Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. 2025 m. gegužės 5 d., apie 21.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai už 10 eurų įgijo žalios spalvos augalinės narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,818 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,0 %), kurią neteisėtai laikė prie savęs kelnių kišenėje iki 2025-05-06 00.55 val., kol šią narkotinę medžiagą ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus pareigūnai.

Kaltinamasis N. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gegužės 5 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio tilto iš nepažįstamo, romų tautybės vyriškio nusipirko kanapių. Vyriškis buvo apie 30 metų amžiaus, tamsiai apsirengęs, pastarasis pats jam pasiūlė iš jo įsigyti kanapių. Kanapės buvo folijos ritinėlyje, už kanapes sumokėjo 10 eurų. Nusipirkęs kanapių jas įsidėjo į sportinių kelnių kišenę. Po to, nusipirkęs kanapių nuėjo pas savo tėvą į svečius. 2025 m. gegužės 6 d., tai galėjo būti apie 00.55 val., einant iš tėvo, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie atlikę dalinę jo apžiūrą kelnių kišenėje rado folijos ritinėlį su kanapėmis. Jis pareigūnams pripažino, kad turi kanapių, nes privažiavę pareigūnai jo to paklausė. Todėl jis jiems to neslėpdamas pripažino kad turi kanapių. Kanapių jis nusipirko sau, paskutinį kartą narkotikų buvo vartojęs prieš maždaug savaitę iki to, kai pareigūnai rado pas jį kelnių kišenėje kanapių. Kaip jau minėjo, kanapių pirko sau, norėjo parūkyti, bet nespėjo, dėl šios nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 66–69).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 9–14); vaizdo įrašo apžiūros protokolas (b. l. 20–23); Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad N. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (b. l. 41); Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimo valdybos 2025 m. birželio 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš folijos lankstinuko, paimto iš N. J. (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,818 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,0%) (b. l. 28–31).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo N. J. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

N. J. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėjęs (b. l. 80), psichiatrinio gydymo bei priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (b. l. 90).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to, panaikintina.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui daiktiniai įrodymai – vokas su tuščiomis objektų pakuotėmis, sunaikintini.

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. J. – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui daiktinius įrodymus – voką su tuščiomis objektų pakuotėmis, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.