Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-60-109/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-27
Bylos Nr.
2A-60-109/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė
Ieškovas
A. K., G., G. K., A.
Atsakovas
T. L., R. B.
Advokatai
Živilė Urbonavičienė
Civilinė byla Nr. 2A-60-109/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1; 121.15; 121.18; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovams A. K., G. K. ir jų atsovei advokatei Živilei Urbonavičienei, atsakovės T. L. atstovei D. R., vertėjai Z. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-230-774/2009 pagal ieškovų A. K., G. K. ieškinį atsakovams T. L., R. B. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. K. ir G. K. patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 145-147) prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0952 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 343/952 dalys nuosavybės teisėmis priklauso R. B., 343/952 dalys T. L. ir 266/952 dalys A. K. ir G. K., naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008 m. gruodžio 12 d. parengtą planą, kad A. ir G. K. naudosis 123 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais raide „C“, 51 kv. m. bendro naudojimo su bendraturčiais sklypo po namu dalimi, pažymėta raide „A“, 88 kv. m. bendro naudojimo su bendraturčiais dalimi, pažymėta raide „F“ ir 4 kv. m. bendro naudojimo su R. B. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „E“. R. B. naudosis 160 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais raide „B“, 64 kv. m. bendro naudojimo su bendraturčiais sklypo po namu dalimi, pažymėta raide „A“, bendrai su bendraturčiais 116 kv. m. bendro naudojimo sklypo dalimi, pažymėta raide „F“, bendrai su A. ir G. K. 3 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „E“. T. L. naudosis 160 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais plane raide „D“, bendrai su bendraturčiais 64 kv. m. žemės sklypo dalimi po namu, pažymėta raide „A“, bendrai su bendraturčiais 119 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „F“ ir priteisti iš atsakovų ieškovų A. ir G. K. naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė T. L. patikslintu priešieškiniu (2 t., b. l. 2-3) prašė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0952 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių A. K., R. B. ir T. L. nustatyti pagal A. Č. individualios įmonės „Geolita“ parengtą 2008-03-05 planą, kad T. L. naudosis atskirai 204 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais raide „C“, bendrai 118 kv. m. bendro naudojimo dalimi, pažymėta raide „D“, bendrai 14 kv. m. bendro naudojimo žemės po sandėliukais, pažymėta raide „E“, bendrai 7 kv. m. bendro naudojimo žemės po rūsiu, pažymėtu raide „F“. A. ir G. K. naudosis atskirai 143 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais raide „B“, bendrai 92 kv. m. bendro naudojimo dalimi, pažymėta raide „D“, bendrai 18 kv. m. bendro naudojimo žemės po sandėliukais, pažymėta raide „E“, bendrai 9 kv. m. bendro naudojimo žemės po rūsiu, pažymėtu raide „F“, bendrai su R. B. 4 kv. m. žemės sklypo pažymėto raide „G“. R. B. naudosis atskirai 186 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais raide „A“, bendrai 119 kv. m. bendro naudojimo dalimi, pažymėta raide „D“, bendrai 23 kv. m. bendro naudojimo žemės po sandėliukais, pažymėta raide „E“, bendrai 12 kv. m. bendro naudojimo žemės po rūsiu, pažymėtu raide „F“, bendrai su A. ir G. K. 3 kv. m. žemės sklypo, pažymėto raide „G“ ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu (2 t. b. l. 36-41) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0952 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 343/952 nuosavybės teisėmis priklauso R. B., 343/952 T. L. ir 266/952 A. K. ir G. K., naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008m. gruodžio 12 d. parengtą planą:

- A. K. ir G. K. naudosis 123 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais raide „C“, 51 kv. m. bendro naudojimo su bendraturčiais sklypo po namu dalimi, pažymėta raide „A“, 88 kv. m. bendro naudojimo su bendraturčiais dalimi, pažymėta raide „F“ ir 4 kv. m. bendro naudojimo su R. B. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „E“;

- R. B. naudosis 160 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais raide „B“, 64 kv. m. bendro naudojimo su bendraturčiais sklypo po namu dalimi, pažymėta raide „A“, bendrai su bendraturčiais 116 kv. m. bendro naudojimo sklypo dalimi, pažymėta raide „F“, bendrai su A. ir G. K. 3 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „E“. T. L. naudosis 160 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais plane raide „D“, bendrai su bendraturčiais 64 kv. m. žemės sklypo dalimi po namu, pažymėta raide „A“, bendrai su bendraturčiais 119 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „F“.

- T. L. naudosis 160 kv. m. žemės sklypais, pažymėtais plane raide „D“, bendrai su bendraturčiais 64 kv. m. žemės sklypo dalimi po namu, pažymėta raide „A“, bendrai su bendraturčiais 119 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „F“.

Teismas priteisė iš atsakovės T. L. ieškovų A. K., G. K. naudai 100 Lt žyminio mokesčio ir 2 500 Lt už advokato teisinę pagalbą, iš atsakovės T. L. atsakovės R. B. naudai – 1 000 Lt už advokato teisinę pagalbą, iš atsakovės T. L. 86,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu valstybei.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nustatė, kad

bylos šalys nesutaria, kuriai naudotis turi būti paskirtas 23 kv. m žemės plotas, esantis dešinėje pusėje prie įvažiavimo iš gatvės į bendrą kiemą, ieškovų parengtame žemės sklypo naudojimosi plane pažymėtas C/23, faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Atsakovės T. L. argumentus, kad nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką ir į 1986-10-20 sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi projektą (b. l. 32), teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi, kaip matyti iš ieškovės pateikto žemės sklypo naudojimosi projekto (b. l. 32), jis sudarytas 1980 metais valstybinės žemės sklypo naudojimui tarp dviejų namų valdų, (duomenys neskelbtini) savininkų, didesniam 1485 kv. m. žemės sklypo plotui ir negali būti remiamasi, nustatant naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką tarp skirtingų asmenų, dabartinių ginčo žemės sklypo bendraturčių. Vertinant atsakovės T. L. pateiktą 1980 metais sudarytą valstybinės žemės sklypo naudojimui tarp dviejų namų valdų, (duomenys neskelbtini) savininkų planą, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis turi būti aiškiai atribota. 1986-10-20 sudarytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi projektas viešame registre neregistruotas, todėl ginčo šalims nesukelia jokių pasekmių. Teismas atmetė atsakovės T. L. argumentą, kad turėtų būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal jos parengtą planą, pagal kurį jai naudotis turi būti paskirtas 23 kv. m žemės plotas, esantis prie įvažiavimo iš gatvės į bendrą kiemą, esantis dešinėje pusėje, ieškovų parengtame žemės sklypo naudojimosi plane pažymėtas C/23, kuris randasi arti jos išėjimo iš jai priklausančios namo dalies, motyvuojant, kad tai yra reikalinga kieto kuro laikymui. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes atsakovė pradėjo įrodinėti tik esant ginčui teisme (2 t., b. l. 4-6), vietos apžiūros metu nenustatyta, kad ginčo žemės sklypo plote atsakovė laiko kietą kurą (1 t., b. l. 124-125), ieškovai ir atsakovė R. B. taip pat nurodė, kad iki ginčo teisme per visą gyvenimo savo valdoje laiką, apie 30 metų atsakovė T. L. nurodytoje sklypo dalyje jokio kuro nelaikė. Be to, kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, atsakovė malkas bendrame kieme sandėliuoja be kitų bendraturčių sutikimo. Byloje nustatyta, kad šalys nuolat konfliktuoja dėl joms bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto, naudojimosi bendru kiemu prie turimos bendrosios dalinės gyvenamojo namo nuosavybės, ką pripažįsta tiek ieškovai, tiek atsakovės (CPK 187 str.). Ieškovai išnaudojo visas galimybes, kad rasti optimaliausią variantą - 2007-08-14 pateikė kitiems bendraturčiams planą dėl siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, gavo R. B. sutikimą, tuo tarpu atsakovė T. L. į ieškovų pasiūlymą iš viso nereagavo ir tik pareiškus ieškinį teisme pateikė savo variantą, atitinkantį jos vienos interesus, todėl tikėtina, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teise. Atsižvelgiant į susidariusią konfliktinę situaciją, faktinius šalių veiksmus teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtas naudojimosi ginčo žemės sklypu planas labiausiai atitinka šalių interesams, kadangi optimaliai atskiria šalims paskirtinas naudotis žemės sklypo dalis, atitinka visų bendraturčių nuosavybės dalis bendrame žemės sklype, užtikrina gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininkų priėjimą prie patalpų bei iš esmės atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir atitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas. Su ieškovų reikalaujama nustatyti naudojimosi tvarka sutinka ir atsakovė R. B., kadangi tai nepažeidžiamos ir kitų bendraturčių interesų ir leidžia tinkamai ir netrukdomai naudotis jiems priklausančiomis nuosavybės dalimis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus, atsižvelgė ir į abiejų ieškovų neįgalumą, jie yra kurčnebyliai, kurių bendravimas su kitais visuomenės nariais yra apsunkintas dėl nurodytų priežasčių, taip pat įvertintino ir tą aplinkybę, kad ieškovams priklausanti gyvenamojo namo dalis yra viduryje tarp kitų bendraturčių dalių, prie kurio tiesioginis privažiavimas negalimas dėl siauro praėjimo ir daržo, todėl ieškovų reikalavimas paskirti jiems naudotis sklypo dalį jų plane pažymėta C/23, kuri randasi prie ieškovų faktiškai naudojamo ūkinio pastato, reikalinga juos aptarnaujančių asmenų automobiliui pastatyti, kad išvengti nuolatinių konfliktų su atsakove T. L., teismo laikytas pagrįstu. Teismas sprendė, kad ieškovai A. K., G. K., įstatymu nustatytą įrodinėjimo pareigą įvykdė, tuo tarpu atsakovė T. L. savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, todėl ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Atsakovė T. L. apeliaciniu skundu (b. l. 42-45) prašė panaikinti 2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas LR CPK ir dėl to priėmė neteisėtą teismo sprendimą. Teismas nepagrįstai ginčo žemės sklypo dalį priskyrė ieškovams, kadangi byloje neginčytinai nustatyta, kad sklypo dalimi C/23, pažymėtame ieškovų plane, visą laiką naudojosi apeliantė T. L., ši teritorija yra prieš jai priklausančio namo dalies langus, ji ten sandėliuoja kietąjį kurą, kuriuo kūrena savo pastato dalį ir daugelį dešimtmečių šia sklypo dalimi naudojasi. Toje vietoje, kai sutvarko kurą, jos dukra statosi mašiną. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovė B. (2 t. b. l. 32). Teritorija naudojasi nuo 1966 metų – nuo namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurioje nurodyta, kad atsakovei atitenka naudojimuisi 180 kv. m. daržo. Kadangi naudojamas 180 kv. m. plotas buvo sumažintas, todėl tikslinga buvo paskirti žemės sklypo dalį, kuria ji naudojasi faktiškai. 1986-10-20 žemės sklypo pasidalijimo naudojimosi projekte ginčo teritorija yra priskirta naudotis bendrai, ir apeliantei asmeniškai paskirta naudotis 180 kv. m. ploto teritorija. Nors šis pasidalijimo projektas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre, kurio tvarka būtų privaloma visiems bendraturčiams, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių šio dokumento netgi nevertino kaip įrodymo, patvirtinančio apeliantei paskirto naudotis žemės sklypo ploto. Teismo motyvas, kad šis pasidalijimas nėra registruotas VĮ Registrų centre, todėl nesukelia jokių teisinių pasekmių, iš esmės yra neteisingas ir nepagrįstas. Pateiktas pasidalijimo projektas turėjo būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis žemės sklypo naudojimąsi. Be to, byloje buvo pateikta ir 1976-09-15 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. K. įgijo namo dalį (duomenys neskelbtini), ir šioje sutartyje buvo nurodyta, kad jis įgyja teisę naudotis 98 kv. m. daržu pietrytinėje dalyje (I t. b. l. 32, 33). Byloje pateiktos fotonuotraukos (II t. b. 1. 4, 5, 6) parodo, kad ginčo teritorijoje yra sudėta mediena, tačiau teismas iš viso nepasisakė dėl minėtų įrodymų, jų neaptarė ir tuo pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. Teismo sprendimo argumentas „tikėtina, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teise, nes tik pareiškus ieškinį teisme pateikė savo variantą“ iš viso yra nesuprantamas ir vertintinas kaip LR CPK normų, reglamentuojančių teismo sprendimo reikalavimus, pažeidimas. Teismo argumentas, kad ieškovai yra kurčnebyliai arba, kad ieškovams priklausanti gyvenamojo namo dalis yra viduryje, prie kurio tiesioginis privažiavimas negalimas dėl siauro praėjimo ir daržo, nei paneigia nei patvirtina ieškinio pagrįstumo. Teismo sprendimo motyvas, kad „ieškovų pateiktas UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtas naudojimosi ginčo žemės sklypu planas labiausiai atitinka visų bendraturčių nuosavybės dalis bendrame žemės sklype, užtikrina gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininkų priėjimą prie patalpų bei iš esmės atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir atitinka LR CK 4.81 str. nuostatas“ yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, dėl jo neatliktas joks įrodymų tyrimas.

2. Teismas netyrė ir nenustatinėjo visumos faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtina ieškinio nepagrįstumą, o būtent: tiek ieškovai, tiek atsakovė, pateikdami žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus, nesiūlė palikti aplink namą 1 metro atstumo bendram naudojimui, o prašė paskirti teritoriją aplink gyvenamąjį namą kiekvienam naudotis atskirai. Tačiau ieškovai elgėsi nesąžiningai, prašydami žemės sklypo dalį, esančią prie ieškovų įėjimo į namą (mano plane pažymėta indeksu B/21 kv. m.) paskirti bendram naudojimui. Šia sklypo dalimi apeliantė niekada nesinaudojo. Todėl teismas, paskirdamas šią teritoriją naudotis ir atsakovei, tuo sumažindamas jos turimą nuosavybės dalį, pažeidė racionalaus žemės sklypo naudojimosi nustatymo principą. Būtina pažymėti ir tai, kad šioje teritorijoje ieškovai yra išsilieję pamatus be kitų bendraturčių sutikimo, pamatai virš žemės paviršiaus iškilę 0,15 m., ir šia teritorija apeliantė netgi negali naudotis. Šią aplinkybę patvirtina KAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007-11-14 pažyma (I t. b. 1.76). Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi projektą į bendro naudojimo žemę yra įtraukta ir žemė, kuri randasi po ieškovams priklausančiais statiniais. Toks projektas iš esmės pažeidžia apeliantės nuosavybės teises. Į bendro naudojimo žemę, įtraukiant ir žemę, kuria išskirtinai naudojasi tik ieškovai, yra pažeistos LR CK 4.75 str. nuostatos ir atsakovės interesai. Jai nuosavybės teise priklauso 14 dalis rūsio, unikalus Nr. 1993-9025-8034, pažymėto indeksu 411 b, ir 14 dalis ūkinio pastato, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių yra paskirta žemės po rūsiu ir ūkiniu pastatu žymiai daugiau nei priklauso statinių. Pagal ieškovų siūlomą projektą, nors žemės paskirta naudotis bendrai visiems bendraturčiams, tačiau apeliantei paskirta bendro naudojimo sklypo, pažymėto indeksu F/323 119 kv. m., ieškovams A. ir G. K. 88 kv. m., o trečiajam asmeniui 116 kv. m. Jeigu žemė paskirta bendrai, tai kiekvieno bendraturčio dalis bendrame sklype turi būti vienoda. Tačiau akivaizdu, kad apeliantei priskiriant žymiai didesnį bendro naudojimo žemės sklypo dalį, ieškovai siekė paskirti sau naudotis papildomai atskirą dalį žemės. Toks projektas yra pažeidžiantis LR Konstitucijos 23 str., LR CK 4.81 str. nuostatas. Be to, teismas nevertino ir bendraturčių 2000-12-25 susitarimo (I t. b. l. 75), pagal kurį bendraturčiai susitarė pirkti konkrečius kiekius bendrai naudojamo žemės sklypo ploto (I. B. – 137 kv. m. A. K. -155 kv. m., L. -139 kv. m.). Teismas visiškai nepaisė ir nesiaiškino aplinkybės, kad ieškovai K. jiems paskirtoje žemėje, pažymėtoje indeksu C/100, nieko nesodina, todėl savo automobilį gali statyti šioje vietoje. Tuo tarpu apeliantės pateiktas projektas visiškai atitinka faktinį žemės sklypo naudojimąsi, nuosavybės dalis, nepažeidžia ieškovų teisių, todėl žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų būti nustatyta pagal jos siūlomą projektą.

Atsiliepimas

Ieškovai A. K. ir G. K. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (2 t. b. l. 51-53) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1) Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos ir kad nevertino nei faktinio žemės sklypo naudojimosi, nei turimų nuosavybės dalių. Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertino aplinkybes apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, atsižvelgė į faktinį naudojimąsi. Apeliantė T. L. melagingai nurodo, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta ieškovų pateiktame plane C/23 visą laiką naudojosi tik ji. Priešingai, žemės sklypu daugiausia naudojasi ieškovai, nes šis žemės sklypas ribojasi su tik jiems priklausančiu ūkiniu pastatu. Tik 2009 metų pavasarį apeliantė šiame sklype pradėjo sandėliuoti kietą kurą, todėl jos teiginys, kad teismas neatsižvelgė į faktinį naudojimąsi, yra nepagrįstas, nes ginčo sklypu, mūsų pateiktame projekte pažymėtu C/23, ji niekada nesinaudojo.

2) Atmestini apeliantės teiginiai dėl sklype esančio daržo dalies sumažinimo. Žemės sklypas valdoje (duomenys neskelbtini) nuo 1485 kv. m. (b. l. 32) buvo sumažintas iki 952 kv. m., kadangi dalis žemės sklypo buvo priskirta gretima esančiai valdai. Apeliantės ginčijama žemės sklypo dalis, ieškovų pateiktame projekte pažymėta indeksu C/23, buvo palikta bendram naudojimui. Sumažinus sklypą, naujai suformavus jį prie pastatų (duomenys neskelbtini), jokia šiuo žemės sklypu naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Namo bendraturčiai buvo nusistatę tik naudojimosi tvarką daržu, dėl ko ginčo iš esmės nėra. Apeliantė vadovaujasi 1976-09-15 pirkimo - pardavimo sutartimi (b. 1. 33), tačiau tuo metu žemės sklypas prie valdos nebuvo pilnai suformuotas, jo plotas buvo nurodomas 147,7 kv. m. žemės, jis buvo valstybės nuosavybė. Prie valdos (duomenys neskelbtini) vėliau buvo suformuotas 0,0952 ha žemės sklypas (b. l. 29) ir šalys bendrai iš valstybės išsipirko tik 0,0952 ha žemės sklypą (b. l. 7).

3) Teismas nevertino bendraturčių 2000-12-25 susitarimo (b. l. 75), pagal kurį bendraturčiai susitarė pirkti žemės sklypo: I. B. - 149 kv. m., A. K. -103 kv. m., T. L. - 232 kv. m. Viso sklypo plotas iki išsipirkimo bei jo suformavimo buvo nurodytas 915 kv. m. Teismas pagrįstai šiuo susitarimu nesivadovavo, nes šis susitarimas šalių ir nebuvo realizuotas. Dabartinis žemės sklypo plotas prie valdos yra ne 915, bet 952 kv. m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo 2006-05-29 sutartimi Nr. RJ-7072 R. B. įsigijo 343/952 kv. m. žemės, ieškovai, A. ir G. K. lygiomis dalimis Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo 2006-02-23 sutartimi Nr. VL-951 įsigijome 266/952, apeliantės vardu nuosavybės teisės įregistruotos į 343/952 žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Šios sutartys įregistruotos viešajame registre (b. l. 7-11). Apeliantė minėtų sutarčių neginčijo. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.).

Atsakovė R. B. atsiliepimu į atsakovės T. L. apeliacinį skundą (2 t. b. l. 56-59) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantės teiginys, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos ir nevertino nei faktinio žemės sklypo naudojimosi, nei turimų nuosavybės dalių, nei kitų aplinkybių, nepagrįstas. Be to, asakovės pateiktas projektas pažeidžia R. B. teises. Pagal šį projektą (b. l. 74), ji negali tinkamai naudotis savo turtu, išėjusi iš buto negali patekti prie jai priklausančio ūkinio pastato 311 m, kiemo rūsio 411 b, neišėjus į gatvę. Pagal ieškovų teismui pateiktą projektą naudojimosi dalys atitinka nuosavybės dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.

2010 m. gegužės 21 d. teisme gautas prašymas patvirtinti taikos sutartį, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Teismo posėdyje šalys prašymą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos.

Kaip žinoma, taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamoje byloje šalys 2010 m. gegužės 20 d. sudarė taikos sutartį, kurioje patvirtino, jog jų valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus, kad joms žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės, taip pat yra žinoma, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 294 straipsnio 2 dalis, CK 6.985 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad pateikta tvirtinti 2010 m. gegužės 20 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą bei paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintina šalių sudaryta taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis, teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys sudarė taikos sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. K. 2007-09-27 mokėjimo kvitu Nr. 2007092700394002 AB banke „Hansabankas“ sumokėjo 100 Lt (1 t. b. l. 6) žyminį mokestį, 2007-09-27 mokėjimo kvitu Nr. 20070927003940099 AB banke „Hansabankas“ sumokėjo 12 Lt (1 t. b. l. 19), atsakovė T. L. 2008 m. kovo 14 d. mokėjimo kvitu Nr. 2008031400902284 sumokėjo 118,20 Lt (1 t. b. l. 72) žyminį mokestį, 2009-07-21 mokėjimo kvitu Nr. 2009072100478577 sumokėjo 132 Lt (2 t. b. l. 46) žyminį mokestį, todėl šalims grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio: ieškovui A. K. – 84 Lt (112 Lt x 75 proc.), atsakovei T. L. – 187,65 Lt (250,2 Lt x 75 proc.). Šalims taikos sutartimi prisėmus įsipareigojimą lygiomis dalimis atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, po 24,50 Lt šių išlaidų priteistina iš A. K., G. K., T. L., R. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 292 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu, 302 straipsniu,

nutarė:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-230-774/2009 pagal ieškovų A. K., G. K. ieškinį atsakovėms T. L., A. B. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Patvirtinti ieškovų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovių T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės 20 d. sudarytą taikos sutartį Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-60-109/2010 šiomis sąlygomis:

„1. Ieškovai ir atsakovai susitaria nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0952 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2010-04-19 A. Č. individualios įmonės „Geolita“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą tokiu būdu:

- Ieškovams A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“, 112 kv. m. ploto;

- Atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“,186 kv. m. ploto;

- Atsakovei T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“, 203 kv. m. ploto;

- Bendrai ieškovams A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovėms R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis žemės sklypo dalys, plane pažymėtos indeksais „D“, „E“, „F“, bendro 421 kv. m. ploto;

- Bendrai ieškovams A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „G“ (ieškovams A. ir G. K. - 4 kv. m., atsakovei R. B. - 3 kv. m.).

2. Šalys susitaria, kad kiekviena jų pasilieka prie savo turėtų bylos vedimo, atstovavimo išlaidų ir šių išlaidų viena iš kitos nereikalauja.

3. Visos šalys lygiomis dalimis įsipareigoja sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

4. Šalims taikos sutarties sudarymo, pasirašymo, ir vykdymo sąlygos yra aiškios, bei suprantamos. LR CPK 293 str., 294 str., 584 str. turinys išaiškintas, taip pat žinoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.“

Iš ieškovų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti po 24,50 Lt (dvidešimt keturis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 84 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus), atsakovei T. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) - 187,65 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis litus, 65 ct) sumokėtą žyminį mokestį valstybei.

Civilinę bylą nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelTeisėjai: Aušra BaubienėRaimondas Buzelis