- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- eI2-20430-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05670-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Robertas Naruševičius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dominykai Gromnickaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. O. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos A. O. (toliau ir – pareiškėja) patikslintas skundas, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, MD) 2025-09-23 sprendimą Nr. 25S207482, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau ir – Sprendimas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skunde paaiškino:
2.1. Pareiškėja kreipėsi į MD su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėdama tikslą studijuoti pagal studijų programą (programas) (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini), Universitetas). 2025-08-08 MD vykdė pareiškėjos nuotolinę apklausą.
2.2. Vienintelis dalykas, kuris sukėlė MD abejonių, tai, kad pareiškėja 2025-08-08 nuotolinės apklausos metu atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią bei nelogišką informaciją. Su tokiais atsakovo motyvais visiškai nesutiktina.
2.3. Pirma, pareiškėja jaudinosi vykdomos apklausos metu, tai normalu, kadangi tokia apklausa pareiškėjos gyvenime buvo vykdoma pirmą kartą ir ji nežinojo, kokio pobūdžio klausimų gali tikėtis. Antra, apklausa buvo vykdoma rusų kalba, nors šią kalbą pasirinko pareiškėja, bet ji kalba ir anglų kalba. Trečia, apklausos metu pareiškėjos buvo teiraujamasi šios informacijos: jos studijų kalbos, gyvenimo bei pasirinktos studijų vietos, darbo tikslų, mokesčio už studijas, pagrindinių tikslų bei pasirinkto universiteto. Į visus šiuos esminius klausimus pareiškėja aiškiai bei motyvuotai atsakė. Akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų, dėl ko pareiškėja pasirinko studijas (duomenys neskelbtini), tai jos sesers A. O., kuri (duomenys neskelbtini) baigė bakalauro studijų programą (duomenys neskelbtini), rekomendacijos studijuoti Lietuvoje. Pareiškėja, pildydama prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje studijų pagrindu išdavimo, anketoje nenurodė, kad turi artimų giminaičių Lietuvoje, kadangi manė, kad klausimas yra apie lietuvių kilmės asmenis. Atsakant į klausimą dėl studijų kalbos, kuri pirmuosius metus vyksta rusų kalba, tokią tvarką nustato pats Universitetas, siekdamas palaipsniui integruoti studentus į Universitetą, o vėliau studijos tęsiamos anglų kalba. Pareiškėja papildomai pažymi, kad taip pat yra baigusi anglų kalbos kursus, tą įrodo ir kartu su skundu pateikiamas sertifikatas, todėl tai nesudarys jai jokių keblumų. Svarbu dar ir tai, kad pareiškėja Universitete planuoja lankyti ir lietuvių kalbos kursus, kadangi tokią galimybę suteikia ir pati mokymo įstaiga. Tokią poziciją patvirtinta ir paties (duomenys neskelbtini) teikiamas raštas. Kita vertus, pareiškėjos sesuo A. O. yra išlaikiusi lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, todėl ji taip pat padės pareiškėjai mokytis šios kalbos pagrindų. Pareiškėja yra itin artima su savo seserimi, ir nuolat su ja palaiko ryšį, todėl ji bus itin stiprus ramstis pačioje studijų pradžioje.
2.4. Pareiškėja MD apklausos metu negalėjo tiksliai įvardinti jos pragyvenimo vietos, kadangi ji taip pat tiksliai tuomet dar to nežinojo. Pareiškėja tuomet dar tik svarstė, ar gyventi su seserimi, kuri nuomojasi butą Vilniuje ar Universiteto suteikiamame bendrabutyje. Skundo pateikimo dieną pareiškėja yra gavusi sutikimą iš UAB „Karolinos turas” valdančios viešbutį adresu (duomenys neskelbtini) deklaruoti savo gyvenamąją vietą bei atitinkamai pasirašiusi sutartį dėl apgyvendinimo Universiteto nuomojamose bendrabučio patalpose.
2.5. Dėl Atsakovo klausimų, susijusių su pačiu Vilniaus miestu, pareiškėja nelabai ką ir galėjo daugiau papasakoti, nes ji niekada nėra buvusi, o visą ką žino, tai iš savo sesers pasakojimų.
2.6. Visos MD apklausos įvertinimas yra to konkretaus darbuotojo vidinis bei subjektyvus, bet jis nesudaro jokio teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UTPĮ) reikalavimų.
2.7. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas MD direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54, (toliau ir – Kriterijų aprašas) neturi įstatymo galios, todėl jo pagrindu negalima riboti pareiškėjos teisių, numatytų įstatymuose. Pareiškėja sumokėjo už studijas visą įmoką, gavo Universiteto patvirtinimą studijuoti.
2.8. Nors Sprendime ir nurodoma, kad pareiškėja atsakinėjo į pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią ar nelogišką informaciją, tačiau net nenurodo, kokie atsakymai buvo netikslūs, o pati informacija neaiški ar nelogiška. Sprendime nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokią MD poziciją.
2.9. MD pozicija dėl pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės taip pat nepagrįsta bei neįrodyta, kadangi niekada nebuvo fiksuota jokių nelegalių sienos kirtimo pažeidimų, duomenų, kurie neatitinka tikrovės, norint gauti leidimą gyventi ar kokių nors kitų draudimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo iš pareiškėjos pusės. Nėra jokių įrodymų, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) per pastaruosius 5 metus būtų pateikusi kokią nors išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Nagrinėjamu atveju, nebuvo renkami jokie įrodymai ar faktai apie pareiškėją. Priešingai, pareiškėjos vertinimas ir išvada dėl nelegalios migracijos grėsmės buvo atlikti remiantis vidine nuomone, bet ne konkrečiais faktais ar įrodymais.
2.10. Pareiškėjos tėvai yra įsipareigoję finansiškai rūpintis pareiškėjos pragyvenimu Lietuvoje jos studijų visų studijų laikotarpiu, t. y. kas mėnesį jai skirdami sumą, lygią 0,5 minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto Lietuvoje, todėl artimiausiu metu, bent jau kol įsikurs Lietuvoje, pareiškėja neplanuoja dirbti. Dėl to, kuomet vykusios apklausos metu šio klausimo jos pasiteiravo MD, ji tiksliai ir negalėjo atsakyti.
2.11. MD nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįvertino pareiškėjos situacijai itin svarbių aplinkybių, todėl priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir naikinamas kaip priimtas pažeidžiant esmines procedūras, kurios turėjo užtikrinti objektyvaus ir pagrįsto sprendimo priėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Pareiškėja pateiktuose 2025-11-27 rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino:
3.1. Kaip matyti iš į bylą MD pateiktos pareiškėjos apklausos transkripcijos, pareiškėja labai aiškiai nurodė bei plačiai papasakojo, kokiu tikslu atvyksta į Lietuvą.
3.2. Pareiškėja, pildydama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo įsitikinusi, kad ryšių turėjimas su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis reiškia asmenis, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o ne asmenis, kurie turi leidimus laikinai gyventi, kaip kad jos sesuo. Pareiškėja neteisingai suprato prašyme suformuluotą klausimą.
3.3. Pareiškėja nesutinka su MD argumentais, jog pareiškėja nėra pasiruošusi studijuoti anglų kalba. Pareiškėja labai aiškiai apklausoje nurodė, kad Universitete laikė anglų kalbos testą, kurio galutinis įvertinimas buvo A2. Pareiškėja sėkmingai išlaikė Universiteto anglų kalbos egzaminą ir po pokalbio su Universiteto atstovais buvo priskirta A2 lygio grupei, studijas pradedant B1.1 lygiu. Pareiškėja kelia klausimą, kokie įgalinimai suteikti MD vertintini pareiškėjos anglų kalbos lygį, ar ji yra sertifikuota įstaiga spręsti ir vertinti, ar pareiškėja yra pasirengusi studijuoti anglų kalba. Kita vertus, pareiškėjos anglų kalbos lygį parodo ir jos į bylą pateiktas ELC anglų kalbos sertifikatas, kuris nenuginčijamai patvirtina, kad pareiškėja geba kalbėti bei suprasti anglų kalba. Pareiškėja Universitete ir toliau gilins savo žinias anglų kalba, kadangi į jos studijų programą yra įtraukta anglų kalba. Tai, kad pareiškėja atsisakė anglų kalba pristatyti Universitetą, niekaip negali apspręsti jos anglų kalbos lygio, o tai paprasčiausiai galima teigti, kad buvo jaudulys, sekęs gyvos apklausos metu. Be to, pirmaisiais metais Universitete dalykai dėstomi baltarusių ir rusų kalbomis, o nuo antrųjų metų mokymas pereina į anglų kalbą.
3.4. MD klaidingai teigia, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog sumokėjo įmoką už studijas, priešingai, pareiškėja apklausos metu nurodžiusi, kad mokėjimas už studijas dar nėra atliktas, o bus sumokėtas per 2 savaites, po to, kai prasidės semestras. Pareiškėja norėjo pateikti MD įrodymą apie apmokėjimą už studijas, tačiau to negalėjo padaryti, nes buvo uždaryta jos bendravimo paskyra per informacinę sistemą MIGRIS.
3.5. Paaiškino, kad MD dar 2025-08-11 pats kreipėsi į Universitetą, prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėją, t. y. ar pareiškėja yra Universiteto studentė, ar ji sumokėjusi mokestį, kokia kalba bus dėstomos studijos. Universitetas MD 2025-08-16 pateikė visus prašomus atsakymus, nurodydamas, kad pareiškėja įstojo į Universiteto (duomenys neskelbtini) programą, apmokėjo studijas (pridėjo mokėjimo pavedimą už studijas), pirmame kurse kai kurie dalykai bus dėstomi rusų kalba, nuo antro kurso viskas anglų kalba.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Robertas Naruševičius prašė patikslintą skundą patenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas; teismo posėdžio metu paaiškino:
4.1. Jokio piktnaudžiavimo paduodant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra, nes pareiškėjos tikslas – studijuot Universitete.
4.2. Dėl apmokėjimo už studijas – studijų sutartyje nurodyta, kad apmokėta turėjo būti iki 2025-10-15.
4.3. Dėl anglų kalbos – pirmais metais studijos Universitete vyks rusų kalba, o vėliau – anglų kalba.
4.4. Universitetas pateikė patvirtinimą, kad pareiškėja laukiama Universitete.
4.5. Apklausos metu pareiškėjos duoti paaiškinimai logiški, išsamūs, nėra faktų pateikimo klaidos, vienintelis dalykas, kad pareiškėja nenurodė, jog jos sesuo gyvena Lietuvoje, bet pareiškėja manė, kad turi nurodyti Lietuvos Respublikos piliečius.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja paaiškino, kad sutinka su savo atstovo išdėstytais paaiškinimai; papildomai paaiškino, kad nusprendė stoti į Universitetą, nes studijos Kazachstane nėra tokios pačios kaip Europoje; pareiškėjai patiko Universitetas, jame pirmus metus studijos vyksta rusų kalba. Dėl įmokos už studijas paaiškino, kad sesuo per klaidą parašė, po to komunikacija su MD buvo uždaryta, todėl negalėjo pateikti įrodymo apie sumokėtą įmoką už studijas.
5.1. Į MD atstovės klausimus pareiškėja atsakė, kad pati pildė prašymą, jį pildė anglų kalba.
Atsiliepimas
6. Atsakovas MD su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime paaiškino:
6.1. MD tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Pareiškėjas arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. MD apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka/nepatinka. MD darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Sprendimas yra priimamas, kai projektą patvirtina keli darbuotojai ir pasirašo priskirtas kompetentingas darbuotojas. Pareiškėjams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, gyvenamąja vieta Lietuvoje, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai, arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių, arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje. Abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja rašytiniais įrodymais.
6.2. MD nenurodo pareiškėjams, kokio išsamumo turėtų būti atsakymai, ar, kaip studijų tikslu vykstantis asmuo apklausoje teikia atsakymus, nes ši informacija keltų rizika, kad tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo nebūtų galimybės nustatyti net ir apklausos metu. Pareiškėjams būtų sudarytos sąlygos pasiruošti atsakymus pagal MD išaiškinimus.
6.3. Raštiškai įvardinus apklausos atsakymų trūkumus, tokiu būdu panaikinant galimybę nustatyti tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą, kyla pavojus, kad asmenims bet kokiais būdais siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras (leidimas naudojamas išvykti į kitą Šengeno šalį/ leidimas naudojamas kitam tikslui). Dėl to MD mano, jog ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
6.4. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, jog ginčijamame Sprendime nėra nurodyta duomenų, kuriais remiantis teigiama, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos politikos gairės nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 p.).
6.5. MD, ginčijamame Sprendime aiškiai nurodė, kokios nustatytos aplinkybės lėmė, kad MD padarė išvadą, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Ginčijamame MD Sprendime nurodoma: „Kartu būtina paminėti ir tai, kad, remiantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, asmens atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 p.); yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 p.)“.
Šalies argumentai
6.6. Pareiškėjos teiginys, kad ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas yra deklaratyvaus pobūdžio.
6.7. MD Sprendime nurodė, kad apklausos metu pareiškėja nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, dėl ko nustatytos UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 12 p. nurodytos aplinkybės. Iš vykusios apklausos matyti, kad pareiškėja nepagrindė deklaruojamo atvykimo į Lietuvą tikslo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją prašyme:
6.7.1. Pareiškėja prašyme suteikti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), tačiau apklausos metu nurodė, jog Lietuvoje gyvena jos sesuo. Akivaizdu, kad duomenys pateikti prašyme neatitinka realybės, pareiškėja turi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir to nenurodė prašyme.
6.7.2. Pareiškėja apklausos metu taip pat nurodė, kad pirmieji metai universitete bus mokomi rusų kalba, o paskui bus mokoma anglų kalba. MD darbuotojas pateikė klausimą, ar pareiškėja gali anglų kalba papasakoti apie Universitetą. Pareiškėja nurodė, kad jai labai sunku kalbėti anglų kalba. Nėra aišku, kaip pareiškėja, nemokėdama anglų kalbos, jau po metų studijuos anglų kalba (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad studijuojant konkrečią specialybę naudojami specifiniai dalykų terminai, jeigu asmuo neturi net bazinių gebėjimų komunikuoti anglų kalba, tai bus nepakeliamas krūvis, patenkinami studijų rezultatai nebus pasiekti. Pareiškėja turėtų mokėti kalbą, kuria mokomas dalykas. Kadangi pareiškėja atsisakė atsakyti į elementarų klausimą, kad patikrinti pareiškėjos gebėjimus komunikuoti anglų kalba, kuria jau po metų turėtų studijuoti pareiškėja, konstatuotina, jog pareiškėja nėra pasiruošusi studijuoti dalykų anglų kalba. Kadangi pareiškėja negalės studijuoti pasirinkto dalyko anglų kalba, todėl nėra aiškus pareiškėjos vykimo į Lietuvą tikslas.
6.7.3. Pareiškėja nepateikė ir duomenų, kad sumokėjo įmoką už studijas.
6.8. Vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo, kyla klausimas, ar pareiškėja tikrai dalyvaus tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje.
6.9. Nustačius, kad pareiškėja pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
6.10. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju, nes yra nustatyta faktinė aplinkybė, jog asmuo teikė tikrovę neatitinkančią informaciją, bei buvo sukeltas rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja klausimo dėl Lietuvoje gyvenančių asmenų galėjo nesuprasti nebent tuo atveju, jeigu nemoka kalbos, kuria suformuluotas klausimas. Kadangi pareiškėja prašymą pildė anglų kalba, kilo klausimas, ar ji ją moka. Apklausos metu pareiškėja paaiškino, kad jai anglų kalba kalbėti sunku. Apklausos metu pareiškėjai buvo užduoti nesunkūs klausimai apie Universitetą, kuriame ji ketina studijuoti. Jeigu pareiškėja negali atsakyti į paprastą klausimą, jai bus sunku studijuoti Universiteto lygio dalykus. Kad pareiškėjai nustatytas tam tikras kalbos mokėjimo lygis, dar nereiškia, kad ji geba tokia kalba bendrauti. Abejotina, kad pareiškėja per metus taip išmoks anglų klabą, kad galės studijuoti anglų kalba savo pasirinktos studijų programos dalykus. Apklausos metu pareiškėja paaiškino, kad už studijas Universitete nesumokėjo; sumokėjo 2025-08-14, o dokumento apie apmokėjimą nepateikė iki Sprendimo priėmimo. Pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos pažįstamus Lietuvoje gyvenančius asmenis - seserį, apklausos metu už studijas nebuvo sumokėjusi, anglų kalba kuria vyks studijos Universitete, pareiškėjai sudėtinga, todėl MD padarė išvadą, kad nors pareiškėjos prašymas formaliai atitinka reikalavimus, bet atvykimo į Lietuvą tikslas neatitinka nurodyto prašyme, todėl MD padarė išvadą, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė. Nelogiška pareiškėjos pateikta informacija prašyme dėl Lietuvoje gyvenančios sesers, nelogiška informacija, kad nori studijuoti anglų kalba, o ja negali bendrauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-09-24 sprendimo Nr. 25S207482, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
9.1. Pareiškėja A. O., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietė.
9.2. Pareiškėja į bylą pateikė:
9.2.1. 2025 m. gegužės mėn. Patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp Lietuvos piliečių A. R. ir R. K. (nuomininkų) ir (duomenys neskelbtini) piliečių A. O. (pareiškėjos sesuo) ir D. Y. (nuomotojų). Minėtiems (duomenys neskelbtini) piliečiams Patalpų nuomos sutartimi laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išnuomotos 55 kv. m. patalpos (duomenys neskelbtini).
9.2.2. 2025-06-12 tarp viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos filialo (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos sudarytą studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kad pareiškėja priimta (duomenys neskelbtini) programą, pirmos studijų pakopos bakalauro studijas, studijų forma: (duomenys neskelbtini), studijų kryptis: (duomenys neskelbtini); rudens semestro studijų kaina (duomenys neskelbtini) Eur, kuri privalo būti sumokėta iki (duomenys neskelbtini).
9.2.3. 2025-07-09 pareiškėjos motinos ir tėvo pasirašytą įsipareigojimą, kad jie apmokės visas pareiškėjos finansines išlaidas už visą jos mokymosi, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijos laikotarpį nuo 2025 m. iki 2029 m., taip pat sutinka siųsti pareiškėjai kas mėnesį pinigų sumą, lygią 0,5 minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto Lietuvoje.
9.2.4. 2025-09-29 UAB „Karolinos turas“ sutikimą, kad pareiškėja gyvens ir deklaruos savo gyvenamąją vietą UAB „Karolinos turo“ viešbutyje (duomenys neskelbtini) iki 2026-09-30.
9.2.5. Tarp Universiteto ir pareiškėjos sudarytą (duomenys neskelbtini) sutartį dėl apgyvendinimo Universiteto nuomojamų bendrabučių patalpose, kurioje nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išnuomojama gyvenamoji patalpa keturviečiame kambaryje bendrabutyje Vilniuje.
9.2.6. Universiteto filialo (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2025-06-26 įsakymą, kad atsižvelgiant į Priėmimo komisijos rekomendaciją, nuo 2025-10-01 pareiškėja priimama į (duomenys neskelbtini) studijų formos pirmą kursą (duomenys neskelbtini) studijų programą; studijų įmokos kaina (duomenys neskelbtini) Eur.
9.2.7. 2025-08-14 pavedimo išrašas, kad O. O. (pareiškėjos motina) sumokėjo Universitetui (duomenys neskelbtini) Eur už pareiškėjos studijas Universitete.
9.2.8. Universiteto rekomendacinį laišką (be datos) dėl pareiškėjos, kuriuo prašoma suteikti pareiškėjai leidimą gyventi, nes pareiškėja įrašyta į Universiteto bakalauro programą (duomenys neskelbtini). Paaiškinta, kad pirmais studijų metais kursai daugiausia dėstomi baltarusių ir rusų kalbomis, o nuo antrųjų metų mokymas palaipsniui pereina į anglų kalbą. Studentai taip pat skatinami ir remiami mokytis lietuvių kalbos, nes universitetas yra tvirtai įsipareigojęs integruoti juos į Lietuvos socialinę ir akademinę aplinką.
9.2.9. (duomenys neskelbtini) išduotą 2025-07-04 pažymą, kad pareiškėja nėra teista.
9.2.10. (duomenys neskelbtini) pažymą, kad pareiškėjos sesuo A. O. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (nurodyti namo ir buto numeriai).
9.2.11. Pareiškėjai išduotą ELC sertifikatą, kuriame nurodyta, kad sertifikatas gautas per kursą ELC, vidutinio lygio programa (Program Intermediate), pasiekimo data: 2023-06-12, galiojimo pabaigos data: 2024-06-12.
9.2.12. Universiteto 2025-11-27 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Universiteto (duomenys neskelbtini), įsikūrusi Vilniuje, Lietuvoje, patvirtina, kad pareiškėja patvirtino savo anglų kalbos mokėjimą pagal Universiteto priėmimo reikalavimus. Stojantiesiems tikimasi, kad jie demonstruos anglų kalbos mokėjimo lygį ne žemesnį kaip A2. Pareiškėja sėkmingai išlaikė (duomenys neskelbtini) anglų kalbos egzaminą AST, patvirtindama anglų kalbos mokėjimą A2 lygiu ar aukštesniu. Sertifikato numeris: (duomenys neskelbtini). Prieš studijų pradžią visi studentai dalyvauja individualiame pokalbyje su anglų kalbos dėstytoju, kurio metu nustatomas tinkamas priskyrimas į studijų grupę. Remiantis pokalbio rezultatais, pareiškėja buvo priskirta A2 lygio grupei, pradėdama studijas B 1.1 lygiu. Pirmaisiais studijų metais į stadijų programą įtraukti šie anglų kalbos dalykai: 1) (duomenys neskelbtini) (6 ECTS, 96 kontaktinės valandos), 2) (duomenys neskelbtini) (6 ECTS, 96 kontaktinės valandos). Tikimasi, kad sėkmingai išlaikius reikiamus anglų kalbos dalykus, studentės anglų kalbos mokėjimo lygis gali pakilti iki B1.2-B2.
9.3. MD į bylą pateikė:
9.3.1. Universiteto (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad prašoma išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėja priimta studijuoti pagal studijų programą.
9.3.2. Pareiškėjos asmeniškai per išorės paslaugų teikėją MD pateiktą (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes yra priimta studijuoti į Universitetą pagal studijų programą; pragyvenimo lėšų dydis Lietuvoje bus 519 Eur, pareiškėjai pragyvenimo lėšas teisk tėvai. Į prašyme pateiktą klausimą „Ar turite (turėjote) ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje)?“ pareiškėja atsakė „Ne“.
9.3.3. Pareiškėjos apklausos, vykusios 2025-08-08 nuotoliniu būdu su MD darbuotoju, transkripciją.
9.4. Skundžiamu Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes: 1) duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Nurodyta, kad pareiškėja siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą; prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta:
9.4.1. Faktinės aplinkybės. 2025-08-08 įvyko nuotolinė pareiškėjos apklausa siekiant patvirtinti jos tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Pareiškėja atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią ar nelogišką informaciją. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad ji tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada dirbusi ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje.
9.4.2. MD vertinimas
9.4.2.1. Nors pareiškėja formaliai atitinka UTPĮ 46 str. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (pareiškėja atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią ar nelogišką informaciją), sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėja sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, toks elgesys, suponuoja išvadą, kad pareiškėja, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę.
9.4.2.2. MD vertinimu, sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ar neteisingos bei klaidinančios informacijos pateikimas, remiantis UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi.
9.4.2.3. Nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja apklausos metu atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią ar nelogišką informaciją, MD vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į Universitetą pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo MD išduoti leidimą laikinai gyventi.
9.4.2.4. Remiantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjos atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 p.); yra pagrindo įtarimams, jog pareiškėja piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 p.).
Teisinis reguliavimas
10. UTPĮ aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta:
10.1. UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurias užsienietis turi atitikti, kad leidimas gyventi užsieniečiui galėtų būti išduodamas arba keičiamas. Viena iš sąlygų nustatyta 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
10.2. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
10.3. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Užsienietis, kuriam UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti UTPĮ 26 straipsnyje nustatytas sąlygas (40 straipsnio 3 dalis).
10.4. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį; leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją (46 straipsnio 1 dalis).
11. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau ir – Aprašas) (redakcijoje, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) buvo nustatyta:
11.1. „64. Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, išskyrus JK piliečių ir jų šeimos narių, kuriems taikomas Susitarimas, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi (64 punktas). Jis privalo: <...> ; 64.3. sutikrinti, ar prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikti visi prašymą išduoti arba pakeisti leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti; <...> (64 punktas).
11.2. „80. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: <...>; 80.2. organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. <...>“ (80 punktas).
12.1. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus (6.10 papunktis); nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsienietis siekia arba per pastaruosius 2 metus iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos arba per pastaruosius 5 metus iki užsieniečiui išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis) (7 punktas).
Teisinis vertinimas
13. Kaip minėta, MD ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėja formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje atsisakyta išduoti remiantis dviem pagrindais, kad duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
14. MD Sprendime nurodyta, kad pareiškėja siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu, pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, kad pareiškėja atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią, nelogišką, klaidinančią informaciją, tai sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėja sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jos tikslas yra ne studijos Lietuvoje, į tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje.
15. Visų pirma pažymėtina, kad ginčijamame MD Sprendime kelis kartus minima, jog pareiškėja 2025-08-08 apklausos metu atsakinėjo į jai pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią ir nelogišką informaciją, tačiau pačiame Sprendime nėra aiškiai, konkrečiai nurodyta, kokia būtent pareiškėjos pateikta informacija, MD vertinimu, buvo neaiški, netiksli, nelogiška. Iš Sprendimo nėra aišku, kokią tikrovės neatitinkančią informaciją pareiškėja pateikė. Taigi, pačiame Sprendime nėra pagrįstas atsisakymas išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuo pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės).
16. Tiek atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyta, tiek teismo posėdžio metu MD atstovė paaiškino, kad neatitinkančiais tikrovės duomenimis MD laikė tai, jog pareiškėja į prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktą klausimą „Ar turite (turėjote) ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje)?“ atsakė „Ne“, nors faktiškai jos sesuo gyvena ir dirba Lietuvoje, kad apklausos metu nebuvo sumokėjusi studijų mokesčio, kad pareiškėjai sudėtinga atsakyti į paprastus klausimus anglų kalba, kuria vyks studijos. Teismo posėdžio metu MD atstovė paaiškino, kad nelogiška pareiškėjos pateikta informacija prašyme dėl Lietuvoje gyvenančios sesers, nelogiška informacija, kad nori studijuoti anglų kalba, o ja negali bendrauti.
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, aptartą aukščiau, vertina, kad pats savaime pareiškėjos atsakymas „Ne“ į prašyme pateiktą klausimą „Ar turite (turėjote) ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje)?“ negali būti pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi remianti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu byloje nesant duomenų, informacijos, pagrindimo, kad pareiškėja siekė nuslėpti, sąmoningai nepateikė informacijos apie Lietuvoje gyvenančią seserį tam, kad pareiškėjos atžvilgiu būtų priimtas palankesnis sprendimas, kad informacijos pateikimas apie seserį būtų turėjęs esminės reikšmės priimant sprendimą dėl pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
18. Dėl įmokos už studijas, pažymėtina, kad bylos duomenimi, ji buvo sumokėta likus daugiau nei mėnesiui iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (Sprendimas priimtas 2025-09-23, o įmoka už studijas Universitete sumokėta 2025-08-14).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, kol kas iš bylos medžiagos (Universiteto (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl pareiškėjos priėmimo studijuoti Universitete, (duomenys neskelbtini) studijų sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir Universiteto, Universiteto rekomendacinio laiško, 2025-08-14 sumokėtos įmokos už studijas Universitete, Universiteto (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo rašto dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjai išdavimo, Universiteto 2025-11-27 pažymos) nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja, gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neketina 2025 m. rudens semestrą ir vėliau studijuoti Universitete.
20. Dėl pareiškėjos paaiškinimų dėl studijų Universitete kalbos teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į bylos medžiagą (pareiškėjos 2025-08-08 apklausos metu pateiktą informaciją ir Universiteto rekomendaciniame laiške pateiktą informaciją), nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja 2025-08-08 apklausos metu teikė nelogišką, netikslią, neaiškią informaciją dėl studijų kalbos/kalbų Universitete, nes pareiškėjos 2025-08-08 apklausos metu pateikta informacija, ir Universiteto rekomendaciniame laiške pateikta informacija sutampa, iš esmės nesiskiria. Tačiau pažymėtina, kad šiame teismo sprendime nėra vertinama, ar pareiškėja gebės po metų studijuoti anglų kalba Universitete. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos į bylą pateiktas ELC sertifikatas, kuriuo ji remiasi, negalioja (jo galiojimo pabaigos data: 2024-06-12), o į bylą nėra pateikti dokumentai, nurodyti Universiteto 2025-11-27 pažymoje, apie pareiškėjos anglų kalbos žinių patikrinimą, Universiteto pažyma sudaryta po ginčijamo Sprendimo priėmimo.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiama, nevertinama, ar Universitetas tinkamai vykdo būsimų studentų užsienio kalbų patikrinimus, ar tikrai studijuoti į Universitetą yra priimami tik tie asmenys, kurie geba pirmais ir vėlesniais studijų metais studijuoti Universitete ta kalba/kalbomis, kuriomis vyksta studijos, ar baigę studijas Universitete studentai grįžta į savo kilmės valstybes.
22. Atsižvelgiant į tai, kad į išdėstyta, į tai, kad ginčijamame Sprendime atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) remiantis iš esmės remiantis tais pačiais argumentais kaip ir vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuo pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), teismui šiame teismo sprendime konstatavus, kad pačiame ginčijamame MD Sprendime nėra pagrįstas atsisakymas išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, konstatuotina, kad ginčijamame MD Sprendime nėra pagrįstas ir atsisakymas išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu.
23. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Teismas, daro išvadą, kad Migracijos departamento yra nepagrįstas ir naikintinas.
24. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos skundas patenkinamas ir Migracijos departamento Sprendimas panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
26. Pareiškėja 2025-12-08 prašymu prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 2642,50 Eur pagal pridedamą sąskaitą.
26.1. Į bylą pareiškėja pateikė: 1) 2025-10-01 atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokato Roberto Naruševičiaus ir pareiškėjos, kuria R. Naruševičius įgaliotas atstovauti pareiškėją administracinėse bylose; 2) R. Naruševičiaus pareiškėjai išrašytą 2025-10-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGS-25/10-006, kurioje nurodyta, kad už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamoje administracinėje byloje (teisinės paslaugos, skundo parengimas ir pateikimas teismui, žyminio mokesčio už pareiškėją sumokėjimas) pareiškėjos mokėtina suma yra 1452 Eur su PVM ir 22,50 Eur žyminis mokestis; 3) R. Naruševičiaus pareiškėjai išrašytą 2025-11-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGS-25/11-019, kurioje nurodyta, kad už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamoje administracinėje byloje (teisinės paslaugos, bendravimas su pareiškėja, nuotolinis susitikimas, papildomų paaiškinimų byloje parengimas ir pateikimas) pareiškėjos mokėtina suma yra 635,25 Eur su PVM, tačiau 2025-12-08 nurodė, kad mokėtina suma pagal šią PVM sąskaitą faktūrą yra 623,25 Eur su PVM; 4) R. Naruševičiaus pareiškėjai išrašytą 2025-12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGS-25/12-001 (apmokėjimo terminas iki 2025-12-09), kurioje nurodyta, kad už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamoje administracinėje byloje (pasirengimas ir dalyvavimas 2025-12-09 teismo posėdyje, užėmęs 3 valandas) pareiškėjos mokėtina suma yra 544,50 Eur su PVM; 5) sąskaitos išrašas už 2025-10-01 – 2025-12-08, iš kurio matyti, kad pareiškėja ir jos sesuo pagal 2025-10-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGS-25/10-006 advokatui pervedė 1474,50 Eur, pagal 2025-11-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGS-25/11-019 advokatui pervedė 635,25 Eur.
26.2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).
26.3. Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R 85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
26.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas; teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1330-556/2015). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021); tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau teismas iš pralaimėjusios šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016).
26.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo; jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).
26.6. Pagal 2025-10-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGS-25/10-006, už teisines paslaugas, skundo parengimą ir pateikimą teismui suma – 1452 Eur be PVM ir 22,50 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjai priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad iš šios PVM sąskaitos faktūros nėra aišku, kokias dar teisines paslaugas be skundo parengimo advokatas teikė pareiškėjai, kad skundžiamo Sprendimo ir bylos apimtis labai nedidelė, skundžiamas Sprendimas, byla nėra sudėtingi tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, nebuvo reikalingos specialios žinios, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, advokatas 2024-2025 metais atstovavo ne vieną pareiškėją byloje, kurioje atsakovas buvo Migracijos departamentas, suma už skundo parengimą mažintina iki 850 Eur su PVM.
26.7. Pagal 2025-11-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGS-25/11-019, už teisines paslaugas, bendravimą su pareiškėja, nuotolinį susitikimą, papildomų paaiškinimų byloje parengimą ir pateikimą) pareiškėjos mokėtina suma yra 635,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš šios PVM sąskaitos faktūros nėra aišku, kokias dar teisines paslaugas be paaiškinimų rengimo pareiškėjai teikė advokatas, atsižvelgiant į papildomuose paaiškinimuose pateiktą informaciją, jos turinį, kad paaiškinimuose nėra pateikta naujos reikšmingos informacijos, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, suma už rašto dėl papildomų įrodymų bei paaiškinimų teismui parengimą ir pateikimą mažintina iki 50 Eur su PVM.
26.8. Pagal 2025-12-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LGS-25/12-001 (apmokėjimo terminas iki 2025-12-09), kurioje nurodyta, kad už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamoje administracinėje byloje (pasirengimas ir dalyvavimas 2025-12-09 teismo posėdyje, užėmęs 3 valandas). Atsižvelgiant į teismo posėdžio trukmę, pareiškėjos advokato pateiktų paaiškinimų turinį, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, suma už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje mažintina iki 100 Eur su PVM.
26.9. Teismas priteisia 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. O. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 25S207482, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti pareiškėjos A. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188610666) 1022,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.