Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas V. L. į teismo apie posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą datą ir laiką jis informuotas tinkamai. 2019 m. balandžio 17 d. teisme gautas ieškovo ir jo atstovo prašymas, kuriame nurodyta, kad ieškinį palaiko, prašė jį tenkinti, bylą nagrinėti jam ir atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė V. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo V. L. ir atsakovės V. L. santuoka sudaryta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje 2018 m. liepos 28 d., įrašo Nr. 75. V. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2018-07-30 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. V. L. vardu registruota transporto priemonė Opel Zafira, Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad išryškėjus charakterių skirtumams, aštrėjant tarpusavio nesutarimams dėl skirtingo požiūrio į santuoką, sutuoktinių teises ir pareigas, materialines ir moralines vertybes jų santuoka iširo ir bendras gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Šiuo metu jis ir atsakovė kartu negyvena, jokių artimų santykių nepalaiko, bendro šeimos ūkio neveda. Atsakovė V. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės sutiko. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog šalių santuoka yra iširusi, kadangi sutuoktiniai neketina išsaugoti šeimos bei vesti bendro ūkio, tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių vieno sutuoktinio kaltę, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo, laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tuo pagrindu ir nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovui paliktina pavardė – L., atsakovei – L. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei ieškovas, nei atsakovė neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė bendro turto santuokos metu neįgijo, todėl klausimai dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nespręstini. V. L. vardu yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį butą V. L. įgijo santuokos metu 2018-07-30 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu. Dėl minėtos priežasties šis butas V. L. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir šioje santuokos nutraukimo byloje nėra dalinamas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). V. L. vardu yra registruota transporto priemonė Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą transporto priemonę V. L. įgijo iki santuokos sudarymo, t. y. 2017 m. liepos 20 d., todėl ši transporto priemonė V. L. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir šioje santuokos nutraukimo byloje nėra dalinama (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nepilnamečių vaikų

Ieškovas ir atsakovė nepilnamečių vaikų neturi. Todėl klausimai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo nespręstini.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Kreditorių, kuriuos pagal CK 3.126 str. būtina informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą V. L. ir V. L. neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šių išlaidų iš atsakovės nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, 3.72 straipsnio 4 dalimi, 3.127 straipsniu ir civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo V. L. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės V. L. ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 2018 m. liepos 28 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. 75, tarp V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. L. palikti pavardę – „L.“, atsakovei V. L. palikti pavardę – „L“.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.