- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- 2-1898/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01236-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos rusų dramos teatro
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Enero“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos rusų dramos teatro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4547-653/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Enero“ ieškinį atsakovui valstybės biudžetinei įstaigai Lietuvos rusų dramos teatrui dėl atvirojo konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Enero“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui valstybės biudžetinei įstaigai Lietuvos rusų dramos teatrui, prašydamas pripažinti neteisėtu atvirojo konkurso „Lietuvos rusų dramos teatro pastatų rekonstravimas“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros, užsakovo funkcijų ir statinio statybos techninės priežiūros vykdymo paslaugų pirkimo atviro konkurso būdu (toliau – Konkursas) sąlygų 5.1 punktą, kuriame nustatyta, kad paslaugų teikėjas, kuris vykdys užsakovo funkcijas, privalo turėti perkančiosios organizacijos statusą; taip pat pripažinti neteisėta Konkurso sąlygų 4.1 punkto dalį, kuria nustatyta, kad pirkimo sutartis bus pasirašoma tik su ta ūkio subjektų grupės šalimi, kuri atitinka Atviro konkurso sąlygų 5.1 p. nustatytą reikalavimą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Konkurso procedūras. Nurodė, kad nesiėmus šių priemonių ir leidus atsakovui įgyventi priimtus sprendimus ir tuo pagrindu sudaryti viešojo pirkimo sutartį, – nukentės ieškovo teisėti interesai, susiję su sąžiningu dalyvavimu Konkurse ir bus iš esmės pažeistas viešasis interesas. Be to, vykstant bylos nagrinėjimui iš esmės, bylos šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį gali pasidaryti neįmanomas atsakovui sudarius viešojo pirkimo sutartį (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėjo, jog laikinas įpareigojimas sustabdyti viešųjų pirkimų procedūras nepažeis nei atsakovo, nei visuomenės teisių bei teisėtų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovo UAB „Alna Business Solutions“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė atviro konkurso „Lietuvos rusų dramos teatro pastatų rekonstravimas“ pirkimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas.
Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo būdu numatoma pasirašyti sutartis nėra susijusi su projektu ir (arba) programa, finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, todėl nėra pavojaus, kad nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų, dėl ko nukentėtų visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir lūkesčiai. Sprendė, kad nėra byloje nėra duomenų, jog egzistuotų aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad dėl viešojo intereso reikėtų itin sparčiai užbaigti ginčijamo viešojo pirkimo procedūras. Be to, nėra duomenų, pagrindžiančių realią riziką prarasti finansavimą. Apibendrindamas išvadas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas valstybės biudžetinė įstaiga Lietuvos rusų dramos teatras atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neatsižvelgė į tai, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju pasireiškia tuo, kad poreikis atlikti Lietuvos rusų dramos teatro rekonstravimo darbus susijęs su visuomenės kultūrinių interesų tenkinimu. Dėl pastato fizinės būklės paslaugos visuomenei teikiamos nekokybiškai, mažėja bilietų pardavimai, o teatras dėl to patiria nuostolių.Teismas neįvertino aplinkybės, kad sutarties vykdymui skirtos lėšos, jų iki metų pabaigos nepanaudojus, turėtų būti grąžinto į Lietuvos Respublikos biudžetą, o tokiu atveju neaišku, kad jos būtų skiriamos 2014 m. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nes atsakovas dėl investicinio projekto tikslų įgyvendinimo termino pažeidimo gali iš viso prarasti finansavimą visam projektui, tuo tarpu ieškovas net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bet kokiu atveju išlaikytų teisę į alternatyvius savo teisių gynimo būdus, įskaitant teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Enero“ atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė esant pagrindą taikyti byloje CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos išvada – pareikštas ieškinys prima facie yra pagrįstas, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nesustabdžius pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba neįmanoma. Tuo tarpu atsakovas nepaneigė teismo nutarties motyvų, kad sustabdžius pirkimo procedūras, viešasis interesas pažeistas nebus, taip pat nebus sutrikdytas atsakovo funkcijų vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo, pagrįstumo.
Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodo šalys, pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalies nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas paminėtą ieškovo UAB „Enero“ prašymą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei nustatė šiam klausimui svarbias aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė aktualias įstatymo normas, teismų praktikos suformuluotas nuostatas. Teismas pagrįstai nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tuo atveju, jeigu viešasis interesas reikalautų stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d.) ir užtikrinant, kad, atliekant pirkimo procedūras bei nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.), nes tik tokiu būdu užtikrinamas projekto įgyvendinimo skaidrumas bei lėšų panaudojimo racionalumas (CPK 423⁷ str. 1 d., 185 str.).
Teismas sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismas turėjo pagrindą spręsti, jog nagrinėjamoje byloje prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos (CPK 185 str.).
Visų pirma, atsakovo valstybės biudžetinės įstaigos teiginiai, susiję su galimu lėšų grąžinimu į valstybės biudžetą, nesuteikia pagrindo naikinti šią nutartį, nes perkančioji organizacija, prieš skelbdama atvirąjį konkursą, privalo įvertinti tai, kad dėl teisminių ginčų, kurių nagrinėjimas įtvirtintas įstatymo apibrėžtais terminais, procedūros gali užtrukti (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.).
Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad visuomenė suinteresuota gauti kokybiškesnes atsakovo Lietuvos rusų dramos teatros paslaugas. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovas, bylos medžiaga patvirtina ieškovo UAB „Enero“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareiktus motyvus, susijusius su pareikšto ieškinio pagrįstumo prima facie įvertinimu, kurie grindžiami Viešųjų pirkimų tarnybos išvada.
Tokiu būdu teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju prioritetas taikytinas racionaliam valstybės lėšų panaudojimui, o ne operatyviam pirkimo įvykdymui (CPK 185 str.).
Dėl aukščiau paminėto teismas sprendžia, jog atsakovas valstybės biudžetinė įstaiga Lietuvos rusų dramos teatras nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o šio asmens atskirasis skundas netenkinamas (CPK 423⁸ str. 1, 2 d., 263 str. 1 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.