Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Irmai Žemaitei, nedalyvaujant pareiškėjui – skundą padavusiam asmeniui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvaujant jo įgaliotam atstovui advokatui Sauliui Kučiui, nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyr. tyrėjo Ričardo Bacevičiaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto 2021 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. (toliau – ir K. K. arba pareiškėjas) Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo Ričardo Bacevičiaus 2021 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. kovo 19 d., 22.20 val. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, (aktuali redakcija galiojo nuo 2021-03-16 iki 2021-03-21), važiavo automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje katu su savo drauge V. D., su kuria jie bendrai yra vieno ūkio nariai, kai taip pat kartu su jais vyko ir O. B., kuris nėra jų namų ūkio narys, t. y. automobiliu važiavo daugiau nei 2 asmenys, kurie nėra vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariai. Tuo pažeidė minėto nutarimo 2.1.5.1 punktu nustatytus asmenų vykimo transporto priemonėmis (buvimo jose) reikalavimus ir todėl sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Šiais savo veiksmais K. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo. Yra pateikę prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Pareiškėjas K. K. į teismo posėdį neatvyko. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotas atstovas advokatas Saulius Kučys nurodė, kad pareiškėjas gyvena rajone ir dėl šalčio neužsivedė automobilis. Jo nedalyvavimas nagrinėti bylos nekliudo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Saulius Kučys teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimo sprendimas nėra teisingas. Pažymi, kad pažeidimas buvo padarytas kovo mėnesį, įvedus karantiną, kuris šiuo metu yra atšauktas ir pažeidimas, pagal kurį buvo nubaustas pareiškėjas, dekriminalizuotas. Taip pat nori pažymėti, kad jo ginamasis savo veiksmais tikrai neprisidėjo prie ligos plitimo Pasvalio rajone. Mano, kad už tokį formalų dalyką, juolab, kad ir tos redakcijos viena kitai prieštaraujančios galiojo, neteisinga bausti. Nors skunde nėra išreikšto prašymo sumažinti baudos dydį, prašo jį esant galimybei sumažinti. Jis išreiškia savo nuomonę, kad klientui būtų geriau. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad prašo teismo tenkinti skundą arba žymiai sumažinti paskirtą baudą.

Skundas netenkinamas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas institucijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo K. K. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda. Pareiškėjas skunde ginčijo šį Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą dėl veikos neatitikimo teisės aktams ir neįrodytos jo kaltės dėl ligos plitimo ir prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti skundžiamo sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad K. K. 2021 m. balandžio 9 d. Institucijos nutarimu buvo nubaustas už tą patį pažeidimą, tačiau nutarime administracinio nusižengimo byloje buvo nurodyta, kad K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 "Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", (aktuali redakcija galiojo nuo 2021-03-16 iki 2021-03-21) 2.1.8.1 punkte nustatytus reikalavimus. K. K. apskundė minėtą Institucijos nutarimą ir skundu prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodė, kad jis su V. D. yra sugyventiniai. Pagal jam inkriminuotą Nutarimo 2.1.8.1 punktą buvo galimi dviejų namų ūkių artimi kontaktai, jei vieną iš ūkių sudarė vienas asmuo. Nagrinėjamu atveju buvo būtent tokia situacija, todėl jis nubaustas nepagrįstai.

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. birželio 8 d. nutartimi K. K. skundas tenkintas iš dalies. Panaikintas Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK tyrėjo 2021 m. balandžio 9 d. nutarimas ir byla grąžinta šiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimo atlikimui.

Institucija atlikusi tyrimą iš naujo, 2021 m. spalio 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Protokole administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 "Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", (aktuali redakcija galiojo nuo 2021-03-16 iki 2021-03-21) puntą kurio pagrindu surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kurio pagrindu inkriminuotas pažeidimas iš 2.1.8.1 į 2.1.5.1, pagal kurį K. K. 2021 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 500 Eur bauda.

Institucija skundžiamame nutarime nurodė, kad Vyriausybės nutarimo 2.1.5.1 papunktyje nurodytas baigtinis išimčių sąrašas, kada galima nesilaikyti minėto teisės akto 2.1.5.1 papunkčio reikalavimų, nenumato galimybės asmenims, neužsikrėtusiam koronavirusine infekcija, būti didesnėmis grupėmis, nei nustatyta. Kitaip tariant, subjektyvus asmens manymas, kad jis pats ar kiti asmenys neserga COVID-19 liga, neatleido jo nuo įpareigojimo viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar išjos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis. Policijos informacinėje sistemoje „Sodra“ posistemyje nerasta duomenų, jog nusižengimo fiksavimo metu minėtame automobilyje vykę asmenys V. D., K. K. ir O. B. būtų kur dirbę. Iš vaizdo įrašų matyti, jog K. K. pareigūnei aiškina, jog draugą namo veža, tą patvirtina ir O. B..

Institucija nutarime nurodė, kad K. K. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo pranešta laiku. Administracinio nusižengimo protokole jis nurodė, kad su nusižengimu nesutinka. Prašo nutarimą priimti jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka. Institucija konstatavo, kad vien tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su imperatyviais teisės akto reikalavimais, galiojusiais, kai Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos plitimo ir savaip interpretuoja jo elgesiu sukeliamą pavojų aplinkiniams, nesudaro pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, t. y. paskelbto karantino laikotarpiu nepaisė minėtu Vyriausybės nutarimu 2.1.5.1 punkte nustatyto įpareigojimo ir tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Teismas sutinkamai su Institucijos nutarimu, konstatuoja, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas pagrįstai, remiantis surinktų įrodymų visuma ir teismas neturi jokio teisinio pagrindo naikinti minėtą nutarimą.

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta teisės norma yra blanketinė, t.y. nukreipianti į konkretų teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Nagrinėjamu atveju pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 "Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" (redakcijoje galiojusioje nuo 2021-03-16 iki 2021-03-21) 2.1.5.1 papunktis, kuriame buvo įtvirtintas įpareigojimas asmenims viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygi lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas). Viešose atvirose vietose asmenys gali būti ne didesnėmis nei 5 asmenų arba dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narių grupėmis. Laidotuvėse gali dalyvauti ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos ir (ar) namų ūkio narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis.

Pareiškėjo argumentai, kad jam neaišku, kokiu būdu jis, kaip pažeidėjas, sukėlė pavojų išplisti ypač pavojingoms ligoms atmestini. Šiuo atveju teismas pažymi, kad pagal aptariamą ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą atsakomybei atsirasti užtenka jo padarymo fakto, straipsnio fabula nereikalauja kilti žalai (analogiškai – vairavimas esant neblaiviam ar šaunamojo ginklo turėjimas be leidimo ir t.t.), todėl pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą neturėjo pareigos papildomai įrodinėti jo, kaip automobilio valdytojo, kuriame karantino metu buvo daugiau nei 2 asmenys kai jie nėra vieno šeimos ūkio nariai, kaltę ir kaip pažeidėjas sukėlė pavojų išplisti ypač pavojingoms ligoms. Jeigu toks pažeidimas būtų sukėlęs sunkias pasekmes, pagal faktą būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kitas skundo argumentas dėl minėto Vyriausybės nutarimo 2.1.8.1.1. punkte numatyto reikalavimo neatitikimo pažeidimui, teismas palieka nenagrinėta, nes pažeidėjas nagrinėjamu atveju nebuvo baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 "Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" (redakcijoje galiojusioje nuo 2021-03-16 iki 2021-03-21) 2.1.8.1.1. punktą.

ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

K. K. atsižvelgiant į įstatyme numatytus administracinių nuobaudų skyrimo kriterijus buvo paskirta minimali įstatyme už padarytą nusižengimą galima nuobauda – 500 Eur bauda. Teismo vertinimu aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, todėl laikoma, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jo naikinti nėra, kartu nėra ir pagrindo mažinti įstatyme numatytą ir Pareiškėjui paskirtą nuobaudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.