Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia 2023 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal notaro pranešimą Nr. 1042088616, pagal kurią atsakovė pardavė trečiajam asmeniui T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); perleisti ieškovui visas pirkėjo teises ir pareigas, įskaitant ir pirmumo teisę į pirmame punkte nurodytus abu žemės sklypus; priteisti ieškovui iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 21 d. buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas su nuomotoju R. S. buvo sudaręs dviejų žemės sklypų nuomos sutartį. Sutartis viešajame registre buvo įregistruota 2021 m. spalio 11 d. Buvęs žemės savininkas mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus kaip jų nuomininkas, taip pat kaip gretimo žemės sklypo savininkas. Nepaisant to, pasiūlymo pirkti žemės sklypus negavo. Be to, negavo ir pranešimo iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT).

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad norint nuomos sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis, ji turi būti įregistruota viešajame registre. Be to, įstatymas numato, kad toks žemės sklypas turi būti valdomas, nuomojamas ne trumpiau kaip vienerius metus. R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas nevaldė žemės sklypų vienerius metus. Žemės nuomos sutartis iki R. S. mirties nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl laikė, kad jai neperėjo jokios teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos sutarties. Taigi, ieškovas neturėjo pirmumo teisės pirkti jai priklausančių žemės sklypų kaip jų nuomininkas. Nei atsakovė, nei NŽT neturėjo pareigos siūlyti jam pirkti žemę. Atsakovė pateikė pranešimus NŽT dėl jos ketinimo parduoti šiuos žemės sklypus. Iš NŽT 2022 m. gruodžio 30 d. gavo pažymas, kad ji žemės sklypus gali parduoti jos pasirinktiems asmenims. Atsiradus pirkėjui T. M., ji sudarė su juo pirkimo–pardavimo sutartį ir pardavė jam žemės sklypus.

4. Trečiasis asmuo NŽT su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė ir E. S. 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė du pranešimus apie sprendimus parduoti dviejų žemės sklypų dalis. Pirmajame pranešime buvo nurodyta, jog parduodamas 0,42 ha žemės sklypas, o antrame buvo nurodyta, jog parduodamas 3,21 ha žemės sklypas. Pranešimai ieškovui tiek kaip besiribojančio žemės sklypo savininkui, tiek kaip nuomininkui, būtų siunčiami vienu metu, o iš bylos duomenų matyti, kad pirmojo pranešimo ieškovas neatsiėmė per laiško pašte saugojimo terminą. Dėl antrojo žemės sklypo pranešimas ieškovui nebuvo siunčiamas, bet situacija iš esmės nebūtų pasikeitusi. NŽT pažymos yra išduotos teisingai ir pagrįstai, jos niekaip nesuvaržė ieškovo teisės įsigyti ginčo žemės sklypus ir įgyvendinti pirmumo teisės juos pirkti. Ieškovas, būdamas atsakingas, apdairus ir sąžiningas, turėjo pareigą ir galimybę sekti informaciją apie parduodamus žemės sklypus ir komunikuoti su atsakove, susitarti dėl tų žemės sklypų įsigijimo.

5. Trečiasis asmuo notarė R. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atliko visas procedūras, kurios reikalingos sandoriui patvirtinti. Iš viešo registro duomenų pamatė, kad yra nuomos sutartis, jos neperskaitė, nes jai nereikėjo jos skaityti. Tai yra žemės ūkio paskirties žemė, todėl pirmumo teisę kam pirkti nustato ir ši pareiga perduota NŽT.