- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-1059-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00416-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė (pran.)
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų A. K. ir A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų T. S., V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. patikslintą ieškinį atsakovei V. J. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir įkeldinimo į butą bei atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui T. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. S. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), tvarką, paskiriant ieškovui naudotis 13,61 kv.m. ploto kambariu su balkonu (buto plane pažymėtas indeksu 1-3), o atsakovei V. J. (toliau – atsakovė) 17,03 kv.m. ploto kambariu (buto plane pažymėtas indeksu 1-2) ir 11,73 kv.m. kambariu (buto plane pažymėtas indeksu 1-8), taip pat nustatyti, kad šalys naudojasi bendrai bendro naudojimosi patalpomis: 7,47 kv.m. ploto virtuve (buto plane pažymėta indeksu 1-7), 7,69 kv.m. ploto koridoriumi (buto plane pažymėtas indeksu 1-1), 1,19 kv.m. ploto tualetu (buto plane pažymėtas indeksu 1-5), 2,67 kv.m. ploto vonia (buto plane pažymėta indeksu 1-4) ir 0,84 kv.m. ploto „tamsiuoju“ kambariu (buto plane pažymėtas indeksu 1-6), nustatant, kad išlaidos skirtos butui ir namui, kuriame yra butas išlaikyti, visos rinkliavos ir mokesčiai šilumos, dujų, elektros, vandens tiekėjams yra paskirstomos proporcingai bendraturčių turimoms turo dalims – ieškovui 1/3 dalis, o atsakovei 2/3 dalys sumos, numatant, kad ieškovas šias išlaidas ieškovas mokės nuo jo įkeldinimo į butą momento, o iki tol susidariusias skolas turi apmokėti atsakovė bei prašo įkeldinti į jam paskirtą naudotis buto dalį įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui buto raktus dublikatams pasigaminti. Nurodė, kad dalinės nuosavybės teise ieškovui priklauso 1/3 dalis, atsakovui – likusi dalis buto. Atsakovas ieškovo į butą neįleidžia, bendraturčiams nepavyko susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Kadangi ieškovui priklauso 1/3 dalis buto, ieškovui skirtinas vienas 13,61 kv.m. kambary, t.y. 32,12 proc. viso 42,37 kv. m. gyvenamojo ploto.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto valdymo ir naudojimo su ieškovu niekada jokių ginčų neturėjo, nes ieškovas į ją nesikreipė. Ieškovo siūloma naudojimosi butu tvarka prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jis negyvena ginčo bute. Atsakovei ginčo butas yra vienintelė jos ir šeimos gyvenamoji vieta, nes minėtame bute kartu su ja gyvena jos pilnametis sūnus M. J., sutuoktinis V. J. ir jo senyvo amžiaus motina J. J.. Teismui nustačius naudojimosi butu tvarką, būtų pagrįsta paskirti jai naudotis kambariais, kurių indeksai 1-3 ir 1-2, o ieškovui – 1-8. Atsakovės motina yra ligota, į lauką negali išeiti, todėl atsakovei dėl jos motinos skirtinas kambarys su balkonu, plane pažymėtas indeksu 1-3.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančias 2/3 dalis trijų kambarių 62,23 kv.m. bendrojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti jai natūra visą trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui išmokant 43 333,00 Lt piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto. Nurodė, kad butas ieškovui, skirtingai nei atsakovui, nėra vienintelė gyvenamoji vieta. Ieškovo interesas į butą yra išimtinai finansinis, tuo tarpu atsakovui butas yra brangus ne tik finansine, bet ir moraline prasme. Jei ieškovas savo buto dalį išnuomotų, bendras atsakovės šeimos ir trečiųjų asmenų gyvenimas būtų neįmanomas. Kadangi ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, bute nesiruošia gyventi, butas natūra priteistinas atsakovei, ieškovui priteisiant už jam priklausančią buto dalį kompensaciją pinigais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės pozicijų nenuoseklumas rodo, jog atsakovė visais būdaus stengiasi trukdyti ieškovui naudotis jam priklausančia buto dalimi. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą svarbu nustatyti, ar bendraturtis realiai išgalės sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Atsakovas neturi piniginių lėšų kompensacijai išmokėti, turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: atidalino buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovui ir atsakovei dalis tokiu būdu: ieškovui paskyrė natūra 11,73 kv.m. ploto kambarį (plane pažymėtą indeksu 1-8); atsakovei paskyrė natūra 13,61 kv.m. ploto kambarį su balkonu (plane pažymėtą indeksu 1-3) ir 17,03 kv.m. ploto kambarį (plane pažymėtą indeksu 1-8); abiems šalims paskyrė po ½ bendrų patalpų: 7,47 kv.m. ploto virtuvę (plane pažymėta indeksu 1-7), 7,69 kv.m. ploto koridorių (plane pažymėtą indeksu 1-1), 1,19 kv.m. ploto tualetą (plane pažymėtą indeksu 1-5), 2,67 kv.m. ploto vonią (plane pažymėta indeksu 1-4) ir 0,84 kv.m. ploto „tamsųjį“ kambarį (plane pažymėtas indeksu 1-6); iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 7 500,00 Lt kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę buto dalį; atitinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš ieškovo pateikto pasiūlymo (toliau – ieškovo projektas) teismui dėl naudojimosi minėtu butu tvarkos nustatė, jog jis siūlo tokį projektą, kad pats galėtų naudotis 13,61 m² ploto kambariu su balkonu (plane pažymėtu 1-3), o nuolat tame bute gyvenanti atsakovė su šeimos nariais galėtų naudotis kitais kambariais – 17,03 kv.m. ploto ir 11,73 kv.m. ploto (plane pažymėtais indeksais 1-2 ir 1-8) bei abi šalys galėtų bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis: 7,47 kv.m. ploto virtuve (indeksas 1-7), 7,69 kv.m. ploto koridoriumi (indeksas 1-1), 1,19 kv.m. ploto tualetu (indeksas 1-5), 2,67 kv.m. ploto vonia (indeksas 1-4) ir 0,84 kv.m. ploto „tamsiuoju“ kambariu (indeksas 1-6). Ieškovas savo teiginio, jog jis nėra įleidžiamas į jam priklausančią buto dalį, nepagrindė įrodymais. Ieškovas taip pat nepagrindė savo reikalavimo, kodėl teismas turėtų jam (ieškovui) paskirti naudotis kambariu su balkonu. Ieškovas teisme pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo iš dalies sutiko su priešieškiniu, t.y. neprieštaravo atidalinimui, jeigu jam bus atidalinta jo manymu jam priklausanti buto dalis, todėl atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad ieškovas faktiškai nesuinteresuotas naudotis jam priklausančia turto dalimi, todėl sprendė, kad ieškovo tikslas yra ne faktiškai įgyvendinti savo teises į jam priklausančią nuosavybę, bet noras už jam priklausančią turto dalį ateityje gauti finansinę naudą, nes ieškovas nuo nuosavybės įsigijimo, nesinaudojo jam priklausančia nuosavybe ir nesiėmė tam reikiamų priemonių. Ieškovas nepaneigė atsakovės tvirtinimo, kad ji jokių ginčų su ieškovų neturėjo. Teismas nustatė, kad atsakovė nuolat, nuo 1978 m. rugsėjo 23 d. gyvena ginčo bute kartu su savo šeima ir todėl siūlo kompensuoti ieškovui jam priklausančios turto dalies vertę – 43 000,00 Lt. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė įrodymais savo galėjimo sumokėti tokią sumą ieškovui, o iš varžytinių akto matyti, jog atsakovė prarado teisę į dalį buto dėl įsiskolinimų, todėl teismas laikė, kad atsakovė nesugebės kompensuoti ieškovui nurodytą sumą. Teismo vertinimu, niekada ginčo bute negyvenusiam ieškovui galėtų priklausyti 11,73 kv.m. ploto kambarys (plane pažymėtas indeksu 1-8), atsakovei - 13,61 kv.m. ploto kambarys su balkonu (plane pažymėtas indeksu 1-3) ir 17,03 kv.m. kambarys (plane pažymėtas indeksu 1-8), bei abiems šalims priklausytų bendros patalpos: 7,47 kv.m. ploto virtuvė (plane pažymėta indeksu 1-7), 7,69 kv.m. ploto koridorius (plane pažymėtas indeksu 1-1), 1,19 kv.m. ploto tualetas (plane pažymėtas indeksu 1-5), 2,67 kv.m. ploto vonia (plane pažymėta indeksu 1-4) ir 0,84 kv.m. ploto „tamsusis“ kambarys (plane pažymėtas indeksu 1-6) ir atsakovė kompensuotų ieškovui 7 500,00 Lt. Teismo manymu, tokiu ginčo išsprendimu išvengiama vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimo ir jo reikalavimų tenkinimo, nesukeliant esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, o nuosavybės neliečiamumo principas yra suderintas su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma numatyti, kad išlaidas, skirtas butui išlaikyti, ieškovas mokėtų nuo įkeldinimo į butą momento. Iki šiol ieškovas negali patekti į jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį, tačiau komunalinių paslaugų įmonės skolą už suteiktas paslaugas skaičiuoja abiems bendrasavininkams. Teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad atsakovė į butą neįleidžia ir šiuos paaiškinimus patvirtinantys įrodymai. Atskaitos taškas nustatant naudojimosi turtu tvarką yra bendrasavininko dalies bendrojoje nuosavybėje dydis. Ieškovui priklauso 1/3 dalis buto, kuri atitiktų 14,12 kv. m. naudingo ploto. Teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, tačiau iš jos priteisė ieškovui kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas ieškinį atmetė pagrįstai, nes pagal teismų praktiką sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalinimui iš bendrosios nuosavybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą dalyje, kurioje priešieškinis patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti pilnai, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad ginčo buto negalima atidalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o bendrų patalpų bendras naudojimas yra neišvengiamas. Ieškovas siekia už jam priklausančią turto dalį ateityje gauti finansinę naudą, tuo tarpu atsakovei ginčo butas yra vienintelė gyvenamoji patalpa. Šios aplinkybės rodo, kad ginčo turtą atsakovei priteisus natūra ir atitinkamai ieškovui kompensavus už atsakovei priteist` buto dalį, ieškovo, kaip savininko teisės nebus pažeistos. Aplinkybė, kad atsakovė turto dalį prarado dėl įsiskolinimų, negali būti lemianti sprendžiant apie jos finansinę padėtį ir gebėjimą sumokėti kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė, teigdama, kad atidalijus butą natūra nebus pažeistos ieškovo teisės, rūpinasi tik savo interesais. Atsakovė į situaciją, kuomet buto dalis buvo parduota iš varžytinių, pakliuvo dėl savo kaltės. Todėl ieškovo, kaip sąžiningo turto dalies įgijėjo, interesai ir lūkesčiai neturėtų būti vertinami mažiau nei atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliaciniame skunde atsakovė suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų. Teisėjų kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 straipsnis). Kadangi šalys visas bylai reikšmingas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus galėjo pateikti savo procesiniuose dokumentuose ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodine tvarka, byloje esančių duomenų pakanka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, teisėjų kolegija atsakovės prašymą atmeta.
Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naujų dokumentų: ieškovo 2012 m. spalio 18 d. pareiškimą dėl įleidimo į butą; ieškovo 2012 m. spalio 25 d. prašymą; 2012 m. spalio 22 d. atsakovės pranešimą; 2012 m. lapkričio 12 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-15-AT1-466. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujais įrodymais negali būti laikomi įrodymai, kuriuos apeliantas naudoja kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančius šaltinius. Dėl to ieškovo pateikti dokumentai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, jie priimtini ir tirtini nustatinėjant reikšmingas bylos faktines aplinkybes.
Bylos duomenys tvirtina, jog 2012-02-08 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į 1/3 dalį 3 kambarių 62,23 kv.m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (b.l. 4). Kitos 2/3 dalys buto nuosavybės teise priklauso atsakovei (b.l. 3). Naudojimosi ginčo butu tvarka tarp šalių nenustatyta, todėl ieškovas teismine tvarka siekė nustatyti tarp šalių naudojimosi ginčo butu tvarką, o atsakovė pareiškė priešieškinį prašydama atidalinti jos turimą nuosavybės dalį iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais, - pastaruoju atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, o bendroji dalinė nuosavybės teisė nėra nutraukiama. Tuo tarpu atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto padalinti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005). Tokia pozicija grindžiama tuo, kad bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas susijęs su nuolatiniu interesų derinimu, nuosavybės teisės ribojimais, bendraturčių ginčais, todėl vieno savininko buvimas labiau atitinka atidalijamų savininkų interesus.
Pirmosios instancijos teismas, pirmenybę teikdamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, 2012 m. spalio 18 d. sprendimu neįgyvendino tokio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jog būtų suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie galėtų būti valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, o bendraturčių teisės ir pareigos vienas kitam dėl bendrąja nuosavybe buvusio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo pasibaigtų. Teismui priėmus skundžiamą sprendimą, kiekvienos iš šalių bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu nepasibaigė, liko daug bendrojo naudojimo objektų („tamsusis“ kambarys, koridorius, virtuvė, tualetas ir pan). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmesdamas ieškinį, o priešieškinį tenkindamas iš dalies, teismas supainiojo du skirtingus savo teisiniais padariniais institutus, paneigė atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tikslą ir priėmė sprendimą, iš esmės reiškiantį naudojimosi turtu tvarkos nustatymą, o ne šalių nuosavybės dalių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad šalys nepateikė daikto atidalijimo projektinių pasiūlymų. Byloje apskritai nėra jokių duomenų, pagrindžiančių turto atidalijimo natūra praktinę galimybę. Teismas sprendimą priėmė neišsiaiškinęs ir nepasisakęs dėl to, ar ginčo objektas, įvertinus jo tikslinę naudojimo paskirtį, plotą, suplanavimą, sanitarinių mazgų, komunikacijų įrengimą, natūra iš viso dalytinas, iš vieno daikto suformuojant du daiktus be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, t.y. ar ginčo butą galima perplanuoti taip, kad ginčo bute būtų įmanoma atidalinti šalims priklausančias dalis į atskirus butus su virtuvėmis, sanitariniais mazgais ir pan., kurie galėtų būti naudojami pagal pirminę paskirtį. Teismas taip pat neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią tik visiškas turto dalies atidalijimas (nepaliekant bendrai naudojamų dalių) yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos A. T. 2000 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000; Teismų praktika 14). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės leidžia spręsti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie galimybę ginčo butą atidalinti natūra bei parinkto atidalijimo būdo nepagrįstumą ir priimto sprendimo neteisėtumą. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, nesivadovavo teismų praktika, todėl neteisingai išsprendė bylą, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ((duomenys neskelbtini) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti ir pagrįsti, ar yra reali galimybė atidalinti ginčo butą natūra. Vadovaujantis teismų praktika, nesant galimybės atidalyti daikto natūra, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Svarstant atidalijimo būdo – piniginės kompensacijos priteisimo vienam iš bendraturčių klausimą, privalu įvertinti šalių valią, kiekvieno iš bendraturčių poreikius dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturtis realiai galės sumokėti piniginę kompensaciją atidalijamam bendraturčiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, kompensacija pinigais, kai negalimas atidalijimas natūra, turi būti vertinamas kaip ultima ratio priemonė, kuri gali būti įgyvendinta tik išnaudojus visas galimybes suderinti visų bendraturčių interesus, t. y. ne tik nustačius, kad yra nesutarimas tarp bendraturčių ir, kad neįmanomas atidalijimas natūra, bet ir įvertinus, ar išnaudoti ir kiti bendrosios nuosavybės pasibaigimo vieno ar visų bendraturčių atžvilgiu būdai (pavyzdžiui, pirmenybės teisės pirkti dalį bendrojoje nuosavybėje realizavimas). Jeigu visi galimi būdai nėra išnaudoti, pirmenybė turėtų būti teikiama naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas pagal vienos iš šalių reikalavimą.
Iš ieškinio matyti, kad ieškovas buvo pareiškęs negatorinį reikalavimą (CK 4.98 straipsnis), prašydamas įkeldinti jį ginčo butą ir tokiu būdu pašalinti jo, kaip savininko, teisių pažeidimą. Ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktame 2012 m. spalio 22 d. rašte atsakovė nurodė sutiksianti įleisti ieškovą į ginčo butą tik įsiteisėjus Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimui. Tokia atsakovės pozicija, reiškianti jos nuosavybės teisės gynimą nepaisant ieškovo nuosavybės teisės, vertintina kaip nesąžininga ir sudarančia pagrindą konstatuoti, kad ieškovo teisė naudotis jam priklausančia buto dalimi yra pažeista. Tačiau reikalavimas dėl įkeldinimo yra išvestinis reikalavimas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo ir yra susijęs su konkrečia gyvenamąja patalpa/jos dalimi, į kurią asmuo gali būti fiziškai įkeldintas, todėl, kol tinkamai neišspręstas šalių ginčas, nėra aišku, į kurias buto patalpas ieškovas galėtų būti įkeldintas, taip pat išlieka atidalijimo galimybė, jog turtas natūra atiteks vienai iš šalių, kitai išmokant piniginę kompensaciją, todėl ieškinio reikalavimas dėl įkeldinimo spęstinas pirmosios instancijos teisme.
Įvertinusi visa, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, taip pat pažeidė proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės ((duomenys neskelbtini) 177, 179, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Dėl išvardintų pažeidimų liko neatskleista bylos esmė ir pagal esančius įrodymus ginčo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.