- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-01
- Bylos Nr.
- A-525-141-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Stasys Gudynas
- Pareiškėjas
- H. D., J. A.
- Trečiasis asmuo
- B. R., J. N., E. B., M. N., L. R., J. S.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Kristinai Bielinienei, dalyvaujant pareiškėjų H. D. ir J. A. atstovui advokatui K. B., tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims B. R., J. N., E. B., M. N., trečiojo suinteresuotojo asmens L. R. atstovui advokatui R. M., trečiojo suinteresuotojo asmens J. S. atstovui M. S., vertėjai Gitanai Aleliūnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. D. ir J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. D. ir J. A. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys J. S., E. B., B. R., J. N., M. N., L. R., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, išduoti 4,50 ha, 2,48 ha ir 0,58 ha žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai 4400-0454-2434, 4400-0454-2178 ir 4400-0454-2296, esančių Leičių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, sąlygas planavimo dokumentams rengti.
Pareiškėjos paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas išdavė leidimus dėl 4,50 ha, 2,48 ha ir 0,58 ha žemės sklypų, unikalūs numeriai 4400-0454-2434, 4400-0454-2178 ir 4400-0454-2296, esančių Leičių kaime, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone atidalijimo. Pareiškėjų teigimu, siekdamos atsidalinti dalį žemės sklypų, valdomų bendrai su kitais bendraturčiais, 2006-11-29 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl sąlygų išdavimo minėtų žemės sklypų atidalijimo specialiojo planavimo dokumentams rengti. Atsakymą į šį prašymą gavo tik 2007-01-29. Atsakovas atsisakė išduoti žemės sklypų pertvarkymo projekto rengimo sąlygas, kadangi nėra pateiktas žemės sklypų bendraturčių sutikimas minėtą projektą rengti. Pareiškėjos nurodė, kad kitų bendrai valdomo daikto bendratučių sutikimo nereikia, nes Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui suteikta teisė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši teisė neribojama. Pažymėjo, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimo dokumentų išdavimą, nesuteikia atsakovui teisės neišduoti sąlygų planavimo dokumentams rengti, vien tik dėl to, jog nėra visų bendratučių sutikimo. Pagal LR Aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių 106 punktą, sąlygos pareiškėjui turi būti išduotos per 20 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko. Paaiškino, kad pagal LR Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pareiškėjų pateiktame prašyme ne visi sklypų bendrasavininkiai pareiškė savo valią, todėl savivaldybės administracija sąlygų išduoti negali, taip pat nėra žinoma tiksli atidalijamo žemės sklypo vieta ir konfigūracija. Atsakovo nuomone, pareiškėjos iš esmės klaidingai cituoja ir interpretuoja atsakovo 2007-01-29 raštą, nes atsakovas neginčija pareiškėjų teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kiekvienas bedraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau pareiškėjos nepateikė jokio įrodymo, kad yra susitarimas dėl atidalijimo būdo ir kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atsakovo nuomone, būtent visų bendraturčių pasirašytas prašymas įrodo, jog nėra ginčo dėl turto valdymo ir disponavimo, tuo pačiu kiti bendraturčiai bent jau teoriškai pritaria turto atidalijimo būdui (sklypo vietai ir konfigūracijai) ir tikslams, nurodytiems pareiškėjų prašyme, išduoti sąlygas planavimo dokumentams rengti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. R. su pareiškėjų skundu nesutiko, paaiškino, kad atsakovas pagrįstai atsisako išduoti sąlygas planavimo dokumentams rengti pareiškėjoms. Apie pareiškėjų atliekamus veiksmus sužinojo tik iš teismo atsiųstų procesinių dokumentų. Pažymėjo, kad jam kartu su B. R., E. B., M. N., J. N., J. S., J. S. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-04 sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. R. nuosavybės teisėmis valdytą 16,06 ha žemės sklypą Leičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. Nurodė, kad šiuo metu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę vyksta ginčai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. R. pareiškėjų skundą prašė tenkinti, paaiškino, kad norėtų atsidalinti žemę. Nurodė, kad raštiško susitarimo dėl žemės sklypų pasidalinimo tarp bendrasavininkių nėra.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. N. ir E. B. prašė pareiškėjų skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad sutinka atsidalinti žemę, tačiau nepavyksta visiems bendraturčiams susitarti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. N. ir trečiojo suinteresuoto asmens J. S. atstovas teisme prašė pareiškėjų skundo netenkinti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
LR Aplinkos ministro 2006-10-17 įsakymu Nr. D1-262 patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas). Šio Aprašo 2 punkte (2006-10-17 redakcija) nustatyta, kad jis privalomas planavimo organizatoriams, planų rengėjams, planavimo sąlygas rengiančioms ir išduodančioms, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms. Minėtu įsakymu patvirtinta ir prašymo specialiojo planavimo dokumentams rengti forma. Prašymo blanko 9 punkte yra nurodyti dokumentai, kurie yra privalomi pateikti išduodant sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti. Vienas iš jų - bendrasavininkių sutikimas, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise.
Bylos duomenimis teismas nustatė, kad tokio bendrasavininkių sutikimo pareiškėjos kartu su prašymu nepateikė. Kad tokio sutikimo nėra, patvirtino teisme ir tretieji suinteresuoti asmenys. Be to, tretieji suinteresuoti asmenys teisme patvirtino, kad bendrasavininkiai nesusitaria dėl žemės pasidalijimo būdo. Būtent šias aplinkybes, atsakovas 2007-01-29 rašte, adresuotame pareiškėjoms ir nurodė.
Nors atsakovas motyvuotą atsisakymą išduoti planavimo sąlygas pateikė praleidus 20 darbo dienų terminą (Aprašo 31 punktas, 2006-10-17 redakcija), tačiau ši aplinkybė nepaneigia atsakovo veiksmų teisėtumo. Be to, pareiškėjos neskundžia atsakovo vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtų veiksmų.
III.
Pareiškėjos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjos nurodo, kad skundas teismui paremtas CK 4.80str. 1 d. nuostata, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę į atsidalijimą iš bendro turto. Ši Civiliniame kodekse įtvirtinta bendraturčio teisė nėra ribojama. Todėl, asmeniui norinčiam įgyvendinti CK 4.80 str. 1 dalyje suteiktą teisę atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nereikia kitų bendraturčių sutikimo. Todėl viešojo administravimo subjekto atsisakymas išduoti sąlygas dėl to, jog nėra kitų bendraturčių sutikimo, pažeidžia įstatymu įtvirtintą teisę į atsidalijimą iš bendro turto. Taip pat negali būti vertinama nesutarimu dėl atsidalijimo būdo, kadangi nebuvo pateikta jokio pasiūlymo dėl atsidalijimo būdo pagal CK 4.80 str. 2 d. Mano, kad tik gavus planavimo sąlygas, bus galima tinkamai parengti pasiūlymą dėl vieno iš atsidalinimo būdų. Tik bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį bendrosios kompetencijos teisme.
Taip pat nurodė, kad sąlygų planavimo dokumentams rengti tvarką nustato LR aplinkos ministro 2006-10-17 įsakymu Nr. D1-470 patvirtintas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau tekste- Aprašas), kurio redakcija pakeitė iki tol galiojusią Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių redakciją. Valstybės žinių biuletenyje skelbtame oficialiame šio Aprašo tekste nėra nustatytas, pirmosios instancijos teismo sprendime minimas, reikalavimas dėl bendrasavininkių sutikimo būtinumo, pateikiant prašymą gauti sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti (Valstybės žinios Nr. 112-4293, 2006m.). Pagal nurodytą Aprašą atsakovas nėra įgaliotas atsižvelgti į faktinius bendraturčių žemės sklypų naudojimo santykius, priešingai - įpareigotas išduoti sąlygas planavimo dokumentams rengti. Todėl viešojo administravimo subjektas, atisakęs išduoti sąlygas visų bendraturčių sutikimo atsidalinti nebuvimo pagrindu, neteisėtai imasi daikto bendraturčių tarpusavio santykių, reguliuojamų privatinės teisės normų, sprendimo. Tokios teisės įstatymai jam nesuteikia.
Pareiškėjos taip pat pažymi, kad jų reikalavimas gauti sąlygas planavimo dokumentams rengti, taip pat, gali būti kildinamas ir iš teisės gauti informaciją pagal Teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymą. Tokia informacija turėjo būti pateikta, kadangi kaip nurodyta, ji nepažeidžia ir negali pažeisti kitų bendraturčių teisių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui nei pareiškėjos, nei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kad yra pateiktas bent vienas pasiūlymas dėl atidalijimo būdo, tačiau teismo posėdžio metu tretieji asmenys teismui paaiškino, kad nebuvo teikiami pasiūlymai dėl atidalijimo būdo, raštiško bendraturčių susitarimo dėl žemės sklypų padalijimo nėra, tačiau visiems bendraturčiams nepavyksta susitarti, todėl apeliantų argumentas, jog teismo išvada, kad bendrasavininkai nesusitaria dėl žemės padalijimo būdo, yra klaidinga ir nepagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis, neatitinka nei byloje pateiktų įrodymų, nei trečiųjų asmenų paaiškinimų.
Atsakovas taip pat nurodo, kad yra visiškai nesuprantamas argumentas dėl to, kad jų reikalavimas gauti sąlygas planavimo dokumentams rengti gali būti kildinamas iš Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir ištaigų įstatymo. Apeliantai nesikreipė dėl informacijos pateikimo, jos kreipėsi dėl sąlygų planavimo dokumentams rengti išdavimo, šiems veiksmams atlikti yra numatytos skirtingais teisės aktais skirtingos procedūros.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. R. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjos tokių sutikimų nepateikė, o dalis suinteresuotų asmenų, taip pat ir jis teismo posėdžio metu patvirtino, jog tokių sutikimų jie neduoda. Teisingai teismo konstatuota, kad bendrasavininkiai, tame tarpe ir jis, nesusitaria dėl žemės padalijimo būdo. Apeliantai jo neatsiklausia ir nesitaria, kokiu būdu galima padalinti turimą bendrosios nuosavybės teise žemės sklypą, o tiesiog ignoruoja ir mano, kad jiems žemės dalis visiškai nepriklauso. Mano, kad atsakovas teisingai atsisakė išduoti žemės sklypų pertvarkymo projekto rengimo sąlygas, kadangi reikalingas visų bendraturčių sutikimas. Apie pareiškėjų atliekamus veiksmus sužinojo tik iš teismo atsiųstų procesinių dokumentų, apie tai pareiškėjos jo nėra informavusios ir viską daro už akių. Nurodo, kad jis kartu su B. R., E. B., M. N., J. N., J. S., J. S. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. R. nuosavybės teisėmis valdytą 16,06 ha žemės sklypą Leičių k., Zujūnų sen., Vilniaus r.. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-04 sprendimais pretendentams, t.t. sprendimu Nr. 2.5-41-19282, atkurtos nuosavybės teisės į bendrą 7,56 ha žemės ir 0,86 ha miško sklypus. Bet iki šiol nėra atkurta nuosavybės teisė į likusią žemės sklypo ploto dalį. Taigi ginčo žemės sklypus jis valdo kartu su apeliantais bei trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys J. N., E. B. ir M. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad palaiko pareiškėjų norą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes kartu dirbti, naudotis, valdytis ir disponuoti nurodytais žemės sklypais jie, kaip bendraturčiai, nesugeba, nes neranda bendros kalbos. Tretieji suinteresuoti asmenys J. N., M. N. ir E. B., taip pat nori atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet negali gauti iš Vilniaus rajono savivaldybės sąlygų paruošti atsidalinimo projektui, kadangi ne visi bendraturčiai sutinka tokį projektą rengti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjos neteisingai aiškina teisės normas bei, neišsprendus ginčo tarp bendrasavininkų, nepagrįstai prašo, kad sklypą „padalintų“ atsakovas. Tačiau savivaldybė negali išduoti sąlygų, kol nebus tarp bendraturčių išspręstas ginčas dėl sklypo atidalijimo būdo, kas sprendžiama civiline tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pareiškėjos žemės sklypų specialiojo planavimo procedūros keliu siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, todėl iš atsakovo nori gauti žemės sklypų specialiojo planavimo sąlygas.
Žemės sklypo planavimas, tame tarpe ir specialiojo plano žemės sklypui parengimas, yra vienas iš galimų nuosavybės teisės objekto naudojimo ir valdymo būdų. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas naudojamas ir valdomas bendraturčių sutarimu.
Specialųjį teritorijų planavimą reglamentuoja LR Teritorijų planavimo įstatymas, kurio 17 straipsnio 6 dalis nustato, jog specialiojo planavimo procesas pradedamas planavimo sąlygų išdavimu.
Sistemiškai vertinant nurodytas LR CK ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas kolegija konstatuoja, kad LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytas bendraturčių sutarimas turi būti pasiektas iki pradedant atitinkamu būdu naudoti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemę, šiuo konkrečiu atveju iki momento, kai pradedama specialiojo planavimo procedūra, t.y. iki planavimo sąlygų išdavimo.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos, teikdamos prašymą išduoti specialiojo planavimo sąlygas, atsakovui bendraturčių sutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų specialiojo planavimo nepateikė, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2007-01-29 raštu Nr. A33-443-14-9 atsisakė pareiškėjoms išduoti žemės sklypų specialiojo planavimo sąlygas. Ta aplinkybė, kad atsakovas neigiamą sprendimą priėmė praleidęs 20 darbo dienų terminą, numatytą LR aplinkos ministro 2006-10-17 įsakymu Nr. D1-470 patvirtintame Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos apraše, atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo neįtakoja.
Pareiškėjų argumentai, kad LR CK 4.80 straipsnyje numatyta bendratučių teisė atsidalinti nėra ribojama, nėra pagrįsti, nes LR CK 4.80 straipsnis įtvirtina ne bendratučių teisę atsidalyti, o bendratučių teisę reikalauti atidalyti. Nagrinėjamo ginčo aspektu šią teisę pareiškėjos galėtų įgyvendinti ne teismo arba teismo keliu reikalaudamos kitų bendratučių sutikimo žemės sklypų specialiajam planavimui.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Pareiškėjų H. D. ir J. A. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007m. balandžio 16d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.