- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- ATP-932-628/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties, kuria V. M. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2014 m. vasario 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas;
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2014 m. vasario 27 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, vienu metu padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. lenkė priekyje važiuojančias transporto priemones nerodydamas posūkio signalų, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą siaurą ištisinę liniją, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) reikalavimus ir viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiavo 136,3 km/h greičiu, nustatytą leistiną greitį, pritaikius 2 km/h paklaidą, viršijo 134,3 km/h. Šie pažeidimai sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė pavojingą situaciją, kuo privertė priešpriešais atvažiuojančius kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį ir greitį. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124 str. 5 d. Už šiuos pažeidimus V. M. buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 400 (keturių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, prašydamas sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, V. M. kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą, kuris 2014 m. birželio 27 d. nutartimi pastarojo skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2014 m. vasario 27 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį ir paskirti jam administracinę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo poziciją, jog jo veiksmuose nebuvo chuliganiško vairavimo, vertino kritiškai, kadangi pažeidimai nebuvo daromi dėl lengvabūdiškumo, jais nebuvo siekiama išreikšti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, pasak V. M., tokiais savo veiksmais jis ne tik nenorėjo sukelti kitiems eismo dalyviams neigiamų pasekmių, bet ir siekė jų išvengti.
Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriuo remiantis turėjo būti iš naujo patikrintos nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad posūkio signalas buvo rodomas, lenkimas daromas nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos, o lenkimo metu išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą nebuvo sukelta avarinė situacija, priešpriešais važiuojantys eismo dalyviai nebuvo priversti staigiai stabdyti ar keisti kryptį. Be to, pareigūnai paskui apeliantą važiavo apie 15 km, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, neatsižvelgė į tai, kad pareigūnai, matydami galimus teisės pažeidimus, nesiėmė priemonių jiems nutraukti, taip ne tik toleruodami galimus pažeidimus, bet ir keldami pavojų aplinkiniams.
Pažymima, kad apylinkės teismo konstatuota aplinkybė, jog policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekinėse grotelėse įtvirtinti raudonai mėlynos spalvos švyturėliai degė visą laiką, yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis. Kiti eismo dalyviai nereagavo į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, nesitraukė į šoną, todėl teismas nepagrįstai atmetė apelianto paaiškinimus, jog jis nematė įjungtų policijos pareigūnų švyturėlių.
Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė LR ATPK 30¹ str. nuostatų, nevertino, jog pastarasis yra verslininkas, įmonės akcininkas ir administracijos vadovas, teisė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, todėl šios teisės atėmimas sukelia jam nepatogumų, kurie nėra proporcingi padarytiems pažeidimams.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į V. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, nurodant, kad apeliaciniame skunde išdėstytas tik subjektyvus vertinimas dėl administracinės nuobaudos griežtumo ir sukeliamų nepatogumų, kuris neturėtų būti pagrindu švelninti V. M. paskirtą administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta nuobauda galėtų būti švelninama LR ATPK 30¹ str. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. M. skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2014 m. vasario 27 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal LR ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124 str. 5 d. Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi sutiko su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato procesiniu sprendimu, dėl ko minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Nors apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų ir neginčija, tačiau nurodo, kad LR ATPK 124² str. 1 d. įtvirtintas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dėl provokuojančio policijos pareigūnų elgesio, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje pateiktą vaizdo medžiagą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl jo galimo chuliganiško vairavimo.
LR ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju provokuojančio policijos pareigūnų elgesio nebuvo, V. M., nepaisydamas intensyvaus eismo sudėtingomis eismo sąlygomis, viršydamas leistiną greitį, vienas paskui kitą atlikinėjo pavojingus lenkimo manevrus, tokiu būdu keldamas grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.
LR ATPK 124² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, t. y. transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Kaip matyti iš 2014 m. vasario 13 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos Antrojo būrio vyresniojo patrulio V. U. tarnybinio pranešimo, 2014 m. vasario 13 d. kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 39-46 km, automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė pareigūnų tarnybinį automobilį ir kitas transporto priemones vienu metu (paeiliui) darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. lenkė priekyje važiuojančias transporto priemones nerodydamas posūkių signalų, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą siaurą ištisinę liniją, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 (lenkti draudžiama) reikalavimus ir viršijo nustatytą 90 km/h greitį, važiavo 136,3 km/h greičiu, nustatytą leistiną greitį, pritaikius 2 km/h paklaidą, viršijo 134,3 km/h. Šie pažeidimai sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė pavojingą situaciją, kuo privertė priešpriešais atvažiuojančius kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį ir greitį. Minėtas automobilis buvo sustabdytas, jį vairavo V. M. (b. l. 13).
Šias aplinkybes V. U. patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pastarojo nurodytai įvykių sekai neprieštaravo ir kartu su V. U. patruliavusio policijos pareigūno S. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės.
Aukštesnysis teismas, vertindamas šių asmenų parodymus, pastarųjų suinteresuotumo bylos baigtimi nežvelgia, aplinkybių, kurioms esant būtų galima spręsti apie jų parodymų neatitikimą nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, aukštesnysis teismas taip pat neįžvelgia. Abu pareigūnai nuosekliai išdėstė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, įvardino esminius V. M. inkriminuotų teisės pažeidimų požymius, kurie vienareikšmiškai sutapo su kitais byloje surinktais ir patikrintais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas V. U. ir S. R. parodymus pagrįstai laikė patikimais ir objektyviais, pagrįstai jų pagrindu sprendė V. M. atsakomybės klausimą.
Kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, automobilis Mercedes Benz S350, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) aplenkia policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, toliau lenkia kitus automobilius, nors kartais ir parodydamas posūkio signalą, tačiau šį veiksmą atlikdamas ne kiekvieną kartą išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir grįždamas į savąją. Toliau matyti, kaip minėtas automobilis pralekia kelio ženklą „lenkti draudžiama“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą kerta ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, vos nekliudo kelio viduryje esančią salelę žyminčių kelio ženklų bei bortelių, grįžta į savo eismo juostą ir padidina greitį. Toliau vėl atlieka daugybę lenkimo manevrų, lenkdamas keliu važiuojančias transporto priemones, priversdamas į šoną trauktis ne tik dešinėje eismo juostoje važiuojančius automobilius, bet ir priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančias transporto priemones. Pažymėtina ir tai, kad iš vaido įraše užfiksuotų aplinkybių matyti, kad eismo sąlygos nagrinėjamo įvykio metu buvo sudėtingos – rūkas trukdė matyti priešpriešinėje eismo juostoje važiuojančius automobilius, lijo lietus, kuris dar labiau apsunkino matomumą, tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, V. M. vienas paskui kitą atlikinėjo lenkimo manevrus, taip sukeldamas pavojų priešrpiešais važiuojantiems automobiliams, kurie traukėsi į kelkraštį, praleisdami jo vairuojamą automobilį. Toks apelianto elgesys, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžiai atitinka chuliganiško vairavimo sąvoką, todėl, jokių abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124² str. 1 d. teismui nekyla.
Nors V. M. nurodo, kad tokius jo veiksmus išprovokavo policijos pareigūnų veiksmai – pastarieji skiriamaisiais policijos ženklais nepaženklintu tarnybiniu automobiliu vijosi pastarąjį lenkdami kitas transporto priemones, važiavo dideliu greičiu sekdami V. M., kas pastarajam leido manyti, jog jį persekioja, tačiau pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog V. M. aplenkęs policijos pareigūnų automobilį, nieko nelaukęs toliau lenkė kitus automobilius, tuo metu policijos pareigūnai nebuvo atlikę jokių veiksmų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie tai, kad V. M. yra persekiojimas. Šio saplinkybės suponuoja išvadą, kad pastarasis jau važiuodamas policijos pareigūnams iš paskos nepaisė sudėtingų eismo sąlygų, blogo matomumo, lenkė kitas kelyje važiuojančias transporto priemones, tokiu būdu sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.
Atmetant apeliacinio skundo argumentus, jog V. M. vairavimo pobūdis nesukėlė jokios avarinės situacijos, pažymėtina, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip pastarasis, lenkdamas automobilį neleistinoje vietoje, kirsdamas ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, t. y. vietoje, kurioje Kelių eismo taisyklės reikalauja vairuotojus būti ypatingai atidiems, vos nekliudo kelio viduryje esančią salelę žyminčių kelio ženklų bei bortelių, dėl ko lenkiama transporto priemonė buvo priversta stabdyti, kad V. M. spėtų ją aplenki ir grįžti į dešiniąją eismo juostą. Be to, matyti, kad V. M. lenkimo manevrus atlikinėjo tokiose vietose, kur priešpriešais važiuojantys automobiliai, siekdami išvengti susidūrimo su pastaruoju, traukėsi į kelkraštį, iš ko spręstina, kad apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, neįvertindavo atstumo, skiriančio jį nuo priešpriešais važiuojančių automobilių, kas ir sąlygojo kitiems eismo dalyviams keliamą pavojų.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimai nepagrįstu chuliganiško vairavimo inkriminavimu V. M. atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti. Jo kaltė įvykdžius šį administracinį pažeidimą visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis, abejonių dėl policijos pareigūnų netinkamų veiksmų aukštesniajam teismui taip pat nekyla.
Vertinant apelianto argumentus dėl LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo jo atžvilgiu, pabrėžtina, kad LR ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad pažeidėjas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, buvo atsižvelgta skiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, o apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo atliekant darbines funkcijas, nelaikytinos išimtinėmis, kurių pagrindu galima būtų skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ar jos visai neskirti. Aplinkybės, susijusios su patraukto administracinėn atsakomybėn asmens būtinybe vairuoti transporto priemones vykstant į darbą ar darbo metu, nesudaro pagrindo išimties tvarka švelninti pažeidėjo teisinę padėtį. Asmuo, žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šių aplinkybių plotmėje akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei įvertinęs tai, kad V. M. ne kartą baustas už panašių administracinių teisės pažeidimų padarymą, nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai netaikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.