Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1993-390/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-08
Bylos Nr.
e2A-1993-390/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23809-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Trečiasis asmuo
D. Š., R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1993-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23809-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.11.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2121-451/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei A. G., trečiajam asmeniui D. Š. ir R. V. dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 358,78 Eur skolą už suvartotą elektros energiją, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė tiekė elektros energiją gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei A. G.. Su atsakove A. G. 2007-09-05 buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2324533-40334/271375. Skola susidarė nuo 2013-09-16 iki 2015-11-02.Patalpų nuomininkas D. Š. 2013-10-29 pasirašė paprastąjį vekselį 1 379,55 Lt (399,55 Eur) sumai, įsipareigodamas įsiskolinimą padengti iki 2013-11-27. Nustatytu terminu vekselio neapmokėjus, ieškovė vekselį pateikė priverstiniam vykdymui antstoliui A. A.. Negavus nei vieno mokėjimo bei iš antstolio gavusi informaciją, kad skolininkas niekur nedirba, jokių pajamų ir turto neturi, ieškovė priėmė sprendimą išieškoti skolą iš turto savininko, t. y. atsakovės A. G.. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga už susidariusią skolą, nes jos gyvenamoji vieta yra Kaune. Atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, negyveno, nes ten gyveno tretieji asmenys, kurie turėjo įsipareigojimą apmokėti skolą. Dėl skolos apmokėjimo buvo pasirašytas vekselis su D. Š.. Ieškovė reikalauja dvigubo apmokėjimo, t. y. pagal vekselį ir pagal pateiktą teismui ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priteisė iš atsakovės A. G. ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 358,78 Eur skolą už elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį, priteisė iš atsakovės A. G. 4,32 Eur valstybei.Teismas nustatė, kad 2007-09-05 tarp ieškovės Rytų skirstomųjų tinklų ir atsakovės A. G. buvo sudaryta Elektros energijos pardavimo (tiekimo)–pirkimo (vartojimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartis Nr. 2324533-40334/271375 pusei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Turtas atsakovei A. G. nuosavybės teise priklauso nuo 2002-01-29. Duomenų apie tai, jog turtas ginčo laikotarpiui nuo 2013-09-16 iki 2015-11-02 priklausė kitam asmeniui, arba buvo įregistruota nuomos, panaudos ar kitokia sutartis dėl šio turto, byloje nėra. Atsakovė gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), toks adresas yra nurodytas ir elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai. 2007-09-05 sutarties, pasirašytos tarp ieškovės atstovo ir atsakovės, 8 punktas nustato, jog vartotojas atsako už šios sutarties 3 p. nurodytam objekte gyvenančių ar objektu besinaudojančių asmenų padarytą žalą bendrovei. Atsakovei tokia pareiga kyla iš 2007-09-05 elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir CK 6.257 straipsnio pagrindu prisiimtais įsipareigojimais. Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip objekto savininkė, nors ir perleidusi laikinai naudotis turtą tretiesiems asmenims, tačiau sutartyje nesant sutarimo, jog už patirtą žalą atsako tiesioginis vykdytojas, šiuo atveju buto nuomininkas R. V. ar vekselį pasirašęs D. Š., privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą už suteiktą paslaugą. Teismas nurodė, kad nesant rašytinių įrodymų, jog atsakovė nėra atsakinga už trečiųjų asmenų ieškovei padarytą žalą, trečiojo asmens D. Š. pasirašytas vekselis negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu skolos mokėjimo perkėlimą jam bei įrodymu, patvirtinančiu, jog ieškovė ir atsakovė buvo susitarę dėl sutarties sąlygų (konkrečiai 3 p., 8 p.) pakeitimo. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolės atsiskaityti laiku už jai nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Marijampolėje patiektą ir faktiškai sunaudotą elektros energiją, tai ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės įsiskolinimą teismas laikė pagrįstu ir patenkino pilnai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Skunde teigiama, kad byloje trečiuoju asmeniu patrauktas D. Š. išdavė 358,78 Eur vekselį ieškovei. Vekseliu D. Š. prisiėmė įsipareigojimą atsiskaityti su ieškove už suvartotą ir užfiksuotą elektros energiją. Dėl D. Š. laiku neįvykdytų įsipareigojimų 2013-12-18 ieškovė notarui pateikė prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2014-01-16 gautas vykdomasis įrašas. Tą pačią dieną vykdomasis įrašas perduotas antstoliui. Tokiais savo veiksmais ieškovė patvirtino, kad ji sutiko, jog skolą sumokėtų D. Š.. Šiais savo veiksmais ieškovė pakeitė veną skolininką kitu, kas atitinka CK 6.116 straipsnio 2 dalį ir 4 dalį. Be to, ieškovė, žinodama, kad pagal turimą vekselį išieškoti galimybės nėra, nesikreipė į teismą dėl vekselio anuliavimo ar jo pripažinimo negaliojančiu. Išduotas vekselis yra galiojantis, jis turi būti apmokėtas. Įsigaliojus pirmosios instancijos teismo sprendimui, ieškovė turi realią galimybę turimą vykdomąjį įrašą pakartotinai pateikti išieškojimui ir tuo pačiu metu gauti pinigų iš atsakovės pagal teismo sprendimą. Todėl ieškovei suteikiama teisė be pagrindo praturtėti. Atsakovei apie skolą nebuvo žinoma, jokio įspėjimo iš ieškovės atsakovė nebuvo gavusi. Teismo sprendime neteisingai nurodoma, kad atsakovė apie skolą žinojo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo atsakovės A. G. apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad D. Š., pasirašydamas vekselį, priėmė įsipareigojimą atsiskaityti su ieškove už suvartotą elektros energiją. Toks argumentas nėra pagrįstas. Teigiama, kad atsakovė ir ieškovė buvo sudarę Sutartį dėl elektros energijos tiekimo į objektą. Sutartimi ieškovė įsipareigojo tiekti ir persiųsti savo valdomais skirstomaisiais tinklais elektros energiją į atsakovei priklausantį objektą. Atsakovė Sutartimi (4.2 p., 5 p., 7.2. p., 11 p, 12 p.) įsipareigojo kiekvieną mėnesį nurašyti ir deklaruoti elektros apskaitos prietaiso rodmenis bei atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, susijusias su elektros energijos tiekimu. Šią pareigą atsakovei numato ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 56.5 ir 93 punktai. Sutarties 8 punktas numato „Vartotojas atsako už šios sutarties 3 punkte nurodytam objekte gyvenančių ar objektu besinaudojančių asmenų <....> šios Sutarties ar kitų teisės aktų, susijusių su šia Sutartimi, pažeidimus“. Perdavimas kitam asmeniui laikinai naudotis gyvenamuoju namu neatleidžia to namo savininko nuo pareigos tinkamai ir savo sąskaita vykdyti prievoles, susijusias su paslaugų tam namui teikimu, kol nuosavybės teisės nėra perleistos kitam asmeniui (CK 4.37 str. 1 d., 6.2, 6.38, 6.756, 6.757, 6.761 str.). Sutartis sudaryta su atsakove, iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog turto nuoma ar kitoks turto perleidimas kitam asmeniui nėra įregistruotas, atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimas ar gyvenimas kitu adresu, nesilankymas ar savo turto nepriežiūra nėra pagrindas atleisti ją nuo savininkui tenkančių pareigų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas, ar atsakovei, kuri yra gyvenamųjų patalpų savininkė, ir su kuria buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pradavimo sutartis, kyla pareiga atlyginti skolą už suvartotą elektros energiją, nors faktiniai elektros energijos vartotojai buvo tretieji asmenys – gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Pagal teismų praktiką nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013). Tačiau Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis aiškinimas nereiškia, jog nuomininkas apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Tokia jo pareiga gali kilti iš nuomos sutarties ir nuomos santykių.Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad tarp jos ir trečiųjų asmenų buvo sudarytas susitarimas dėl trečiųjų asmenų atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją. Pagal bylos duomenis atsakovei tokia pareiga kyla iš 2007-09-05 elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir CK 6.257 straipsnio pagrindu prisiimtų įsipareigojimais. Todėl atsakovė, kaip gyvenamųjų patalpų savininkė, nors ir perleidusi laikinai naudotis turtą tretiesiems asmenims, tačiau sutartyje nesant sutarimo, jog už patirtą žalą atsako buto nuomininkas R. V. ar vekselį pasirašęs D. Š., privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą už suteiktą paslaugą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad trečiojo asmens D. Š. pasirašytas vekselis negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu skolos mokėjimo perkėlimą jam bei įrodymu, patvirtinančiu, jog ieškovė ir atsakovė buvo susitarę dėl sutarties sąlygų (konkrečiai 3 p., 8 p.) pakeitimo.Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė turi realią galimybę turimą vykdomąjį įrašą pakartotinai pateikti išieškojimui ir tuo pačiu metu gauti pinigų iš atsakovės pagal teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesąžiningai siekia išsiieškoti skolą tiek iš vekselį išdavusio asmens, tiek iš atsakovės. Priešingai, ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi dėl skolos už elektros energijos priteisimą į teismą po to, kai, pateikusi vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui, gavo informaciją iš antstolio, kad skolininkas niekur nedirba, jokių pajamų ir turto neturi.Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis