažymėtina, jog šiuo atveju pirmos instancijos teismas įvertino tai, jog galimybės visa apimtimi patenkinti kreditoriaus reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra, tuo tarpu priimti procesinį sprendimą, kuris pažeidžia teisės normas tikintis, jog galimai skolininkas pareikš prieštaravimus ir tokiu būdu bus galima nagrinėti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą būtų neteisinga ir toks procesinis sprendimas neproporcingai pažeistų skolininko teises. Nepripažįstamas pagrįstu ir apelianto teiginys, jog Vilniaus apygardos teismo praktika (2012-09-14 nutartis c.b. 2S-1152-881/2012) patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas gali būti sprendžiamas tik skolininkui pateikus prieštaravimus. Nagrinėjantys civilines bylas bendrosios kompetencijos teismai privalo formuoti tokią teisminę praktiką, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet pasisakant dėl jau įtvirtintų. Tuo pačiu teismai yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjama byla ir apelianto nurodyta byla nėra analogiškos, nes Vilniaus apygardos teismo 2012-09-14 nutartyje c.b. Nr.2S-1152-881/2012 sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo teisės reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl to, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atskirojo skundo argumentai nelaikytini sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė