Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. M., jos atstovui advokatui V. J., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Z. B.,

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvės, LR pilietės, išsituokusios, turinčios vidurinį išsilavinimą, užsiimančios individualia veikla, administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau AVMI) Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė S. K. 2015-01-13 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 042799/(10.2)FR1064-108, kuriame nurodė, jog I. M., turinti darbinį teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitarė su pil. V. Š. dėl tam tikro darbo, t. y. buhalterės pareigų, darbo atlikimo tvarkos, nesudariusi įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties, neišdavusi darbo pažymėjimo, leido V. Š. nuo 2014-03-13 dirbti nelegalų darbą I. M. naudai. V. Š. paklusdama I. M. individualioje veikloje nustatytai tvarkai nuo 2014-03-13 iki 2014-08-11 dirbo buhalterės pareigose, t. y. teikė su I. M. vykdoma veikla susijusias mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), metinę gyventojų pajamų deklaraciją (forma GMP308), mokesčio už aplinkos teršimą ir mobilių taršos šaltinių deklaraciją (forma FR0521), pildė I. M. priklausantį gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, dėl darbo tarėsi su I. M., darbo priemonėmis ir įrankiais (pajamų-išlaidų apskaitos žurnalas, prieiga prie elektroninio deklaravimo sistemos) aprūpino I. M., tokiais savo veiksmais ji pažeidė 2002-06-04 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavus, t. y. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – APTK ) 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji ir V. Š. yra mama ir dukra ir jai dukra padėdavo tvarkyti buhalterinius dokumentus. Nurodė, jog jos dukra V. Š. perrašė žurnalą, kadangi ji, anot dukros, buvo netinkamai užpildžiusi, nes buvo subraukiusi, o dukra V. Š. pasakė, jog negali būti žurnalas subraukytas, o jos raštas yra negražus, todėl dukra V. Š. ir perrašė jos pildytą žurnalą gražiai ir tvarkingai. Minimas deklaracijas pateikdavo ji kartu su savo dukra, tai yra dukrai V. Š. padedant, nes jai vienai buvo pakankamai sudėtinga pateikinėti mokesčiams deklaracijas, nes jas reikėdavo pateikti per elektroninę bankininkystę. Kadangi ji neturi elektroninio pašto, tai deklaracijoje yra pateikusi ir nurodžiusi savo dukros elektroninį paštą, kadangi dukra turi elektroninį paštą. Deklaracijas mokesčiams pateikdavo prisijungusi prie savo elektroninės bankininkystės. Žino, kaip reikia pateikti deklaracijas tik jas pateikti padėdavo dukra V. Š., kadangi dukra turi buhalterės išsilavinimą tai jai ir padėdavo. 2014-09-01 savo dukrą įdarbino, nes nebegalėjo savarankiškai susitvarkyti su dokumentais, o be to, artėjo euro įvedimas, todėl nusprendė savo dukrą V. Š. įdarbinti savo individualioje veikloje. Ji su savo dukra dėl nelegalaus darbo nesitarė ir dukra pas ją nelegaliai nedirbo, nes jos susitikdavo ne periodiškai ir kaip minėjo, dukra tik padėdavo jai užpildyti deklaracijas. Tarp jos ir dukros nebuvo darbinių santykių, o buvo tik kaip dukros teikiama pagalba mamai.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. K. parodė, kad 2014-12-22 – 2015-01-12 buvo atliktas operatyvus patikrinimas I. M. individualios veiklos, kurio metu nustatė, jog V. Š. dirbo nelegalų darbą nuo 2014-03-13 iki 2014-08-11, t. y. teikė įvairias deklaracijas bei buvo užpildžiusi pajamų ir išlaidų žurnalą. I. M. raštu patvirtino, jog V. Š. jai padėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Nurodė, jog V. Š. įdarbinta 2014-09-01. I. M. individualioje veikloje 1 valandai. Nurodė, jog asmens individualioje veikloje visi asmenys turi būti įdarbinti, nes tai ne IĮ, kur šeimos nariai gali padėti. Nurodė, jog deklaracijas teikė V. Š., nes nurodyti jos kontaktiniai duomenys.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. Š. nurodė, jog 2014 m. gruodžio mėnesį atliko operatyvų patikrinimą I. M. individualioje veikloje, kuri Mažeikių turgavietėje užsiima vaisių bei daržovių prekyba. Patikrinimo metu nustatė, jog deklaracijas teikia ne I. M., o V. Š., todėl buvo surašytas protokolas. Nurodė, jog pagal įstatymą individualioje veikloje turi būti įdarbinti šeimos nariai, o IĮ šeimos nariai gali padėti. Anot jo S. K. nusprendė, jog V. Š. dirbo nelegaliai.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. Š. parodė, jog ji yra I. M. dukra. Nurodė, jog nuo 2014-09-01 dirba pas savo mamą I. M. individualioje veikloje buhalterės pareigose. Iki tol ji pas savo mamą nedirbo tik padėjo savo mamai buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais, nes jos specialybė yra buhalterė. Ji mamai pagelbėdavo ir padėdavo savo žiniomis. Ji patardavo, kaip pildyti deklaracijas, davė mamai savo elektroninį paštą, nes mama neturi elektroninio pašto. Taip pat nurodė, jog padėdavo mamai pateikti deklaracijas. Mamą konsultuodavo telefonu arba susitikusios viena pas kitą. Nurodė, jog ji padėjo mamai ir perrašė žurnalą. Kaip pildyti grafas nežinojo, o tik perrašė, nes ji buhalterinės apskaitos duomenų neturėjo, taip kaip ir buhalterinės apskaitos dokumentų pas ją nebūdavo. Ji nurodė, kad su mama dėl nelegalaus darbo nesitarė, nes tai buvo elementari jos pagalba mamai. Jokio darbo grafiko ar paklusimo darbinei veiklai tarp jos ir mamos nebuvo. Taip pat nebuvo jokio susitarimo dėl atlyginimo, nes ji mamai tik padėdavo. Mama matydama, jog negali savarankiškai susitvarkyti su buhalterinės apskaitos tvarkymu bei į tai, jog artėjo euro įvedimas, 2014-09-01 ją įdarbino savo veikloje ir dabar visi buhalteriniai dokumentai yra laikomi pas ją.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla I. M. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t. y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 straipsnyje (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Teismo vertinimu, remiantis byloje esančiais bei ištirtais įrodymais, nėra nustatyti administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai dėl I. M. dukros V. Š. nelegalaus darbo I. M. individualioje veikloje. Nėra įrodymų, kad V. Š. dirbo paklusdama I. M. individualioje veikloje nustatytai darbo tvarkai, kad už savo darbą gavo atlyginimą, kad jai buvo nustatytas darbo laikas (pagal V. Š. ir I. M. parodymus, kad V. Š. mamai tik padėdavo, tai konsultuodavo telefonu, tai atėjusi pas mamą kitais reikalais ar mama atvažiavusi pas ją). Nors deklaracijos teiktos periodiškai, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog jos pateiktos prisijungus prie I. M. elektroninės bankininkystės, o tai atlikti galėjo tik pati I. M., nes ji, pasirašydama elektroninės bankininkystės sutartį, yra įspėta dėl atsakomybės už banko bei elektroninio banko duomenų perdavimo tretiesiems asmenims. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog deklaracijas pateikė ne pati I. M..

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad V. Š. dirbo savo mamos I. M. individualioje veikloje nelegaliai, kadangi byloje nebuvo nustatytas, vienas iš esminių nelegalaus darbo požymių, o būtent, jog dirbo paklusdama nustatytai darbo tvarkai bei gavo už tai atlyginimą. Tiek pateikdama rašytinį paaiškinimą, tiek teismo posėdžio metu I. M. tvirtino, jog V. Š. jai tik padėdavo. I. M. parodymai nuoseklūs nuo tyrimo pradžios iki teisminio bylos nagrinėjimo. I. M. parodymus teismo posėdžio metu patvirtino V. Š. paaiškindama, jog mamai padėdavo pateikti deklaracijas, nes tai yra pakankamai sudėtingas procesas, o ji savo turimomis žiniomis mamai suteikdavo pagalbą, nes ji yra baigusi finansininko profesijos studijas (83 b. l.). Byloje nustatyta, jog V. Š. yra I. M. dukra (78-81 b. l.). Teismo posėdžio metu patvirtintos ir tos aplinkybės, jog I. M. nebegalėdama susitvarkyti su savo individualios veiklos buhalterine apskaita V. Š. įdarbino nuo 2014-09-01 (13 b. l.). Teismo posėdžio metu iš liudytojų bei byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pateiktose deklaracijose yra nurodytas V. Š. elektroninio pašto adresas bei telefono numeris (51-62 b. l.), taip pat nustatyta, jog V. Š. yra perrašiusi gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą (14-50 b. l.), tačiau teismo vertinimu V. Š. pagalba savo mamai I. M., nesant kitų nelegalaus darbo požymių, įrodymų apie kitas V. Š. atliktas darbines funkcijas, nevertintina kaip nelegalus darbas, kadangi tarp I. M. ir V. Š. buvo susiklostę šeiminiai, o ne darbiniai santykiai. Ir nors šeimos narių padėjimas asmens individualioje veikloje nėra galimas, nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės už nelegalų darbą taikymas I. M. neatitiktų ATPK 41³ straipsnio 1 dalies paskirties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patrauko asmens kaltės vertintinos jo naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai

Pateikta medžiaga nepagrindžia, jog V. Š. laikėsi tam tikros darbo tvarkos ir pakluso darbdavio nurodymams bei gavo už atliktą darbą atlyginimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai nėra įrodyti, byla I. M. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

I. M. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.