Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, gyv. (duomenys neskelbtini), išaiškinęs Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jo teises ir išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Lietuvos Respublikos VDI atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį institucija informuota tinkamai (prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepareikštas).

R. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jo vadovaujamoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 20 d. taksi vairuotoju dirbo A. B., kuris vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtu taksi plafonu, vežiojo keleivius, tačiau darbo sutartis su A. B. nebuvo pasirašyta, apie jo įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, tuo R. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. reikalavimus.

Be R. A. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. ATPP 0843-0082 (1-3 b. l.), Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-11-24 raštu Nr. SD336/7942 „Dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo“ (4 b. l.), 2014-11-24 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu byloje Nr. A2.8-1091-336/2014 (5 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-21504043-14 (6 b. l.), tarnybiniais pranešimais (7, 8 b. l.), paaiškinimu (9 b. l.), fotonuotraukomis (10, 11 b. l.), transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (12 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio mėn. darbuotojų darbo grafiko kopija (13 b. l.), kelių transporto veiklos licencijos kortelės kopija (14 b. l.), VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatu (15 b. l.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., LVAT nutartys Nr. N575-2358/2009; Nr. N575-280/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Byloje esantys įrodymai pilnai įrodo, kad yra visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai – A. B. 2014 m. spalio 20 d. pagal iš anksto sudarytą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus patvirtintą darbo grafiką realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, vežiojo klientus nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. darbo santykiai nebuvo įteisinti rašytine darbo sutartimi, apie juos nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, kas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., darbuotojų darbo teises ir socialines garantijas bei užtraukia atsakomybę pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltu padaręs pažeidimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje ir LITEKO informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad R. A. būtų teistas ar baustas administracine tvarka.

Dėl R. A. prašymo skirti mažesnę nei minimali nuobaudą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus. Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdami tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Teismo vertinimu, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog sankcijos ribose skirta nuobauda būtų neadekvati, neatitiktų veikos pavojingumo ir būtų akivaizdžiai neteisinga, per griežta. Todėl, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog R. A. baudžiamas pirmą kartą, jam iki 2015-07-16 nustatytas 50 proc. darbingumas, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

R. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį skirti 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per bylą nagrinėjusį teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 6401. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti protokolą surašiusiai institucijai.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, ji išieškoma priverstinai.