Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-771-1027/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
1-771-1027/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43623-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Kaltinamasis
R. V.
Nukentėjusysis
N. G.
Advokatai
Jonas Ramanauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-771-1027/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43623-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Anželikai Čirkovai,dalyvaujant vertėjai N. G.,prokurorui Genadijui Jefimovui,kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui Jonui Ramanauskui,nukentėjusiajai N. G.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs 10 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, administracine tvarka baustas, teistas: 1) Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnį 2 dalį, skirta 90 parų arešto bausmė 2) Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS

R. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2019 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku tarp 0 - 3 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kilusio konflikto su sugyventine N. G. metu, sudavė jai ne mažiau du kartus dešinės rankos kumščiu į nosį, po ko rankomis paėmęs ją už plaukų ne mažiau du kartus trenkė ją pakaušiu į sieną, tokiu būdu savo šeimos nariui sugyventinei N. G. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

B. ĮRODYMAI

Kaltinamasis R. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku sėdėjo su N. G., ilsėjosi, abu išgėrė 1 litrą viskio, jis žaidė kompiuteriu, iš pradžių viskas buvo gerai, po to kilo konfliktas, N. G. sakė, kad jai trūksta dėmesio, gaunasi taip, kad susipyko ir susistumdė su N. G., nelabai to atsimena, gal ir buvo viskas taip, kaip sako N. G.. Viskas vyko gal 23 – 24 val., jis nuėjo miegoti, N. G. išėjo, kai jis pabudo apie 3 val., jos nebuvo. Ryte jie vėl susitiko, viskas buvo gerai, pakalbėjo, susitaikė. Gailisi, kad taip įvyko, jis niekada taip nekonfliktuoja, nekelia rankos, geriau išeina ir palaukia, kol viskas nurimsta, kai blaivas, būna ramus.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnis).

Policijos pareigūno M. M. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2019 m. spalio 12 d. apie 14.28 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis muša moterį. Nuvykus nurodytu adresu N. G. paaiškino, kad sugyventinis R. V. 2019 m. spalio 12 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu dešinės rankos kumščiu ne mažiau du kartus trenkė jai nosį ir ne mažiau du kartus rankomis paėmęs jos galvą trankė pakaušiu į sieną, šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 5 - 9).

2019 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu bute (duomenys neskelbtini), ant grindų rasta dėmė panaši į kraują (b. l. 12 - 13).

Nukentėjusioji N. G. parodė, kad su R. V. yra sugyventiniai. 2019 m. spalio 11 d. vakare gėrė. Apie 03.00 val., ryte, tarp jų su R. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko neatsimena. Konflikto metu R. V. dešinės rankos kumščiu ne mažiau du kartus trenkė jai į nosį, dėl to iš nosies jai pradėjo tekėti kraujas, sugriebė už plaukų ir laikydamas jos galvą trenkė ne mažiau du kartus pakaušiu į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 27 - 34).

2019 m. spalio 12 d. medicinos dokumentų išrašo duomenimis, apžiūros metu N. G. nustatytas plaukuotos galvos dalies ir nosies sumušimas (b. l. 51).

Liudytojos N. G. nurodė, kad 2019 m. spalio 12 d. apie 02.00 val. pas ją į butą atėjo dukra Nina, buvo labai susijaudinusi. Pastebėjo, kad dukra neblaivi, ant jos veido ties nosimi matė kraują, kai dukra nusirengė striukę, ant jos dešinės rankos drabužių pamatė kraują. Dukra jai sakė, kad tai padarė R. (b. l. 58 - 60).

L. L. G. nurodė, kad 2019 m. spalio 12 d. apie 10 - 11 val. jai paskambino sesuo N. G., papasakojo, kad naktį susipyko su R. V., priežasties nepasakojo. Joms kalbant girdėjo, kad R. pradėjo rėkauti, ji N. paklausė, ar kviesti policiją, sesuo atsakė, kad taip, tada ji paskambino 112 ir pranešė, kad jos sesers sugyventinis muša seserį. Vėliau jai paskambino sesuo, pasakė, kad R. išsivežė policijos pareigūnai bei kad R. ją naktį sumušė (b. l. 63 - 66).

Įtariamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad 2019 m. spalio 11 d. nuo 21.00 iki 23.00 val. su sugyventine N. G. vartojo alkoholį, apie 22.00 val. tarp jų kilo konfliktas dėl naudojimosi kompiuteriu. Galėjo taip būti, kad pykdamas kelis kartus jai sudavė. Buvo daug išgėręs, todėl detaliai visko nepamena. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (b. l. 121 - 123, 127 - 129).

C. NUSIKALSTAMOS VEIKOS KVALIFIKAVIMO MOTYVAI

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis 2019 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku tarp 0 - 3 val., nukentėjusiosios N. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tyčia suduodamas jai ne mažiau du kartus dešinės rankos kumščiu į nosį bei rankomis paimdamas ją už plaukų ir ne mažiau du kartus trenkdamas ją pakaušiu į sieną, tuo sukeldamas N. G. fizinį skausmą. Tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas N. G. atžvilgiu, patvirtina nukentėjusiosios N. G. parodymai, kad R. V. dešinės rankos kumščiu ne mažiau du kartus trenkė jai į nosį, dėl to iš nosies jai pradėjo tekėti kraujas, sugriebė už plaukų ir laikydamas jos galvą trenkė ne mažiau du kartus pakaušiu į sieną, ji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios N. G. parodymus patvirtina liudytojų N. G. ir L. G. parodymai, kurios nurodė N. G. sakius, kad ją sumušė R. V., N. G. patvirtino pas N. G. po įvykio ant veido ties nosimi bei dešinės rankos drabužių mačiusi kraują. Įvykio nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą patvirtina N. G. medicinos dokumentų išrašas, kuriame 2019 m. spalio 12 d. jai užfiksuoti plaukuotos galvos dalies ir nosies sumušimas. Suduodamas nukentėjusiajai smūgius į veido sritį, trenkdamas jos galvą pakaušiu į sieną, kaltinamasis suprato, jog tokiais savo veiksmais sukelia nukentėjusiajai fizinį skausmą, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo neblaivumas jo atsakomybės nešalina.

Kadangi R. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

D. BAUSMĖS SKYRIMAS

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

R. V. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kaltinamasis už nusikaltimus žmogaus sveikatai teisiamas trečią kartą (b. l. 67 - 71). Administracine tvarka baustas (b. l. 78 - 79). Dirba (b. l. 76). Nevedęs, turi mažametį sūnų (b. l. 77).

Kaltinamojo pasikartojančios smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos rodo, kad skyrus būtent laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad yra R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, aplinkybes, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Teismo nuomone, kaltinamajam paskirta bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstama veika padaryta Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (BPK 359 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bei bausmės teisingumo, proporcingumo padarytai veikai principu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su paskirta 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011).

Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji, sakydama baigiamąją kalbą, nurodė, kad kaltinamajam atleido, pretenzijų jam neturi, galimai pati išprovokavo konfliktą. 2018 m. spalio 4 d. nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 25 d., nauja nusikalstama veika padaryta 2018 m. spalio 12 d. likus nepilnoms dviem savaitėms iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. Bausmės vykdymo atidėjimo metu, iki 2019 m. spalio 12 d. įvykių, kai padarė naują nusikalstamą veiką bei, būdamas neblaivus pažeidė viešąją tvarką, kaltinamasis nebuvo padaręs naujų teisės pažeidimų, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų. Kaltinamasis įvykdė 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą pradėti dirbti, nuo 2019-07-17 dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju. Turi mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (civilinė byla Nr. 2SP-7357-844/2018), yra įsipareigojęs teikti materialinį išlaikymą mažamečiam sūnui, teismo patvirtinta sutartimi yra nustatyta jo bendravimo tvarka su mažamečiu sūnumi, nėra duomenų, kad būtų išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio išieškojimo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino socialinių darbuotojų pagalba bendraujantis su sūnumi, vykdantis socialinių darbuotojų nurodymus.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas daryti išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti efektyvi priemonė kaltinamojo sulaikymui nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas pakartotinai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Skirti trumpesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą nėra pagrindo, nes, kaip nustatyta, kaltinamasis praeityje jau du kartus buvo teistas, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas vieneriems metams.

Siekiant paveikti kaltinamąjį pakartotinai nenusikalsti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojamas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta būnant neblaiviam, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas).

Siekiant užtikrinti kaltinamojo veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse kitose įstaigose bei organizacijose (BK 75 straipsnio 2 dalis, 70 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo sugyventinės atžvilgiu, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią programą išklausyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67, 72² straipsniai).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jo arčiau nei 30 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti bute, esančiame Vilties g. 20 – 32, Visagino m. (b. l. 136 - 137), paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019-10-12 14.50 val. iki 2019-10-14 14.03 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, t. y. 2 dienas (b. l. 86 – 88).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. V. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-10-12 iki 2019-10-14 (2 dienas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse kitose įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė