Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.8.; 1.2.17.4.; 1.2.18.3.; 2.3.7.1.; 2.3.7.2.; 2.3.7.4.

2007 m. gegužės 17 d.

S. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, S. M. IĮ „Mažeikių nekilnojamas turtas“ savininkas, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.,

A. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis K. P. IĮ vadybininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji S. M. ir A. P. laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 2 d. iki 2003 m. birželio 25 d., Vilniaus ir Mažeikių miestuose, veikdami bendrininkų grupe su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM pareigūnais L. K. ir R. T., veikusiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį kaip L. S. ir UAB „Centaurium“ registruotai (duomenys neskelbtini), bei UAB „Paladė ir Ko“, registruotai (duomenys neskelbtini), direktorius R. J. ar komercijos direktorius D. K. , siekdami apgaule savo naudai įgyti svetimą – valstybės turtą, būdami susitarę daryti trunkantį nusikaltimą, apgaule, sukčiaudami apskaičiuojant ir mokant PVM (pridėtinės vertės mokestis), įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, pasinaudodami UAB „Centaurium“ ir UAB „Paladė ir Ko“ dokumentais, siekdami legalizuoti bendrininkų grupės nario A. P. be dokumentų iš J. P. įgytą medieną, padarė sukčiavimą, t. y. S. M., gavęs A. P. prašymą išrašyti fiktyvius pardavimo dokumentus 141 kub. metrų beržo rąstų, nurodė L. K. ir R. T. įrašyti į UAB „Centaurium“ bei UAB „Paladė ir Ko“ PVM sąskaitas – faktūras duomenis, žinant, kad jie melagingi, apie neva įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „Centaurium“ ir UAB „Skuodo medis“, o vėliau tarp UAB „Paladė ir Ko“ ir UAB „Skuodo medis“ R. T. įrašius į UAB „Centaurium“ sąskaitų-faktūrų, serija LBB Nr. 7121011, 7121012, 7121032, ir UAB „Paladė ir Ko“ PVM sąskaitų-faktūrų, serija LEA Nr. 9057834, 9057846, blankus duomenis, žinant, kad jie melagingi, apie tai, kad UAB „Centaurium“ ir UAB „Paladė ir Ko“ pardavė UAB „Skuodo medis“ 141 kub. m beržo rąstų už 23262 Lt, iš jų 3548 Lt PVM, patvirtinus šiuos aiškiai melagingus duomenis parašu bei kartu su L. K. perdavus šiuos suklastotus dokumentus S. M. , pastarasis suklastotas PVM sąskaitas-faktūras perdavė A. P., kuris perdavė šiuos dokumentus UAB „Skuodo medis“ direktoriui R. Č., o pastarasis Puodkalių kaime, Skuodo rajone, įtraukė šias PVM sąskaitas-faktūras į UAB „Skuodo medis“ apskaitą, ir atsiskaičius su A. P. už 141 kub. m beržo rąstų pagal jo pateiktus R. T. suklastotus UAB „Centaurium“ ir UAB „Paladė ir Ko“ kasos pajamų orderius, serija LAA Nr. 8616527, 8616528, 8616540 ir serija LAE Nr. 0327881, 0327882, A. P. gavus grynaisiais pinigais bendrai 23262 Lt, iš jų 3548 Lt PVM, ir nenustatytomis dalimis pasidaliję savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 3548 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.

Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis norėjo padėti A. P. parduoti medieną, tačiau šis neturėjo nuosavybės dokumentų. Nurodo, kad A. P. ketino pirkti per jo įmonę butą, bet neturėjo pinigų, kuriuos būtų gavęs, pardavęs medieną. Teigia, kad jis turėjo ryšį su UAB „Centaurium“ ir UAB „Paladė ir Ko“, todėl paprašė L. K. ir R. T. , jog jie tarpininkautų parduodant medieną. Aiškina, kad šiems sutikus, buvo paprašyta sumokėti 100 Lt mokesčiams bei po 100 Lt už kiekvieną sąskaitą-faktūrą ir jis sumokėjo iš viso 600 Lt. Nurodo, kad tuos pinigus jis gavo iš A. P. , juos sumokėjo L. K. ir R. T. . Iš jų jis gavo sąskaitas-faktūras bei jas perdavė A. P. . Aiškina, kad už pagalbą A. P. jokių kitų pinigų negavęs. Be to, jis nurodo, kad jį FNTT pareigūnai patys susirado bei pasiūlė įsigyti fiktyvias sąskaitas- faktūras.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis iš J. P. pirko mišką bei 2003 m. padarė raštišką susitarimą, leidžiantį jam daryti miško tvarkymo darbus ir pradėjo kirsti beržus, kuriuos pardavė UAB „Skuodo medis“. Nurodo, kad norėdamas gauti pardavimui dokumentus, jis kreipėsi į S. M. , kuris parūpindavo sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, juos gaudavo iš Vilniuje esančių bendrovių „Centaurium“ ir „Paladė ir Ko“. Teigia, kad S. M. sumokėjo apie 500 litų, PVM pinigų S. M. jis nemokėjo. Teigia, kad vėliau suprato, jog dokumentai suklastoti, bei pripažįsta, jog PVM už parduotą medieną sumokėtas nebuvo.

Nors kaltinamasis S. M. savo kaltę neigia, tačiau jo dalyvavimą inkriminuotos veikos padaryme patvirtina šie teisėtais būdais gauti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. M. parodė, kad A. P. iš jo paprašė fiktyvių medienos pardavimo dokumentų ir susiradęs L. S. iš UAB „Centaurium“ ir „Paladė ir Ko“ perdavė jam iš A. P. gautą informaciją elektroniniu paštu, o šis jam per autobusų stotį atsiųsdavo arba asmeniškai įteikdavo fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, iš viso jam buvo įteikta penkios sąskaitos ir penki kasos pajamų orderių kvitai, pagal kuriuos bendrovės „Centaurium“ bei „Paladė ir Ko“ per laikotarpį nuo 2003-05-02 iki 2003-06-23 pardavė UAB „Skuodo medis“ 141 kub. m. beržo rąstų už 23262 Lt, iš jų nurodytas 3548 Lt PVM, o visus tuos pinigus bendrovės „Skuodo medis“ direktorius grynaisiais išmokėjo pardavėjams. Visus tuos dokumentus jis perduodavo A. P. , kuris jam grąžindavo tų dokumentų antruosius egzempliorius, pasirašytus bendrovės „Skuodo medis“ direktoriaus, taip pat jam sumokėdavo grynaisiais pinigais PVM, iš viso 3548 Lt. Jis taip pat sumokėjo L. S. už fiktyvias ūkines operacijas du procentus nuo sąskaitose nurodytų sumų (t. 2, b.l. 156-164).

Kaltinamasis A. P. 2004-02-11 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2003 m. susipažino su S. M. , kuris pasiūlė padėti parduoti per jam žinomas įmones medieną, tokiu atveju jam nereikės mokėti penkiolikos procentų fizinių asmenų pajamų mokesčio. S. M. sąlyga buvo ta, kad jam reikės atiduoti gautą iš pirkėjo 18 procentų PVM. Sutikęs su ta sąlyga parduodavo beržo medieną į UAB „Skuodo medis“. Fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras parūpindavo S. M. . S. M. perdavė penkias sąskaitas-faktūras ir penkis kasos pajamų orderio kvitus, išduotas bendrovių „Centaurium“ bei „Paladė ir Ko“, pagal kurias jis pardavė UAB „Skuodo medis“ per laikotarpį nuo 2003-05-02 iki 2003-06-23 141 kub. m beržo medienos. Bendrovės „Skuodo medis“ direktorius R. Č. atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir atiduodavo jam dokumentų antrus egzempliorius, kuriuos jis grąžindavo S. M. kartu su pinigų suma, nurodyta sąskaitoje, kaip PVM suma. Dėl duomenų įrašymo į fiktyvius dokumentus jis tardavosi ir derindavosi su S. M. mobiliuoju telefonu arba susitikimo metu (t. 3, b.l. 84-86).

Liudytojas L. K. parodė, kad FNTT prie LR VRM 2002-2003 metais turėjo operatyvinės informacijos, jog S. M. užsiima nusikalstama veika, todėl buvo nutarta FNTT darbuotojams prisistatyti Vilniaus verslininkais. Teigia, kad S. M. juos pats atrado, ieškojo asmenų, kurie galėtų įsteigti firmą bei rašyti fiktyvius dokumentus. Aiškina, kad prisistatydavo S. M. kaip L. S. . Po to buvo nuspręsta taikyti nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, leista klastoti dokumentus tam, kad nustatytų asmenis, kurie naudojasi fiktyviais dokumentais ir grobsto iš valstybės PVM. Teigia, kad prie modelio jie prisidėjo nusikaltimo rengimo metu, todėl S. M. galėjo atsisakyti jų paslaugų. Taip pat nurodo, kad S. M. 2002 m. gruodžio mėnesį buvo areštuotas, po to paleistas ir 2003 m. vasario mėnesį jis vėl juos susirado. Antrasis nusikalstamos veiklos modelis prasidėjo 2003 m. kovo 3 d., jame dalyvavo kartu ir R. T. . Valstybės lėšomis buvo nupirktos UAB „Centaurium“ ir UAB „Paladė ir Ko“, S. M. ryšį su jais palaikė mobiliuoju telefonu ir per interneto elektroninį paštą. Reikalai su UAB „Skuodo medis“ prasidėjo 2003 m. kovo – balandžio mėnesiais. S. M. užsakydavo, kokius duomenis įrašyti į sąskaitas, jie išrašydavo bendrovių „Centaurium“ ir „Paladė ir Ko“ vardu bei pasirašydavo sąskaitas, kasos pajamų orderius ir siųsdavo tuos dokumentus S. M. į Mažeikius per autobusų stotį. Iš kontroliuojamų telefoninių pokalbių girdėjo, kad S. M. tuos dokumentus veždavo A. P., antruosius egzempliorius tų dokumentų, pasirašytus UAB „Skuodo medis“ direktoriaus, S. M. jiems grąžindavo. Pinigus už išrašytus dokumentus, dokumentų antruosius egzempliorius S. M. jiems atiduodavo susitinkant Vilniuje ir Panevėžyje. Susitikimai buvo slapta užfiksuoti vaizdo bei garso priemonėmis, įrašyti į vaizdo kasetę. Jie buvo sutarę, kad S. M. mokės jiems po 2-3 procentus nuo sumos, kuri buvo įrašyta sąskaitoje.

Liudytojas R. T. parodė, kad jis prie nusikalstamos veiklos imitacijos modelio prisidėjo 2003 metais ir kartu su L. K. prisistatinėjo S. M. bendrovių „Centaurium“ ir „Paladė ir Ko“ darbuotojais. Nurodo, kad pasirašinėjo minėtų bendrovių dokumentus kaip direktorius R. J. ir komercijos direktorius D. K. . Teigia, jog kartu su L. K. dalyvavo susitikimuose su S. M. , kuris jiems perduodavo UAB „Skuodo medis“ direktoriaus pasirašytus dokumentus bei pinigus. Aiškina, kad už fiktyvių dokumentų pardavimą S. M. mokėdavo jiems 2 procentus nuo įrašytos faktūroje sumos.

Iš UAB „Centaurium“ ir UAB „Paladė ir Ko“ išduotų PVM sąskaitų- faktūrų matyti, kad šios bendrovės nuo 2003-05-02 iki 2003-06-23 pardavė pirkėjui UAB „Skuodo medis“ 141 kub. metrų beržo rąstų už 23262 Lt, iš jų apskaičiuotas 3548 Lt PVM. Taip pat yra pridėti šių bendrovių pardavėjų kasos pajamų orderių kvitai, patvirtinantys, kad UAB „Skuodo medis“ direktorius R. Č. sumokėjo šiuos 23262 Lt grynaisiais į bendrovių „Centaurium“ ir „Paladė ir Ko“ kasą. Visus UAB „Centaurium“ dokumentus pasirašė direktorius R. J. , visus UAB „Paladė ir Ko“ dokumentus pasirašė komercijos direktorius D. K. (t. 2, b.l. 19-28).

2004-03-26 specialisto išvadoje Nr.5-1/26 konstatuota, kad visi beržo rąstų pirkimo-pardavimo dokumentai užfiksuoti UAB „Skuodo medis“ buhalterinėje apskaitoje. Tačiau nebuvo pateikti beržo rąstų gabenimo važtaraščiai, kuriuos turėjo išrašyti rąstų pardavėjai – „Centaurium“ ir „Paladė“, todėl negalima nustatyti, kur tie rąstai buvo pakrauti, kokia transporto priemone atvežti, kas buvo vairuotojas. Be to, UAB „Centaurium“ ir „Paladė ir Ko“ faktiškai nevykdo jokios veiklos bei tarp UAB „Centaurium“ bei „Paladė ir Ko“ ir UAB „Skuodo medis“ neįvyko ūkinė operacija – beržo rąstų pirkimas-pardavimas, o PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderio kvitų įrašai neatitinka tikrovės. Taip pat konstatuota, kad UAB „Skuodo medis“ pateikė Mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas už 2003 m. gegužės ir birželio mėnesius, tose deklaracijose iš mokėtino į biudžetą PVM atskaitė 3548 Lt beržo rąstų pirkimo PVM (t. 2, b.l. 49-52).

Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma patvirtina, kad UAB „Centaurium“ bei „Paladė ir Ko“ 2003 metais teikė PVM deklaracijas, kuriose apmokestinamosios prekių vertės ir PVM nedeklaravo, jokių mokesčių į biudžetą nemokėjo, iš PVM mokėtojų registro išregistruotos (t. 4, b.l. 77-78).

Liudytojas R. Č. , UAB „Skuodo medis“ direktorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad beržo rąstus jis pirko iš A. P. . Nurodo, kad A. P. pateikė bendrovių išduotas PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus. Jis pasitikrino duomenų bazę, kad tokios bendrovės egzistuoja, ir pirko per keletą kartų beržo rąstus bei sumokėjo grynaisiais visus pinigus,iš jų PVM (t. 4, b.l. 27-28).

2003-10-28 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir priedais užfiksuoti S. M. susitikimai su FNTT darbuotojais, kurie prisistatė bendrovių „Centaurium“ ir „Paladė ir Ko“ darbuotojais. Susitikimai vyko 2003-04-03 (duomenys neskelbtini), prie „IKI“ parduotuvės, vėliau kavinėje, po to 2003-05-20 „Čili“ picerijoje prie tos pačios „IKI“ parduotuvės Vilniuje. Susitikimo metu S. M. sumokėjo FNTT darbuotojams 200 litų už dvi fiktyvias PVM sąskaitas faktūras – LBB 7121011 ir LBB 7121012, po to susitikimas vyko 2003-05-30 Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie „Mamos pizza“ picerijos, kur S. M. atidavė pasirašytą UAB „Skuodo medis“ direktoriaus PVM sąskaitą-faktūrą LBB 7121012 ir KPO LAA 86121528. Po to susitikimas įvyko 2003-06-25 prie plento Panevėžys-Šiauliai, kur S. M. sumokėjo 8740 Lt už visus iki 2003-06-25 neapmokėtus fiktyvius dokumentus už įvairias ūkines operacijas bei du procentus (95 Lt) už PVM sąskaitą-faktūrą LEA 9057834,o FNTT pareigūnams S. M. į rankas įteikus PVM sąskaitą-faktūrą LEA 9057846 ir KPO LAE 0327882, šis taip pat sumokėjo du procentus (98 Lt) nuo joje įrašytos sumos ( t. 1, b. l. 30-66).

S. M. pokalbių mobiliaisiais telefonais su L. K. ir A. P. išklotine nustatyta, kad S. M. užsako L. K. surašyti fiktyvias sąskaitas-faktūras, žada atlyginimą už tai, diktuoja duomenis apie beržo rąstus bei UAB „Skuodo medis“, tuo pačiu metu tuos duomenis S. M. tikslina su A. P. , kalba apie susitikimą su juo, dokumentų perdavimą (t. 1, b.l. 96-108).

Taigi šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji veikdami kartu su FNTT minėtais darbuotojais, veikiančiais pagal nusikalstamos veiklos imitacijos modelį, legalizavus A. P. įgytus 141 kub. metrų beržo rąstų UAB „Centaurium“ ir UAB „Paladė ir Ko“ suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais UAB „Skuodo medis“ buhalterinėje apskaitoje, apgaule įgijo 3548 Lt valstybės biudžeto lėšų. S. M. parodymus apie tai, kad jis negavęs iš A. P. 3548 Lt PVM paneigia jo paties ir A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šiais parodymais teismas remiasi, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaltinamasis A. P. parodė, kad jis antrus fiktyvių dokumentų egzempliorius atiduodavo S. M. kartu su pinigų suma, kuri būdavo nurodyta sąskaitoje kaip PVM suma (t. 3, b.l. 84-86). Taigi pagal šiuos A. P. parodymus jis perdavė S. M. 3548 Lt grynųjų pinigų, kurie buvo apskaičiuoti kaip PVM. Šias aplinkybes patvirtino ir S. M. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 156-164). Teisiamajame posėdyje A. P. teigė, kad 3548 Lt PVM pinigai liko pas jį, o S. M. teigė, kad tų pinigų negavęs. Be to, teismas netiki S. M. parodymais, jog iš A. P. tų pinigų nėra gavęs, nes realiai atlikti veiksmai-suradimas minėtų bendrovių bei pastovūs susitikimai su jų vadovais miestuose, kurie yra toli nuo Mažeikų, taip pat nuolatinio ryšio palaikymas su jais įvairiomis komunikacijos priemonėmis bei fiktyvių dokumentų pristatymas A. P. rodo, kad jis veikė tikrai ne iš altruistinių paskatų, o kaip bendrininkas, turėdamas tikslą apgaule įgyti valstybės lėšas. Taip pat bylos duomenimis yra nustatyta, kad valstybei nebuvo pervestas 3548 Lt PVM, kurį turėjo pervesti bendrovės „Centaurium“ bei „Paladė ir Ko“. Tai reiškia, kad minėti kaltinamieji nurodytais veiksmais pasisavino valstybės turtą, t. y. tuos pinigus gavo A. P. ir juos dalijosi su S. M. .

Jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nes S. M. ir A. P. apgaule savo naudai įgijo 3548 Lt valstybės turto.

Surinktų šioje byloje duomenų pagrindu nustatyta, kad S. M. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką. Operatyvinės veiklos subjektas pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 7, 9, 12 str., teisėtai panaudojo prieš S. M. pagal 2003-03-03 teikimą nusikalstamos veiklos imitacijos modelį bei teisėtai atliko nusikaltimą imituojančius veiksmus. S. M. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad pats susirado FNTT pareigūną L. K., kurį laikė verslininku L. S. , nes ieškojo firmų, galinčių išrašyti už atlyginimą fiktyvias PVM sąskaitas, žadėjo atsilyginti L. K. už sąskaitų išrašymą, perdavė jam visus reikalingus duomenis apie medienos kiekius ir pirkėją, be to, buvo susitaręs su A. P. , kuris turėjo parduodamos medienos ir buvo suradęs pirkėją. S. M. su A. P. rengėsi daryti nusikaltimą, tai yra apgaulės būdu pasisavinti iš valstybės biudžeto PVM už parduotą medieną, prisidengiant fiktyviais pirkimo-pardavimo dokumentais, o minėti pareigūnai prisidėjo prie nusikaltimo jo rengimo metu.

Kaltinimo dalis, jog kaltinamieji žinodami, kad UAB „Centaurium“ ir UAB „Paladė ir Ko“ faktiškai jokios veiklos nevykdo, Vilniaus apskrities VMI teikia žinomai melagingas ataskaitas ir yra įsteigtos nusikalstamai veikai nuslėpti – prekėms, įsigytoms be dokumentų, nesumokant pirkimo PVM, legalizuoti ir parduoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, yra inkriminuota nepagrįstai. Kaltinamųjų parodymai bei kiti surinkti byloje duomenys nepatvirtina, jog kaltinamiesiems šios aplinkybės buvo žinomos. Kaltinamieji parodė, kad buvo įsitikinę, jog minėtos bendrovės įsteigtos užsiimti legalia veikla bei VMI teikia teisingas ataskaitas.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Kadangi kaltinamieji bendrais veiksmais apgaulės būdu pasisavino iš valstybės 3548 Lt PVM už parduotą pagal fiktyvius dokumentus medieną, todėl ši suma iš jų priteistina. Vaizdajuostė Nr. 1K ir kompaktinis diskas VERBATIM CD-R grąžintini FNTT prie LR VRM įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 94 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Tai, kad A. P. visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes nenustatyta, jog dėl šios veikos padarymo jis nuoširdžiai gailisi. Kaltinamieji anksčiau neteisti, padarė 1 nesunkų nusikaltimą, teigiamai charakterizuojami, dirba. Esant šioms aplinkybėms jiems skirtinos baudos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305 str., 307 str., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubausti jį 20 MGL (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubausti jį 20 MGL (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.

Nustatyti, kad kaltinamieji S. M. ir A. P. paskirtąsias baudas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Priteisti iš S. M. ir A. P. solidariai 3548 Lt Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vaizdajuostę Nr. 1K ir kompaktinį diską „Verbatim“ CD-R Nr. 1 įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.