- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- 1S-290-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01957-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- V. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-30 nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės pradžia - 2012-05-09, bausmės pabaiga - 2015-11-09.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2014-12-03 nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi jį pritaikius, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų.
Nuteistasis V. V. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo Komisijos nutarime išdėstytas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kurias teismas neteisingai vertino kaip nepagrindžiančias lygtinio paleidimo taikymo galimybės, nors toks teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Prokuroras Rytis Kirkliauskas taip pat išdėsto tik prielaidas, jog nuteistasis dar nėra pasitaisęs, nors pagal teismų praktiką turi būti atsižvelgiama į dabartinį nuteistojo elgesį ir pagal jį vertinamas noras taisytis. Nuteistojo nuomone, teismas pateiktą medžiagą vertino neatsakingai, nes ignoruota tai, jog jis dirba, stengiasi suprasti praeities klaidas, turi šeimą, palaiko socialinius ryšius, pagal galimybes dengia ieškinį. Teismas išdėstė tik prielaidas, jog jis gali nusikalsti ateityje, nes negalima apie nuteistąjį spręsti jo nematant, nebendraujant. Būtent kolonijos administracija jį pažįsta geriau ir mato, kad jis linkęs taisyti, tam pritarė ir Komisija.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo V. V. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. V. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nors V. V. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju tris metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.
V. V. bausmę atlieka už tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, padarytą esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui. Be to, jis teistas šešis kartus, visi jo padaryti nusikaltimai tyčiniai, vyrauja nusikaltimai nuosavybei, nusikaltimus daro sistemingai, jie tapo jo gyvenimo ir pragyvenimo būdu, kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, jam būdingas nusikalstamas modelis. Pažymėtina, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir, nors lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas teigiamo efekto nuteistojo elgesiui nepadarė, bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė – V. V. ir toliau ignoravo įstatymus bei darė naujas nusikalstamas veikas. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys yra vidutinis – 59 balai, o ankstesni teisės pažeidimai, jam būdingas nusikaltimų modelis yra vieni iš kriminogeninių veiksnių, didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką. Prie tokių veiksnių priskirtas ir finansinis nestabilumas, pajamų pragyvenimui trūkumas, nes laisvėje neturėjo pastovaus pajamų šaltinio, būtent dėl lėšų pragyvenimui stokos darė nusikaltimus, turi daug neišmokėtų ieškinių. Nuteistasis nesugeba įvardinti turimų problemų ir jų tinkamai spręsti, kuriami planai stokoja konkretumo, neįžvelgiami galimi įgyvendinimo sunkumai. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų, sistemingai daryti nusikaltimus, apylinkės teismas teisingai įvertino pakankamai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kuris neleidžia daryti išvados, kad V. V. jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jam gali būti taikoma probacija.
Bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis BVK 110 straipsnyje numatytų pareigų, yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tačiau negalima sutikti su V. V., kad jo elgesys patvirtina šią pareigą vykdžius tinkamai. Nors trys paskatinimai, darbas, suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, bandymas spręsti problemą dėl ankstesnio piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, palaikomi socialiniai ryšiai, kuriami socialūs ateities planai, kitos skunde ir Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės, rodo tam tikrą elgesio korekcija teigiama linkme, tačiau jos dar nesudaro absoliutaus pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Nuteistasis ignoravo vieną svarbiausių savo pareigų – laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, nes du kartus baustas už jų pažeidimą, ir nors nuobaudos jau negaliojančios, tai ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Nuteistasis laikosi ir kriminalinės subkultūros nuostatų. Nors turi didelių neišmokėtų civilinių ieškinių ir pataisos namuose gavo gana didelių perlaidų, tačiau prioritetą teikė savo reikmių tenkinimui, o ieškinių padengė tik mažą dalį. Taigi, aptartą nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, nėra jokio pagrindo.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai V. V. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir išsamiai motyvavo savo sprendimą. Komisija ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrino teisingumo principo reikalavimų. Pažymėtina, kad priimdamas sprendimą teismas yra savarankiškas ir vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo sprendimui lemiamos įtakos nedaro nei Komisijos nuteistajam palankus sprendimas, nei prokuroro atsiliepime išreikštas nepritarimas Komisijos nutarimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencijos tikslų.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar nesuteikia pagrindo spręsti, jog V. V. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.